Viduramžių krikščionių architektūra. 3 dalis
Marš ruto ž emė lapį galite pamatyti č ia. Pradž ia – 1 dalyje, 2 dalis
Goshavank vienuolynas[10]. Pastatytas XII amž iuje. kunigaikš č io Zakariano į sakymu ž emė s drebė jimo sugriauto senovinio Getiko vienuolyno vietoje (pavadintas š alia tekanč ios upė s vardu). Statyboje dalyvavo politikas ir puikus viduramž ių teisininkas Mkhitaras Goš as (pirmosios teisė s knygos, palyginimų ir pasakė č ių autorius). Jo vardu pavadintas dabartinis vienuolynas. Vienuolyne buvo universitetas, seminarija.
Goshavank planas
Kompleksą sudaro: Mergelė s baž nyč ia su kryž miniu kupolu su dviem į ė jimais (XII a. ); Grigaliaus Š viestuvo vienanavė baž nyč ia (XIII a. ); knygų saugykla su varpine virš jos (XIII a. ); mokykla (XIII a. ); galerija (XIII a. ); koplyč ia (XIII a. ); prieš kambaris (XII a. ). Grigaliaus baž nyč ia atkartoja V a. bazilikas. Jo interjeras iš orė je ir viduje iš siskiria elegantiš ku dekoru. Netoliese yra nė rinių chač karas, apie kurį minė jau https://www.turpravda.com/am/blog-245117.html (antrasis yra Jerevano istorijos muziejuje).
Goshavank vienuolynas
Knygų saugykla didelė , o tai rodo, kad č ia jie ne tik studijavo, bet ir kū rė ranka raš ytas knygas. Į varpinę virš knygų saugyklos (kurios kitose vietose nė ra) vedė iš oriniai, dabar beveik sunaikinti laiptai.
Š v. Grigaliaus Š vieč ianč iojo baž nyč ia ir Poghos Chač karas
Prieš ingo kalno š laite yra Jurgio baž nyč ia (XIII a. ), Goš o namo griuvė siai ir jo kapas. Dė l laiko stokos (dė l blogų kelių , jų remonto ir apvaž iavimų ) nespė jome atvykti.
Š v. Jurgis
Toliau pateikta legenda siejama su vienuolyno pavadinimu.
Tam tikras vienuolis Mkhitaras buvo mylimas ž monių , Armė nijos valdovų . Tač iau vyskupui jis nepatiko, ir jis turė jo pasitraukti į Getiko vienuolyną . Vienuolis buvo doras ž mogus ir labai iš silavinę s. Vienuolyne pradė jo klestė ti mokslas ir amatai, jis tapo dvasiniu centru. Be to, ten į vyko stebuklai. Į vienuolyną daž nai ateidavo ir valdovai, ir paprasti ž monė s. Tač iau atė jo diena, kai Mkhitaras pajuto, kad turė tų iš eiti į pensiją ir pailsė ti.
Kartą jam sapne pasirodė angelas ir pasakė , kad per ateinanč ius 7 metus bus geras derlius, o paskui 7 metai bus sausi. Vienuolis pasiliko vienuolyne pasirū pinti. Kai atė jo angelo iš pranaš auta sausra, Mkhitaras pagamino „guž ą “ (puodą ) ir visiems iš dalijo vienodomis porcijomis grū dų . Duonos visiems už teko, niekas nebadaudavo. Dė l š io puodo Mkhitaras buvo pavadintas Gosh, o vienuolynas buvo pavadintas Goš avanku, to vienuolio garbei.
Paminklas Gosh
Haharcino vienuolynas[11]. Pavadinimą vienuolynas gavo nuo viduramž ių kaimo, kurio griuvė siai yra visai netoli nuo jo. Jis iš siskiria š viesia spalva (travertinas ir melsvas bazaltas). Jis yra Diliž ano rezervato teritorijoje. Tač iau į ė jimas į jį nė ra už darytas. Deja, mes ten atvykome, kai dauguma baž nyč ių jau buvo už darytos. Perš okome tik į tas vietas, kurias tuo momentu už darė rezervo darbuotojas (turbū t buvo apie 19 val. ).
Kompleksą sudaro seniausia Š v. Grigalius (X a. ) su kryž iaus formos sale su keturiomis sienomis; baž nyč ia š v. Stepanas (XIII a. ); Mergelė s pagrindinė baž nyč ia su kryž miniu kupolu (XI a. ); du vestibiuliai; architekto Mino valgykla (XIII a. ); koplytė lė s; virtuvė s; kepyklos; Kiurikidų dinastijos kapai.
