Mūsų kelias į krikščionybės ištakas 3 dalis

2013 Spalio 23 Kelionės laikas: nuo 2013 Rugsėjo 29 iki 2013 Spalio 06
Reputacija: +676
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Mū sų kelias į krikš č ionybė s iš takas 3 dalis 5 diena Jerevano pakraš č iai: - Etchmiadzin - Zvartnots - Khor Virap Pagal programą „Etchmiadzin katedros ir iž do lankymas. Ekskursijos į Zvartnots griuvė sius (VII a. ) tę sinys. Tę siame ekskursiją į Ararato slė nį . Apsilankymas Khor Virap vienuolyne (IV - XVII a. ), esantis 45 km nuo Jerevano Pusryč iai. Pusryč iai man – pyragaič iai, uogienė , jausliai, o vyrui – atvirkš č iai – sotesni. Pusryč iai visur buvo padorū s, bet Jerevane mus pavaiš ino nuostabia kiauš inienė su pomidorais ir cukinijomis, o jie manę s negalė jo atplė š ti nuo vazų su graikinių rieš utų ir sedula uogiene. Vė liau pirkau graikinį rieš utą , bet tokio sedulo su uogomis nebuvo, tik uogienė s pavidalu. Pirmiausia nukeliaujame į Tsitsernakaberdą – taip vadinasi paminklas 1915 m. armė nų genocido aukoms atminti. Jis buvo pastatytas 1967 m. Tsitsernakaberd plynaukš tė je esanč ios kalvos virš ū nė je. Tai 12 ratu iš sidė sč iusių pilonų mauzoliejus, mauzoliejaus viduje dega amž ina liepsna, skamba liū dnos melodijos. Mauzoliejų puoš ia į dvi nelygias dalis iš kirstas aukš tas obeliskas (simbolizuojantis Rytų ir Vakarų Armė nijos padalijimą ) – armė nų tautos atgimimo simbolis, matomas iš bet kurios miesto vietos. Į mauzoliejų einame ilga alė ja, apsodinta pū kuotomis kalė dinė mis eglutė mis, kurias pasodino į vairiausi ž inomi ž monė s ir prezidentai. Silkė Kuč ma iš karto iš kraš to. Po perestroikos č ia buvo sukurtas muziejus, labai glaustas ir vertas. Ten turė jome ekskursiją , pagyvenusi gidė , koks stebuklas, ji nuostabiai papasakojo, kur dabartiniai menininkai! Nors ten iš mokome baisių dalykų , manau, kad bū tina ten nuvykti. Turiu draugą armė ną iš Baku. Dar 1915 m. , per ž udynes, mirė jos prosenelė , o mū sų laikais, per armė nų pogromus Baku devintojo deš imtmeč io pabaigoje, mirė jos pač ios teta, o jos pusbrolis ir jos š eima buvo iš vež ti iš miesto. š arvuotas transporteris naktį ir stebuklingai iš gelbė tas. . . Ž monė s turė tų ž inoti ir teisingai su jais elgtis. Tada mū sų kelias driekiasi į Khor Virap – į ž ymiausią vietą , nes iš ten puikiai matosi Armė nijos simbolis Araratas. . Ir mes jį pamatė me! Be debesų praktiš kai matosi abu Araratai (Sis ir Masis), ir iki labai sniego virš ū nė s, kuri retai rodoma. Ž velgdamas į š ias virš ukalnes suprantu, kad svarbiausią dalyką pamatė me Armė nijoje. Pasisekė . Be to, atsiveria graž us vaizdas į visą Ararto slė nį . Puikiai matosi siena su Turkija, netikė tai tarp mū sų yra ir liudininkas – buvę s galantiš kas pasienietis, č ia tarnavę s 88-aisiais. Jis mums viską paaiš kina ir parodo. Tada jis su didele š iluma prisiminė , kaip vietiniai gyventojai su jais elgė si. Pakeliui į Khor Virapą pravaž iavome