Gerasis miestas Ternopilis (c), 2 dalis
Apie dieną prieš tai galite paskaityti č ia: Graž us Ternopilio miestas (c ), 1 dalis
Pagal religiją esu stač iatikis, bet mano brolis yra katalikas. Na, o kadangi tradiciš kai susiklostė taip, kad Vakarų Ukrainoje vyrauja graikų katalikybė , kaž kodė l abu buvome į sitikinę , kad Ternopilyje nė ra stač iatikių baž nyč ių . Š tai kodė l jų Velykų krepš elis buvo paš ventintas prieš dieną Graikijos katalikų baž nyč ioje. Į visapusiš ką tarnybą nė jau (po apsirijimo Arkoje jė gų nebuvo). Todė l kitą rytą nusprendė me pradė ti nuo apsilankymo Romos katalikų baž nyč ioje. Internete pasiž iū rė jau paslaugų grafiką ir iš ė jau.
Planš etė s navigatorius, kurį meiliai vadiname Agrippina, nuvedė mus į jaukų kiemą . Aplink nė ra jokių ž enklų . Praeivis buvo paklaustas kelio į baž nyč ią . Iš karto nuvyko į vietinį Arbatą .
Į prastomis dienomis Valova gatvė je yra kavinė , atviros atviros vietos, trumpai tariant, č ia renkasi vietinė bohema. Bet buvo Velykų sekmadienis. O kaip bū dinga Vakarų Ukrainai, pamaldų metu gatvė s buvo tylios ir apleistos. Tikintieji – š ventyklose (arba š alia jų , jei viduje nė ra vietos). Š tai kodė l mes ė jome š ia maž a gatvele (tiksliau, nuė jome į baž nyč ią ) vieni:
Bet net ir š ioje trumpoje kelio atkarpoje buvo tiek daug, kad net nesivarginau renkantis objektus. Tiesiog spustelė jau fotoaparatą kairė n ir deš inė n:
Č ia matomas vienintelis fasadas, iš likę s nuo austrų laikų .
Ž emų jų daž nių garsiakalbiai! Ahhh! ! ! ! !
Ir aš než inau, ką norė č iau padaryti prieš mirtį...
Italija. ar ne? : )
Ar S. Banderos ir Taraso Š evč enkos portretai puoš ia juvelyrinių dirbinių parduotuvė s vitriną jū sų mieste? : )
Pakeliui ji pridė jo prie savo asmeninio „grindinio“:
Palietė maž ybinis už raš as ant kiosko:
Ar tai tikrai taip patrauklu, nei tik sausa „Duona“? ! !
Nustebino neį prastas medis prie baž nyč ios:
Tokiais kartoniniais „daž ais“ ir „velykiniais marguč iais“ buvo papuoš ta daugybė miesto centro medž ių
Prie pat senovė s dominikonų baž nyč ios sienų dauž omos vaikiš kos sū pynė s:
Ir ž monių prie š ventyklos skaič ius:
Paaiš kė jo, kad klydau, manydamas, kad š i baž nyč ia yra Romos katalikų . Tokia baž nyč ia buvo ir anksč iau, tada vadinosi Dominikonų baž nyč ia. Dabar ji priklauso graikų katalikams, o dabar yra UGCC Š vč . Mergelė s Marijos Nekaltojo Prasidė jimo katedra.
Vyko Velykų sekmadienio pamaldos (stač iatikių ir graikų katalikų baž nyč ios datos yra vienodos, o pač ios apeigos daugeliu atž vilgių yra labai panaš ios). Tie, kuriems neuž teko vietos viduje, ramiai stovė jo gatvė je ir per garsiakalbius klausė si tarnybos. Jie buvo pakrikš tyti, giedojo psalmes, tai yra visapusiš kai dalyvavo procese...
Tač iau labiausiai mane š okiravo tai, ką pamatė me viduje, kai ž monė s iš ė jo po pamaldų :
Ž inoma, aš jau mač iau š ventyklos interjero nuotraukas. Bet gyvenk...Ir kaž kodė l atrodė , kad po Lvovo baž nyč ių ir katedrų niekas negali labai nustebinti. Aš buvau neteisus. Gal bū t. Ir kaip.