Hagarcinas
Š v. Grigalius buvo pastatytas vienuolių , kurie pabė go nuo persekiojimo Bizantijoje; prie sienos yra prieangis (XII a. ), pastatytas kunigaikš č io Zakariano, su bareljefais lubose ir skyle. baž nyč ia Š v. Stepana pastatyta iš melsvo bazalto su smulkiomis detalė mis. Kalbant apie Mergelė s baž nyč ią , daroma prielaida, kad jos statyba siekia 10–11 a. , o esamas už raš as (XIII a. ) reiš kia pertvarkymą . Ant sienos yra aukš tas reljefas, vaizduojantis baž nyč ios maketą ir balandį . Refektorius yra antrasis iš dviejų Armė nijoje su dviem kupolais. Ten man netgi į jungė š viesą (kurios, apskritai, kituose vienuolynuose trū ksta). Didž iulė s salė s š onuose yra suoliukai. Kambaryje buvo kaž kokia nuotraukų paroda su senomis nuotraukomis. Deja, nebuvo laiko pamatyti.
vienuoliai su Hagharcino vienuolyno maketu ant Mergelė s baž nyč ios sienos
Khor Virap vienuolynas[13]. Netoli š ios vietos kadaise buvo viena iš Armė nijos sostinių – Artaš atas. Netoli sostinė s buvo karališ kasis kalė jimas. „Virap“ reiš kia „duobė “, „khor“ – „gili“. Nuteistieji buvo į mesti į gilią duobę be maisto. Jie greitai mirė iš bado.
Khor Virap
Papasakosiu jums tikrą istoriją arba pramaną apie Grigalių ir carą .
Tais senovė s laikais š alį valdė karalius Trdat. Jis į metė į duobę bū simą Gregorijų Š viestuvą . Š ioje duobė je jis kalė jo 13 metų , jį maitino kaž kokia naš lė . Pagonių karalius mirtinai sumuš ė krikš č ionis mergeles, po to prarado protą , į nirš o, pavirto kiaule. Kartą karaliaus sesuo sapnavo, kad angelas pasakė moteriai, kad Grigalius turi bū ti paleistas, nes. tik jis gali iš gydyti savo brolį . Niekas netikė jo sapnu, nes. ž monė s negalė jo taip ilgai gyventi duobė je. Karališ kajai seseriai angelas pasirodė dar kelis kartus. Po penkto karto jie buvo iš sių sti į Khor Virapą ir, pamatę Gregorijų gyvą , nustebo. Jie atvedė jį pas karalių , jis malda jį iš gydė . Aplinkiniai stebė josi, kad malda už prieš ą pasveiko. Karalius tikė jo Dievą , buvo pakrikš tytas, krikš č ionybę pavertė valstybine religija. Ir Grigalius ė mė si vienuolynų statybos ir apš vietimo, gavę s savo slapyvardį . Kalė jimo vietoje buvo pastatytas vienuolynas, kuris tapo piligrimystė s vieta.
baž nyč ia virš duobė s
Komplekso centre yra Mergelė s baž nyč ia (XVII a. ) su varpine. Aplink - valgyklos, kameros ir kt. Dabartiniu pavidalu kompleksas susiformavo XVII a. , t. y. yra pagrindinė baž nyč ia, aptverta siena. Viduramž ių š alies vienuolynų fone – „kū dikis“. Tač iau ten važ iuoja ž monė s, kuriems Armė nijos krikš tytojo figū ra yra reikš minga. Ant sienos, esanč ios kairė je nuo baž nyč ios su duobe, yra Ararato apž valgos aikš telė (mū sų atvykimo metu Araratas dingo už debesų , nors prie į ė jimo kelyje dar buvo matomas). Mano nuomone, vaizdas į vienuolyną geriausiai atsiveria nuo š alia esanč ios kalvos. Turite eiti į kairę nuo į ė jimo į pagrindinę baž nyč ią , iš eiti už sienos ir pakilti į virš ų .
skylė skylė je
Noravank vienuolynas[15]. Vienuolynas yra siaurame raudonų uolų tarpeklyje. Ji buvo į kurta XII amž iuje senesnių pastatų vietoje. Valdant kunigaikš č iams Orbelyans, vienuolynas tapo pagrindiniu religiniu centru, o XIV amž iuje - Syunik vyskupo rezidencija.
