Apie maistą. „Ark“ restoranas-alaus darykla (Ternopilis)
Net nemeluosiu. Apsilankymas arkoje buvo suplanuotas renginys Ternopilyje. Ir tai tebuvo pataikymas į deš imtuką .
Restoranas į sikū rę s jaukioje ž alioje A. Ž ivovos gatvė je prie pat Topilche parko. Teritorijos plotas kompaktiš kas. Vakare automobilių stovė jimo aikš telė (maž a) pilna.
Kai pirmą kartą ten pateksite, iš pradž ių net pamirš ite, kad esate alkanas. Nes pirmiausia reikia viską nufotografuoti ir nufotografuoti su visu transportu ir kitais kieme esanč iais objektais.
Tada tą patį reikia pakartoti viduje. 3 aukš tuose. Tuo pač iu personalas neprieš tarauja, net jei atrodai kaip turistas. O jei reikė s ką nors parodyti ir papasakoti plač iau, tai iš karto padarys.
Jei jū sų apsilankymą „Arkoje“ lemia ne vien estetiniai sumetimai, o pagrį stas noras kokybiš kai numalš inti alkį ir troš kulį , tuomet patenkate į š eimininkė s glė bį . Jie apgyvendina sveč ius vienoje iš salių . Ir tada padavė jai kalbasi su tavimi. Bet bū kite budrū s! Jie tokie skanū s (tiesiogine prasme) dė l č ia patiekiamo maisto, kad nelengva susilaikyti nuo valgymo. Neį manomas. Dė l to kiekvienas apsilankymas nevalingai tampa Robin-Bobin-Barabek : )))
Deja, toks skaudus likimas mus iš tiko. Atė jome su ketinimu gurkš noti sriubą . Jie pasirinko Zhureką (nors meniu jis į raš ytas kaip „Zhuryk“, o tai neturė jo į takos jo skoniui). Taigi pasirinkimo momentu buvo padaryta lemtinga klaida. Iš pradž ių jie rinkosi alų . Č ia jie patys gamina. Š viesus, tamsus, su kava, su medumi...Pasirinkome kvietinius š viesius. Prie alaus jie pasirinko sriubą . Sriubai – už kandž iai (vinegretas ir silkė ).
Už kandž iams, kaip į prasta, pagrindinis patiekalas (bramborak).
Tada nuė jau fotografuoti interjero.
Mū sų padavė jas už klupo mane ant laiptų su ž odž iais: „Eik valgyti ž ureko! “. Ir mes iš ė jome. Kai pamač iau nelaimė s mastą , buvo per vė lu trauktis. O pradedant nuo š efo komplimento – skrebuč io su aš triu padaž u, tada prastai kontroliuoju ir suvalgytą už sakymą , ir jo kiekį .
Viskas buvo nepaprastai skanu! Tai reiš kia, kad kiekvienas paskesnis patiekalas buvo ne tik nuostabus. Tai buvo š edevras. Ir skonis, ir patiekimas (pavyzdž iui, silkė patiekiama skardinė je, č esnakiniai skrebuč iai - skardiniame kibirė lyje, iš klotame popieriumi, bretzelis - ant mazgiš ko medž io, o alus didelei kompanijai - cilindrinė je kolboje) - viskas buvo į spū dingas ir malonus akiai. smegenys ir skrandis. Ar kada nors matė te baltuosius grybus, kurių dydis yra pusė abrikoso paprastoje vinigrete?
Ar valgė te bramborak arba bulvinius blynus, keptus porcijinė je keptuvė je kreminiame padaž e su keptais svogū nais ir grybais?
Ar esate malonaus ruginio skonio alus su tokiu š velniu rū gš tumu? Č ia gavome tai, kas nebū na daž nai: gastronominė patirtis. Likome suž avė ti maistu. Aš norė jau valgyti visą š į nuostabumą vienu metu ir iš gerti viską iš karto, tada vė l valgyti ir vė l gerti))).
Č ekis už visą š ią gastronominę savivalę buvo tik 400 UAH. (apie 14 eurų ), iš kurių.60 grivinų . (2 (! ) eurai) buvo alus: ) Į skaitant ž inias (pasiė mė me su savimi, nes per televiziją vakare buvo futbolas "Shakhtar" - "Dinamo"). O kitą dieną jie vė l atė jo alaus nusipirkti namo.
Man taip pat labai patiko tai, kad muzikinis fonas yra fonas. Net nepastebė jau, kad ji tokia. Ir buvau tikras, kad muzika ten visai neskamba.
Ir tik mano kolega – antrasis nelaimingas rijū nas – vė liau man paaiš kino, kad muzika.
Į staigą tikrai verta aplankyti. Vienas blogas dalykas. Po Arkos ilgai valgyti nenoriu. Diena. Arba du))).