teritoriją , kurioje buvo senovė s Armė nijos sostinė – Artaš ato miestas. Tai Ararato slė nis. Iš virš aus labai graž u. Kiekvienas armė nas ž ino apie Khor Virapo vienuolyną . Š is tvirtovė s vienuolynas yra piligrimystė s vieta, tai viena iš labiausiai gerbiamų vietų Armė nijoje, š venta Armė nijos apaš talų baž nyč iai. Vienuolynas buvo pastatytas VI–XVII a. virš pož emio, kuriame už krikš č ionybė s sklaidą merdė jo Armė nijos krikš tytojas Š v. Grigalius Š viestuvas. . Tada caras Trdat priė mė š ią religiją kaip valstybinę religiją , o Grigalius buvo paleistas. „Khor Virap“ reiš kia „gili duobė “. Pasak legendos, Š v. Grigalius Š viestuvas š ioje duobė je buvo 13 metų . Iš liko ir pož emio duobė . Jo skersmuo – 4.4 m, o aukš tis – 6 m. . Yra net kopė č ios. VII amž iuje Catholicos Nerses virš kalė jimo pož emio pastatė balto kalkakmenio koplyč ią , kuri vė liau buvo sugriauta, o dabar vietoj jos – Š v. Astvatsacino baž nyč ia (XVII a. ). Khor Virapo vienuolyne buvo teologinė seminarija ir armė nų katalikų rezidencija. Khor Virap, Ararat padarė man didž iulį į spū dį , daug didesnį nei garsusis Etchmiadzin, kur mes nuvykome vė liau. Nors Etchmiazdino katedra nuostabi. Echmiadzin yra Vagharshapat mieste, tada jis buvo vadinamas Echmiadzin. Rodyklė buvo keista – auksinė ranka sulenktais pirš tais palaiminimui. Eč miadzinas – iš tisas atskiras miestas, kuris II-IV amž iuje buvo net viena iš Armė nijos sostinių . Armė nijoje priė mus krikš č ionybę.301 m. Karalius Trdat III sugriovė pagonių š ventyklą Vagharš apate ir jos vietoje į kū rė Š v. Eč miadzino katedrą . „Echmiadzin“ armė nų kalba reiš kia „Viengimis kilę s“, tai yra Jė zus Kristus. Ir nuo tada Š ventasis Eč miadzinas yra Armė nijos apaš talų baž nyč ios š ventovė , gerbiama armė nų visame pasaulyje, tai toks armė nų Vatikanas, visos š alies religinis ir dvasinis centras. Č ia, iš puoselė tame 60 tū kstanč ių kvadratinių metrų plote. metrų yra - Š v. Echmiadzino katedra, Š v. Echmiadzino dvasinė akademija, dabartinė patriarcho rezidencija - visų armė nų katalikai, Armė nų baž nyč ios Sinodas, biblioteka ir knygų saugykla, vienuolynas. Teritorija didelė , viską apž iū rė ti reikia bent pusdienį . Viskas sutvarkyta, ž alia, graž u, gė lė mis. Bet Katedra miš kuose yra restauracija, į ė jome į vidų , ten, ž inoma, nuostabiai graž u ir didinga. Tada nuė jome į iž dą , mergina mums viską papasakojo, tač iau greitu tempu, bet yra tokių eksponatų ! Ir Nojaus arkos gabalas, ir ietis, su kuria jie perdū rė Kristų , ir Jono Krikš tytojo kelio girnelė s, ir Kryž iaus medž io, ant kurio buvo nukryž iuotas Jė zus, dalelė , ir kokios nepaprastos storos senos ranka raš ytos knygos! Bet laikas! Tiek maž ai laiko. . . O XVII amž iaus katalikų kė dė s, puoš tos perlamutru ir dramblio kaulu, iš sidabro nulietos liū tų galvos ir letenos! Garikas pasakojo, kad tai vienintelė mokymo į staiga pasaulyje, kurioje penkerius metus mokosi armė nai iš viso pasaulio, norintys atsiduoti Armė nų baž nyč ios tarnybai. 