Kompleksą sudaro: senovinė Š v. baptistas (Karapet, IX-X a. , griuvė siuose); XIII a. iš kilo pagrindinė vienuolyno baž nyč ia su kryž miniu kupolu su dviaukš tė mis vesteromis keturiuose kampuose, taip pat Krikš tytojo; baž nyč ia š v. Grigalius (XIII a. ), kuris buvo princo kapas su chač karais ir balandž ių atvaizdais viduje; Dievo Motinos baž nyč ia (XIV a. ) nuo kapo ir koplyč ios; baž nyč ia š v. Stepanas.
Vienuolyne dirbo du ž ymū s architektai: Siranas XIII a. ir Momik – XIV amž iuje. Baptisto baž nyč ia buvo baigta ir atstatyta. XIII amž iuje. buvo pastatyta prieangis. Po XIV amž iaus pradž ios ž emė s drebė jimo kupolas buvo atstatytas: padarytas jerdikas (skylė ), į rengtas portalas. Ant timpano yra Dievo Tė vo atvaizdas (ž r. skyrių apie chač karus). Dievo Motinos baž nyč ia taip pat vadinama Burtelashen princo Burtele Orbelyan vardu, pagal kurį ji buvo pastatyta. Pirmame jo aukš te yra kunigaikš č ių š eimos kapas. O virš uje yra iš oriniai statū s laiptai, į kuriuos sunku lipti, nes. jis labai siauras, o turė klų nė ra, tik virvė beveik ties laipteliais. Visas kompleksas XVII–XVIII a. buvo aptvertas siena.
prie į ė jimo į Noravanko Dievo Motinos baž nyč ios koplyč ią
Sklido liū dna legenda apie Noravanką , susijusį su meistru Momiku, kuris po ž emė s drebė jimo atstatė š į vienuolyną Vayots Dzor tarpeklyje.
Sako, meistras Momik buvo pamiš ę s dė l graž uolė s, Syunik valdovo princo Orbeljano dukters. Mergina taip pat buvo jį į simylė jusi. Tač iau tė vas, ž inoma, nenorė jo, kad dukra iš tekė tų už architekto, miniatiū risto ir skulptoriaus – neprilygsta. Jis pasikvietė š eimininką ir pasakė , kad už jį atiduos dukrą , jei per trejus metus pastatys neregė to grož io š ventyklą . Momik sutiko. Ir tuoj pat kibo į darbą . Kai statybos ė jo į pabaigą , meistras pakilo į kupolą . Jo siela dž iaugė si artimu susitikimu su mylimą ja, nes nepastebė jo, kad prie jo prisiartino ž mogus. Tai buvo princo atsių stas tarnas. Jis gavo į sakymą nuž udyti Momiką ir nustū mė meistrą nuo kupolo. Momik mirė laikydamas paskutinį akmenį kupolui, kuris tapo jo antkapiu. Meistro nebė ra, Noravanko grož is liko.
Š okiai š alia Noravank vienuolyno
Tatevo vienuolynas [16]. Vienuolyno pavadinimas reiš kia „duok man sparnus“. Tikė tina, kad savo vardą vienuolynas gavo nuo Š v. Eustatijus (Evstateos-Tatevos) – apaš talo Tado mokinys, skelbę s krikš č ionybę Armė nijoje. Vienuolynas yra Vorotano (Gromovaya) upė s pakrantė je. Ji buvo į kurta IV amž iuje.
Tatev
Š iandien ten galite patekti dviem bū dais: nusileisti į.500 metrų tarpeklio gylį iki Velnio tilto ir pakilti aukš tyn bei Tatevo sparnų keltuvu virš tarpeklio. Daž niau turistai į Tatevą patenka funikulieriumi – taip greič iau. Š is keltuvas laikomas ilgiausiu pasaulyje – apie 6 km. Pajudė jus juo, atsiranda galimybė pajusti jo technines galimybes ir sutaupyti laiko. Trumpoje kelionė je (š iek tiek daugiau nei 10 minuč ių ) jie kalba apie tai, kas matoma ž emiau tarpeklyje, bet, deja, nekalba apie paties funikulieriaus techninius duomenis, o tai yra labai į domu. Apie tai mums papasakojo budintis pareigū nas kabinoje, nes. stovė jome vienas š alia kito. Pajudė jus keliu (dž ipu) matosi mineraliniai š altiniai prie Velnio tilto, kiek aukš č iau – XVII amž iaus Tatevo Ermitaž as (š iandien apleistas), o virš Tatevo, ko gero, graž iausias vaizdas vienuolynas atidaromas.