Apskritai visas Ternopilis buvo smarkiai sunaikintas per Didį jį Tė vynė s karą . O tikros senovė s joje iš likę ne tiek ir daug. Nors sprendž iant iš jo „kilmė s“, jos č ia buvo daug. Juk į kurtas 1540 m. , nuo 1772 m. miestas priklausė Austrijai, o 1919 m. tapo lenkiš kas. 1939 metais tapo SSRS nariu. 1991 m. ji tapo nepriklausomos Ukrainos dalimi.
Nesukė lė jokio disonanso, o atvirkš č iai, man labai patiko „stalininiai“ pastatai:
Taip pat atkreipė me dė mesį į gana atidų pož iū rį į iš likusias senienas ir ne tokius „senus“ pastatus.
Visi fasadai daž yti ir nubalinti, Lvove centre daug į trū kimų ir drož lių . Ternopilyje jiems kaž kaip pavyksta iš sprę sti š ią problemą .
Pamatę š į namą iš tolo, net š iek tiek susiginč ijome:
Mano nuomone, tai gali bū ti tik mokesč ių inspekcija. Arba kokia nors valdž ios institucija. Nr. Paaiš kė jo, kad tai medicinos universitetas.
Ternopilieč iai labai sė kmingai derina „Union Union“ stilių su naujomis tendencijomis. Pavyzdž iui, vieš butis „Ternopilis“. Iš saugotas tipiš kas sovietinis fasadas:
bet pridė jo stiklus ir veidrodž ius...Ir iš karto iš ė jo "Aš madinga ponia svetimame tualete" (c): -)))
Nedaug miestų gali pasigirti esanč iu tvenkiniu pač iame viduryje. Bū tent taip yra Ternopilyje. Vos už kelių š imtų metrų nuo miesto centro matosi Ternopilio tvenkinys. Jis buvo pastatytas senovė je gynybos tikslais. Tvenkinys nemaž as: apie 3 km ilgio ir 1 km ploč io.
Krantinė ir š alia esantis parkas su į vairiomis abstrakč iomis figū romis, mano nuomone, tikra miesto puoš mena:
Prie pat tvenkinio (ty virš tvenkinio, ukrainietiš kai) – Nadstavnos baž nyč ia:
Baž nyč ia yra nedidelis ū kinis pastatas kairė je pusė je. O apvalusis bokš tas – stulpas – baž nyč ios varpinė .
Dė klas, jei apsisuksi, aiš kiai matosi Tarnavskio pilis, kurią sunku suvokti kaip pilį :
Krokuvos kaš telionas Janas Tarnawskis (kaž kas panaš aus į vaivados pavaduotoją ) XVI amž iuje Lenkijos karaliaus leidimu pastatė pilį Ternopilyje. (beveik prieš.500 metų! ). Po š imto metų pilį beveik visiš kai sudegino totoriai ir net nusausino iš tvenkinio. Vė liau ją atkū rė lenkų kunigaikš č iai Sobieski. Kitas pilies savininkas Koritovskis š alia Senosios pastatė naują (deja, iki š ių dienų neiš liko, dabar jos vietoje yra vieš butis „Ternopilis“). Ir XIX amž iaus viduryje. paskutinis Ternopilio pilies savininkas baronas Turkulis ją pardavė miestui. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sugriauta ir Senoji, ir Naujoji pilys. Ir tik 1956 metais Senoji pilis buvo rekonstruota, tač iau per daug nesilaikant originalo.
Iš miesto pilis atrodo taip:
Vaikš č iodama po miestą neturė jau pakankamai ž emė lapių.
Tač iau visi knygynai ir spaudos kioskai buvo už daryti.