2001 m. , minint 1700-ą sias krikš č ionybė s priė mimo metines, prieš ais į ė jimą į vienuolyno kompleksą buvo atidarytas naujas paminklas „Atvirasis altorius“. Modernus, bet armė niš ka dvasia. Tada visų armė nų katalikai Gareginas II ir popiež ius Jonas Paulius II atliko bendras pamaldas. Taip pat matė me du senovinius chač karus: XIII ir XVII a. Abu yra padengti sudė tingais ornamentais ir gyvū nų bei paukš č ių atvaizdais. Ir modernesnis, bet ne maž iau graž us chač karų paminklas 1915 m. genocido aukoms armė nams. Tada einame į Zvartnots š ventyklos griuvė sius, ji yra už.5 km nuo Etchmiadzin. Didž iulė š ventykla buvo pastatyta VII amž iuje, bet visiš kai sugriauta galingo ž emė s drebė jimo 10 amž iuje, dabar ji yra griuvė siai, bet labai didinga. Iš saugotos didž iulė s akmens plokš tė s su raiž ytais ornamentais ir figū romis. Dabar Zvartnots teritorija yra archeologinis draustinis ir 1937 metais atidarytas muziejus, č ia yra š aunus š ventyklos maketas, kurį visiems netikė tai Garikas padalino į.2 dalis ir matė si kas yra viduje. Grį ž ę s į Jerevaną , Garikas vis dar atlieka autobuso apklausą , norinč ius iš leidž ia į suvenyrų turgų , likusieji keliauja į vieš butį . Po tradicinė s vakarienė s savo kambaryje einame pasivaikš č ioti, pagal planą turime eiti į Matenadaraną , pasivaikš č ioti bulvarais ir eiti į prekybos centrą nusipirkti maisto ir skanių suvenyrų . Už lipome į Matenadaraną , buvo apleista ir vė su, pirkome suvenyrus, bet kojos neš ė iki Kaskados, ten buvo labai graž u ir jauku. Pakeliui jie rado paminklą filmui „Vyrai“, tai ne tik skulptū rinė pagrindinių veikė jų grupė , bet ir lė kš tė , kurioje į amž intos filmo kū rė jų pavardė s. . Č ia, pasak legendos, apaš talas Tadas atneš ė ietį , kuria romė nų kareivis pervė rė nukryž iuoto Kristaus š irdį , vadinamą ją Likimo ietį (ietis saugoma Eč miadzine, matė me). Pagrindinė baž nyč ia yra Katoghike ir dvi intrauolinė s baž nyč ios – Avazan ir Š v. Dievo Motinos. Katoghike sienos yra akmeninė s uolos, o vidus labai gausiai dekoruotas skulptū romis ir raiž iniais. Vienoje š ventyklos pusė je dvi durys veda tiesiai į uolos gilumą į uolose iš kaltas baž nyč ias. Bū tent juose ir yra į domiausia – interjerai, visiš kai iš kalti uoloje. Avazano baž nyč ioje yra du negilū s baseinai su tekanč iu š altinio vandeniu prie sienos. Galite eiti ir atsigerti vandens, bet suš lapsite kojas. Antroje baž nyč ioje – neį prastas bareljefas: jauč io galva, laikanti grandinę , dengianti dviejų liū tų kaklus. Tarp liū tų apač ioje yra erelis, nagais neš iojantis ė riuką . Dar vieną sieną puoš ia didelis ornamentuotas kryž ius. Man labai patinka armė nų baž nyč ios. Ir gruziniš kai. Kartu su mumis tuo pač iu metu jie veda ekskursiją vokieč ių grupei. Jiems buvo už sakytas koncertas baž nyč ios viduje, dainavo 5 moterys tautiniais kostiumais. Garikas pasitarė su gidu