urvai š alia Velnio tilto
Pirmoji baž nyč ia teritorijoje buvo pastatyta 10 a. XI amž iuje. vienuolyną apiplė š ia turkai seldž iukai, sunaikinę deš imtis tū kstanč ių rankraš č ių . Vė liau Tamerlanas perė jo č ia ir sudegino vienuolyną . XIII amž iuje. Tatevas tampa Syunik vyskupų rezidencija. XIV-XV a. vienuolynas buvo universitetas. Č ia gyveno daugiau nei 1000 ž monių . Tatevo vienuolyno absolventai perkė lė katalikų sostą iš Kilikijos (prie Vidurž emio jū ros) į Eč miadziną .
Tatevo Ermitaž as
Kompleksą sudaro: kunigaikš č io pastatyta Grigaliaus Š viestuvo baž nyč ia (IX a. ), kunigaikš č ių pastatyta Petro ir Povilo katedra (X a. ); Mergelė s vartų baž nyč ia (XI a. ) virš senovinio kapo; knygų saugykla.
Grigorijaus Tatevatsi kapas
Ant Petro ir Povilo baž nyč ios sienų galima pamatyti bareljefus, vaizduojanč ius donorus, gyvates (gyvatė buvo laikoma bū stų globė ja). Katedra buvo nudaž yta freskomis. Š vietė jo baž nyč ia vė liau buvo atstatyta.
bareljefas su Tatevo gyvatė mis
Ghawzan („š tabas“), į rengtas 10 amž iuje, yra unikalus. kieme (ž r. https://www.turpravda.com/am/blog-245117.html ). Manoma, kad jis perspė jo arba apie ž emė s drebė jimus, arba apie kavalerijos artė jimą .
Kompleksas buvo apsuptas XVII a. siena, kurioje yra ū kiniai pastatai, tarp kurių š iandien galima pamatyti alyvos malū ną , mokyklos griuvė sius, pirtis, abato patalpas, varpinę , valgyklą , pastatytas Grigorijaus Tatevatsi (mokslininko) kapas.
Tatev aliejaus gamykloje
Hayravank vienuolynas [23]. Vienuolynas yra ant Sevano ež ero kranto. Kompleksą sudaro baž nyč ia (IX a. ) ir prieangis (XII a. ).
Hayravank vienuolynas
Su š iuo vienuolynu siejama legenda.
Tai atsitiko per invaziją į Tamerlane. Tamerlanas pasiekė vienuolyną , pakeliui už fiksavo daugybę rankraš č ių , sudegino daugybę kaimų ir sugavo daugybę ž monių . Ir š tai jis staiga susirgo. Jis paž adė jo iš pildyti bet kokį norą to, kuris iš gelbė s jį nuo ligos. Niekas negalė jo jo iš gydyti, ir melancholija už valdė į sibrovė lį . Tada Hayravanko abatas paskelbė , kad iš gydys jį , jei Tamerlane į vykdys tris są lygas: jis grą ž ins rankraš č ius ir knygas; paleisti tiek belaisvių , kiek telpa vienuolynas; palikti armė nų ž emę . Tamerlane paž adė jo į vykdyti visas są lygas. Abatas jį iš gydė ž olelė mis, už kalbė jimais ir maldomis. Kai Tamerlane pasijuto geriau, jis grą ž ino knygas ir rankraš č ius ir iš laisvino belaisvius. Belaisviai į ė jo į vienuolyną , bet iš jo neiš ė jo. Ir atsirado vis daugiau. Š į stebuklą abatas padarė Kristaus kryž iaus pagalba: į vienuolyną į ė ję ž monė s pavirto balandž iais ir pro vienuolyno langą skrido į kalnus. Tada jie grį ž o į savo namus ir vė l pavirto ž monė mis. Tamerlanas nustebo, kad vienuolyne telpa kelios deš imtys tū kstanč ių belaisvių . Ir jis nusprendė palikti š ias vietas, kol taps kitų stebuklų liudininku.
Pabaiga ties 4 dalimi