Kaž kaip nepagalvojau apie tai, kad mieste yra informacijos ir turizmo centras. Atsirado nenoras neš tis planš etę , palikome ją automobilyje. Ir mano savadarbė je knygoje buvo paminklų adresai, bet marš rutų iki jų nebuvo. Todė l kaž ką pamatyti pavyko tik „jutimo“ dė ka, o kaž ką – deja, ne. Jie sekundę nematė , pavyzdž iui, paminklo Solomijai Kruš elnickai – pirmajam pasaulyje. Ir paminklas AS Puš kinui (nepaisant to, kad jis niekada nebuvo Ternopilyje, o pač iame Ternopilyje - Bandera-Bandera, bet yra paminklas didž iajam rusų poetui). O į Dailė s muziejų (o ir Teptukas ten eksponuojamas) jie nespė jo nueiti. Ir jie nepateko į vietinį Venecijos kiemą ...
Bet trys graž iausi Ternopilio paminklai buvo rasti nedidelė je kardinolo Slipy gatvė je: 12-oji kė dė iš Auksinio verš io, Nevydymka ir Vodoprovodnyk.
Matote Nematomą jį?
; ) Patirtis rodo, kad į sukus kojas į nematomus batus ir nusifotografavus, nematomasis materializuojasi: )))
Netgi norė jau padė ti santechnikui, bet jis nepaisė š io pasiū lymo:
deš inė je virš uje yra paminklas kė dei.
Beje, apie gatvių pavadinimus . Dar kartą atkreiptas dė mesys į tai, kad Vakarų Ukrainoje gatvė s vadinamos visiš kai kitaip. Deja, mano mieste nė ra nei Kniaziv Ostrozkykh, nei Metropolitan Sheptytsky gatvė s, nei M. Hruš evskio, nei Generolo Š uchevyč iaus gatvė s, nei Stepano Banderos gatvė s -: -).
Bū dingas Ternopilio miesto architektū ros bruož as yra gatvė s menas:
Ž inau, kad dideli visame fasade vadinami freskomis. Ir maž as – než inia kaip.
Gal freskos? : )
Pieš inius ant Ternopilio namų fasadų sutikdavome gana daž nai. Ž odž iu, už š imto ž ingsnių – kitas:
Ir vė l:
Ternopilyje yra daugybė kaltinė s gelež ies strypų , vartų , balkonų ir kt. :
Bet turbū t mums labiausiai patiko stač iatikių „ž alioji“ baž nyč ia. Ž inoma, po dominikonų baž nyč ios č ia bū tų galima tikė tis kaž ko panaš aus. Tač iau tai, ką pamatė me, pranoko visus lū kesč ius.
Kristaus Gimimo baž nyč ia, atrodo, kaž kaip gana viduramž iš ka, storos akmeninė s sienos, tokia masyvi. Pastatytas XVII a. Jis laikomas vienu iš Podolsko architektū ros mokyklos pievų pavyzdž ių . Atstatytas 1937 m
Į sivaizduokite, ji net iš gyveno karą !
Pagrindinė š ventovė yra Ternopilio Dievo Motinos ikona
Tač iau labiausiai stebina ir apakina daugybė raiž ytų medienos:
Į ė jimas į visas š ventyklas yra visiš kai nemokamas. O už teisę juos fotografuoti irgi nieko mokė ti nereikia.
Na, š ioje kelionė je buvo apmaudu iš vada, kad aš vis dar esu silpnas turistas. Po 5-6 valandų vaikš č iojimo suvokimas blanksta, nebesidž iaugiu grož iu. Paguosti gali tik skanū s pietū s.
Č ia pietums atsigavome kitoje Ternopilio į ž ymybė je, kurios lankymas detaliai apraš ytas č ia. > Apie maistą . Restoranas-muziejus „Old Mill“ (Ternopilis)
Ir kitą dieną mes grį ž ome namo. Ir nors daugelis apsilankiusių jų Ternopilyje mano, kad į domiausias dalykas mieste gali bū ti matomas paž odž iui po pietų , man asmeniš kai neuž teko to, ką pamatė me tą dieną . Ir aš tikrai kada nors č ia sugrį š iu. Ir ne kartą .
Bet jei manote, kad viskas baigė si, tada ne. Paž adu: bus toliau...