vokieč iu ir pasakė , kad ir mes galė tume klausytis, jei ramiai stovė tume prie sienos. Koncertas buvo nuostabus! Visiš kai nuostabi akustika ir puikus puikių melodijų atlikimas. Bet, ž inoma, laikas mums eiti. Tada važ iuojame į Garni kompleksą . Tai tvirtovė s griuvė siai su galingomis sienomis, rū mų komplekso liekanos, romė nų pirtys su iš likusiomis senovinė mis mozaikomis grindyse ir š ventykla, kurioje buvo garbinamas saulė s dievas Mitra. Vaizdas iš ten tiesiog fantastiš kas, tač iau vaizdas fantastiš kas visur – kad ir kur paž velgtum. Ararato slė nis aiš kiai matomas, bet Araratas š iandien už darytas, o kalnai tiesiog rausvi! Garni tvirtovė yra vienas ryš kiausių senovė s Armė nijos ikikrikš č ioniš kosios kultū ros į rodymų . Romė nų pirtyse buvo iš saugotos mozaikinė s grindys. Mozaika klojama ant kalkių skiedinio iš smulkiausių brangakmenių . Š ių paveikslų gilios senovė s są monė tiesiog už buria. Saulė s š ventykla Garnyje atrodo labai panaš i į garsią ją Atė nė s š ventyklą Graikijoje. Š ventykla viduje prabangi, papuoš ta akmenyje iš kaltais ornamentais (vynuogė s, granatas) ir bareljefais. XVII amž iuje stiprus ž emė s drebė jimas sugriovė š ventyklą , tač iau 1966-1976 metais š ventykla buvo atkurta pradine forma ir nors kai kurie elementai buvo pakeisti š iuolaikiniais, jie buvo pakeisti labai sė kmingai. Pamaž u atsisveikiname su Armė nija. Vykstame prie Sevano ež ero, nė neį tardami, kas mū sų laukia. Man asmeniš kai Sevano ež eras buvo didelis š okas ir staigmena. Tai tikrai kvapą gniauž ianti graž u. Pakeliui suž inome, kad Sevano ež eras yra vienas didž iausių aukš tyje esanč ių gė lo vandens ež erų pasaulyje, antrasis ež eras pasaulyje pagal gė lo vandens atsargas, taip pat didž iausias Kaukaze. Š is tikras gamtos stebuklas yra pač iame Armė nijos aukš tumų centre, didž iuliame kalnų dubenyje, į rė mintame vaizdingomis kalnų grandinė mis 1900 m aukš tyje. Sevaną maitina 28 upė s, iš kurių iš teka tik viena – Hrazdanas. Jie sako, kad klimatas aplink Sevaną yra puikus. Kad ir kaip karš ta bū tų slė nyje, č ia visada vė su. Vandens temperatū ra vasarą siekia 18-20C. Yra daug poilsio namų , pensionų , ž monė s č ia mielai atsipalaiduoja, na, kas gali sau leisti. Bet mums kaž kaip net š alta. Nusileidž iame nusileidimo aikš telė je, kur yra daugybė prekystalių su suvenyrais (karoliukai, turkai, dirž ai, apyrankė s ir kt. ), ir lipame laiptais aukš tyn, palaipsniui apsivilkdami papildomus megztinius, už sisegdami striukes, apsivyniodami š alikus. Vė jas! Ant kalno iš kilę s viduramž ių Sevanavanko vienuolynas, ž inote, IX a. , unikalus armė nų architektū ros stilius. Dabar tai tik kelios nedidelė s baž nytė lė s ​ ​ ir celių liekanos. Bet, deja, mū sų paž intį su vienuolynu nutraukia linksmos vestuvė s. Su š ū ksniais ir ragais pasirodo pirmasis automobilis su lapė s iš kamš a ant gaubto. Vaizdas nė ra skirtas silpnaš irdž iams. Pasirodo, š i lapė atneš a gerų naujienų ! Tada pasirodo nuotaka ir jaunikis bei daugybė sveč ių . Todė l spė jome apž iū rė ti baž nyč ią , bet ji iš kart sausakimš a sveč ių . Mes atsiž velgiame į auditoriją . Moterų apranga taip pat labai, labai. . . Padoriai graž i. Bet mes nenusiminome, paliekame vienuolyną ir mė gaujamė s didingu ir sunkiu Sevanu. Nuo Sevano, kaip vakar nuo Ararato, neį manoma atitraukti akių...Vė l krauname pusvalandį į autobusą , kaž kas staiga nusprendž ia susipaž inti su suvenyrais, kaž kas net alkanas nueina į kavinę...Bet turisto laikas tokioje judrioje kelionė je yra aukso vertas! Š ią dieną paskaič iavau (iš ž alos, o tokia jau ta profesija), kad kiekvieno pakrovimo į autobusą vė lavimai (o jų buvo 4) siekė.4 * 15 (20) = 60 (80) minuč ių . Ir tai, beje, papildoma valanda su nedideliu pasivaikš č iojimu vakariniame Tbilisyje. Pagaliau visi autobuse, juda į pasienį . Greitai praeiname kontrolę , likusias dramas keič iame į ką norime, mums asmeniš kai liko kelios kapeikos kaip suvenyras. Atsisveikiname su Gariku, dė kojame jam iš visos š irdies, gerai, kad merginos turi maž ų suvenyrų , dovanoja juos Garikui. Kaž kaip pripratome prie tokios ekskursijos palydos, o gaila, kad nepasiruoš ė me ir nepataupė me gidui suvenyro ar knygos apie Ukrainą . Gariką už tikriname, kad dabar esame aistringi jo maž os š alies gerbė jai ir raginsime turistus č ia atvykti. Gariką namo parveš draugai, kurie keliauja iš Tbilisio. Vakar apie kelionę papasakojau savo klasė s draugui telefonu. Ji mane pertraukia: „1982 m. nuė jau į Tsakhkadzorą ir jo apylinkes! Aš į simylė jau Armė niją amž inai! Aš pavydž iu tau! " Deja, nepriklausomas turizmas į Armė niją yra brangus arba sunkus. Lė ktuvų bilietai labai brangū s, o siena tik ta, per kurią keliavome. Bet transportas važ iuoja, tu gali atvykti. Gruzija dabar yra populiari, madinga, o Wizz dė ka galite nusipirkti pigių bilietų . Bet Armė niją aplankyti verta! Beje, mano vyrui Jerevanas patiko daug labiau nei Tbilisis. Ir tada, aptardami ekskursiją autobuse, daugelis sakė , kad Armė nija juos netikė tai sukrė tė ir nustebino. Į Tbilisį atvykome tamsoje, nors ir nelabai vė lai, 20 val. Greitai nusiprausti, persirengti, na, už ką sti, iš gerti arbatos. Beje, Armė nijoje pirkome gatą - tokį didž iulį pyragą su varš kė s į daru (norė jome su rieš utu, bet mū sų nesuprato). Padalinta į.4 dalis, bet su vyru suvalgė me vieną už du, o antrą parsineš ė me namo. Tai reiš kia, kad po 4-5 dienų skonis ir š viež umas nebuvo paveikti. Turime naują vieš butį Tbilisyje, netoli Rustaveli gatvė s, bet norime važ iuoti kitu marš rutu, pamatyti seną sias gatves. Mū sų kelias driekiasi senamiestyje, bet jo nepasiekė me, beklaidž iodami buvome labai pavargę . Turiu pasakyti, kad jei ne vyras mū sų maž oje kompanijoje, mū sų kampanija nebū tų buvusi sė kminga. Pirma, jis puikiai orientuojasi reljefe net be ž emė lapių ir tamsoje, antra, tose gatvė se, kuriose klaidž iojome, buvo, tiesą pasakius, nemalonu. Ir nebuvo į manoma nusileisti į perė ją , kad pereitumė te prospektą – ir neį manoma buvo galvoti. Baisu. Gatvė se, restoranuose, kavinė se daž niausiai kaukazietiš kos (o kitų č ia nė ra) iš vaizdos vyrai ir juodais drabuž iais. . . Nors, ž inoma, vaikš č ioti gatvė mis gana saugu. Mes tokie bailiai. Sė dė jome bulvare po Puš kino paminklu ir dar kartą perbė gome per Rustavelį . Š į kartą jie apž iū rė jo ir fotografavo maž as figū rė les, kurių visame prospekte yra begalė . Labai jaudina. . . Rustavelyje nuė jome į prekybos centrą pasiteirauti. Galite nusipirkti vietinio vyno, konjako, suluguni. Beje, limonadas manę s nesuž avė jo. Tai ne garsieji Lagidzė s vandenys. Vietinė s gamybos pieno produktai. Nusipirkau matsoni, bet niekas negalė jo gerti – rū gš tus! Nors kokybė gana natū rali. Namuose katė su dideliu malonumu jį gė rė . Grū dai, saldainiai, sausainiai – viskas atvež ta, saldumynai daugiausia ukrainietiš ki. Vokiš kas š okoladas, bet brangus. Aš klaidž iojau po uogienes ir padaž us, o mano vyras studijavo konjakus ir vyną . Egzotiš ka uogienė – rieš utmedž iai, svarainiai, figos, sedula. Vaisiai visi labai skanū s, obuolių , kriauš ių , persimonų , svarainių kainos vienodos, apie 10-12 UAH. Vynuogė s pigesnė s – 8, neį prastai skanios. Labai pigus granatas – 10 UAH, bet aš jam neabejingas. Bet iš bandė me ž alią uchabi, parduodame tik dž iovintą iš Uzbekistano. Vienos pardavė jos paklausiau: „Koks č ia vaisius? Ji rusų kalba – deja! Antrasis nusiš ypsojo ir pasakė : „Mokykis, bet kaip tu tai vadini? Tada ji pasiū lė tiesiog pabandyti, kaip turguje: „Pabandyk, pabandyk! Deja, jis greitai pablogė ja, tikriausiai gruzinų namų š eimininkė s su juo kaž ką daro. Be to, jie turi neį prastai didelę ir skanią gudobelę . Figos jau pasitraukė , nors spė jome paragauti ž alios, o ant medž ių pamatė me mė lyną . O kokie graž ū s granatų ir svarainių medž iai! Koks graž us persimonų medis!

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Араратская долина и Арарат
По дороге к Хор Вирап
Эчмиадзин
Кафедральный собор Эчмиадзина
Сокровища Эчмиадзина
Кафедральный собор Эчмиадзина
Развалины храма Звартноц
Кафедральный собор Эчмиадзина
Звартноц
Большой Арарат-Масис
Монастырь Хор Вирап
Цицернакаберд - памятник геноцида армян 1915 года. Это фото спасенных детей.Подписаны год рождения и место жительства сейчас.
Кафедральный собор Эчмиадзина
Эчмиадзин. Собор
Цветы Эчмиадзина
Дорога к монастырю Гегард-монастырь
Монастырь Гегард.
Вкусная ватрушка гата
Гарни.Храм Солнца
Монастырь Севанаванк
Озеро Севан
Арарат. От него невозможно отвести взгляд
Мавзолей Цицернакаберд.12 стелл символизируют 12 потерянных армянских провинций, кторые теперь принадлежат Турции
Эчмиадзин. Впереди
Макет храма Звартноца
Монастырь Гегард. Здесь всегда много туристов
Вот такие ящерицы-саламандры Гегарда.
Panašios istorijos
Komentarai (9) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras