"Ei, mielasis..."
Raudona – marš rutas iš sinuomotu automobiliu, mė lyna – grupinė kelionė mikroautobusu
Skaič iai š alia apskritimų š iame ž emė lapyje rodo sustojimus mū sų marš rute. Norintys gali sekti pasakojimo pabaigoje esanč ias nuorodas ir daugiau apie š ias vietas pasiskaityti.
Ilgai važ iavome į Armė niją ir ieš kojome informacijos visur, kur galė jome. Net Ermitaž e klausė mė s paskaitų . Nuė jau į Urartu ir Armė nijos sales. Š alies vadovų parduotuvė se praktiš kai nė ra. Turė jau vieną seną.70-ų jų su daug ideologijos. Kitas, su kuriuo teko susidurti, yra apie keliones su vaikais. Ir istorija domimė s, o vaikų pas mus nebuvo. Mano kompanionai yra archeologai mė gė jai.
Per kelis mė nesius kelionių agentū roje iš sakė me tai, ką tikrai norime pamatyti. Bet kaž kaip nelabai pavyko. Praš ė me kelionių agentū ros prie anksč iau norimos vienos ir vienos nakvynė s pakeliui pridė ti papildomų vietų vietoj dviejų Jerevane. Bet tai nepasiteisino. Likus 2 savaitė ms iki kelionė s, teko rezervuoti automobilį , vieš buč ius 2 papildomoms nakvynė ms. Ir „nuropoti“ visą siū lomą kelią Google ž emė lapiuose, už siraš ydami sutiktus lankytinus objektus tikė damiesi, kad juos rasime patys. Grį ž ę jau laukė me grupinė s kelionė s mikroautobusu.
Yra tik vienas normalus vairuotojas, be to, jis turi vairavimo kalnuose patirties. Aš – greič iau „tik tuo atveju“: nevairavau daugiau nei 6 metus, be vairavimo patirties kalnuose, be to, prastai matau. Lė ktuvas naktį , o ryte prie vairo. Tai apsunkino už duotį .
Iš sinuomojome paprastą visureigį . Jo galios pakako mū sų kelionė ms už pagrindinių greitkelių (191 km nuo Jerevano iki Alaverdi, nuvaž iavome daugiau nei 500).
Jie papraš ė navigatoriaus. Naivus. Gerai, kad prieš iš vykdamas internetu už sisakiau Armė nijos ir Gruzijos kelių ž emė lapį . Vė liau juo teko plaukti, nes kartu su iš sinuomotu automobiliu atsivež tas š turmanas atsisakė rodyti nieko toliau nei keliolika kilometrų nuo oro uosto. Tiesiog turė jau grą ž inti į monei. Turė jome iš manų jį telefoną . Bet „kabojo“ nuolat, pakeliui juo narš yti buvo tiesiog neį manoma: sustojo, pastatė ir vė l nejudė jo kartu su automobiliu. Buvo tik popierinis ž emė lapis ir vietiniai gyventojai. Turiu pasakyti, kad dauguma puikiai kalba rusiš kai ir yra pasiruoš ę ne tik pasakyti, kaip ten nuvykti, bet ir paskaič iuoti kilometrus iki reikiamos vietos, į vertinti kelią . Ir buvo atvejų , kai mus tiesiog iš leido, rodydami kelią .
Nupirktame ž emė lapyje keliai buvo suskirstyti į maž iausiai 4 kategorijas: E, M, H ir „kita“. Kelyje akis iš kart krito veidrodž ių nebuvimas keliuose „aklosiose“ zonose. Na, tokių pač ių kelių numerių ž ymė jimų praktiš kai nebuvo. Tik rida. Iš jo padidė jimo ar sumaž ė jimo buvo galima tik spė lioti, iš kur gautas balas.
Š alyje yra tik vienas kelias E – E117. Mano ž emė lapyje jis eina per Jerevaną , Vanadzorą ir eina nuo sienos su Iranu per visą š alį iki Gruzijos. Vė liau, jau vietoje, mano bendraž ygiai nupirko dar vieną kortelę . Ten E, matyt, per Armavirą palei Araksą į Gjumri, neį važ iavę s į treč ią pagal dydį š alies miestą Vanadzorą ir toliau iki Gruzijos Batumio. Kuri kryptis teisinga, lieka než inoma, nes ž emė je trū ksta ž enklų . Galiu pasakyti, kad mū sų kelionių metu (nuotraukoje rodoma raudona ir mė lyna spalvomis) kelias daugmaž atitiko E kategoriją , iš skyrus galbū t nuo Jerevano iki Sevano, jei manytume, kad jis eina per Vanadzorą (t. y. apie 100 km); arba apie 20 km iki Vagharshapat (toliau nevaž iavome), jei manysime, kad eina palei Araksą . Kelias nuo Diliž ano iki Vanadzoro daugmaž normalus. Bet nuo Diliž ano pusė s be galo kyla aukš tyn ir aukš č iau (mums pasisekė , nes juo nusileidome). Tuo pač iu metu karvė s ir avys ramiai vaikš to keliu (kaip rodo ž enklai). Kelias platus, su gera danga, be visiš kų matomumo „gedimų “ dė l labai staigių posū kių ar nusileidimų . Į pietus nuo Jerevano jis dabar remontuojamas keliasdeš imt kilometrų .
Kita kategorija yra M. Tai daugiau ar maž iau tiesioginiai keliai, vedantys į didelius regionų centrus ir š alies sienas. Mač iau keletą rodyklių su skaič iais skirtingose vietose. Tiesa, š ie keliai „už muš ti“: juose daug duobių . O kelininkai kartais iš š ių duobių kilometrams padaro net stač iakampius. Aiš ku, kad artimiausiu metu š ie keliai neturė s normalios lygios dangos, nes. š iaip po remonto liks tik “lopai”. Tokiais keliais eini, nuolat blaš kosi, iš važ iuoji į prieš prieš inio eismo juostą . Be to, jie turi ir leidimus su serpantinais. Vidutinis greitis – ne didesnis kaip 40 km/val. Atitinkamai, kelionė s laikas gerokai pailgė ja.
Mū sų mė gstamiausia yra H kategorija. Č ia yra maž iau skylių , dangos kokybė geresnė nei kitų . Tiesa, serpantinų č ia begalė . Jei turite vairavimo kalnuose patirties, geriau rinktis š iuos kelius, nepaisant kelių lygių serpantinų , nesibaigianč ių posū kių , stač ių nusileidimų ir todė l kelias į priekį dė l jų nuolat nematomas. Tač iau kartais tarpekliuose palei upes nutį sta keliai. Tada jie yra prieinami net tokiems nepatyrusiems ž monė ms kaip aš (tai buvo vienintelis bū das pakeisti pagrindinę tvarkyklę ).
Galiausiai iš vardysiu serpantinus, su kuriais susidū rė me.
1) Puš kino perė ja. Visi važ iuoja labai siauru tuneliu. Mano draugas norė jo perlipti perė ją . Kas vairuoja, tas ir vadovauja. Todė l pasirinkome stač ią kopimą (apie tris š imtus vertikalių metrų nuo pietinė s pusė s), norė dami pamatyti, kur Puš kinas pakeliui į Erzerumą sutiko nuž udyto Gribojedovo kū ną . O jos vyras taip pat norė jo pamatyti vė jo jė gainių parką virš uje. Bet nusileidimas ir nuo perė jos, ir nuo tunelio š iaurinė je pusė je vis dar tie patys serpantinai, bet ne tokie statū s kaip kylant į virš ų , virš tunelio, kuriuo važ iavome (ten dar buvo sniego).
2) Odzun vienuolynas. Š iuo keliu teko eiti du kartus (apie kilometrą vertikaliai), nes. buvo remontuojamas tiesioginis kelias iš Alaverdž io į Vanadzorą . Už važ iavome ant jo, tada supratome sutiktą ž enklą , prisiminė me Alaverdyje sutikto vietinio gyventojo ž odž ius ir, apsisukę tarpeklyje, antrą kartą nuė jome į serpantiną .
3) Haghpat vienuolynas. Mū sų vieš butis buvo visai š alia. Taigi reikė jo pas jį atvykti dar nesutemus.
4) Sanahin vienuolynas. Funikulierius neveikia, remontuojamas. Negana to, vietiniai než ino, kada jis apskritai pradė s veikti. Vis dar nė ra alternatyvos ten patekti.
5) Achtalos vienuolynas. Kelias iki jo daugmaž ramus (kaip mums pasakojo vietiniai). Tik reikia nepraleisti nusileidimo į vienuolyną (pavaž iavome, pamatė me ž emiau esantį kelią , teko leistis ž emyn, nes ž enklai iš pradž ių buvo, bet „baigė “ reikiamoje vietoje: jie tokie iš degę ir sunku pamatyti).
6) Semenov perė ja kelyje iš Diliž ano į Sevaną (miestą ). Nusileidus nuo Diliž ano tunelio – daugmaž tiesiai. Pakilimas kelių lygių , bet dviem juostomis – ploč io. Pakeliui į virš ų sutemo. Pro š ią vietą skubė jome tik todė l, kad sutemus ir tamsoje nepaž į stamoje š alyje ir kalnuose tikrai nenorė jome važ iuoti automobiliu. Taip, ir sunku buvo abiem vairuotojams (abu blogai matome prieblandoje). O iki Jerevano liko dar š imtas kilometrų , ieš kodami degalinė s ir nepaž į stamo miesto, kuriame reikė jo rasti buto nuomos ir automobilio nuomos vietas.
Tada iš vykome su kelionių grupe, o vietinis profesionalus vairuotojas mus nuvež ė . Bet iš vardinsiu ir sudė tingas vietas pakeliui.
7) Noravank vienuolynas. Buvo dar viena š ventė . Dė l to automobiliai stovė jo 3 eilė mis, už tvė rė visą į važ iavimą ir yra statū s. Galų gale aš nemač iau, kaip raiteliai iš siskyrė . Bet mū sų mikroautobusas laukė mū sų reikiama kryptimi, nusileidime.
8) Vorotano leidimas. Vakariniame š laite serpantinų – begalė . Rytuose kelias daugiau ar maž iau tiesus.
9) Selimo leidimas. Negaliu pasakyti, kiek serpantinų buvo pietiniame š laite. Lot. Ir su kiekvienu posū kiu pasidarė pastebimai š alč iau. Nusileidimas į Sevano ež erą ramesnis.
10) Gintaro tvirtovė Aragato š laituose. Č ia mū sų vairuotojas ir gidas turė jo grė bti kliū tis nuo nukritusių akmenų grį ž tant atgal. Laimei, nuo uolos griuvimo niekas nenukentė jo.
Likusieji keliai vingiavo aukš tyn ir ž emyn, bet jie buvo lengvesni.
Nuorodos į atskirus marš ruto taš kus, nurodytus pradž ioje ž emė lapyje:
1 – vienuolynas Hovhannavank; chač karai Hovhannavank; Kasacho upė s tarpeklis
2 – vienuolynas Saghmosavank
3 – Spitak
4 – Puš kino perė ja
5 – tvirtovė Lori Bird; Dzorageto upė s tarpeklis
6 – Odzun; chač karai Odzune
7 – vienuolynas Sanahin; chač karai Sanahin; knygų saugykla; Sanahino tiltas (Alaverdi); architektū ra Sanahin
8 – vienuolynas Haghpat; Hagpato chač karai; knygų saugykla; kiti Hagpato paminklai; Haghpato architektū ra
9 – vienuolynas Akhtala
10 – vienuolynas Goš avankas; chač karai Goš avankas; architektū ra Goshavank
11 – vienuolynas Hacharcinas
12 – Jerevanas: tvirtovė Erebuni; knygos; megalitai mieste; kiti paminklai
13 – vienuolynas Khor Virap; kalnas Araratas
14 – Areni paukš č ių urvas (gamta, radiniai)
15 – vienuolynas Noravank; chač karai Noravank; rož inių uolų tarpeklis; architektū ra Noravank
16 – vienuolynas Tatevank; "darbuotojai" Tatev; Vorotano upė s tarpeklis
17 – miestas Gorisas
18 – megalitai Zorats Karer (Karahunj)
19 – Ispanijos tvenkinys
20 – Selimas karavanserai; leidimas Vardenyants
21 – Sevano ež eras
22 – Chač karo kapinė s Noratus
23 – vienuolynas Hayravank
24 – vienuolynas Sevanavank
25 – vienuolynas Kecharis; Kechario architektū ra; tarpeklis Tsaghkadzoras
26 – Charents Arch
27 – „Akmenų simfonija“ Azato upė s slė nyje; Garni š ventykla
28 – Geghardas – ieties vienuolynas
29 – Katedra Etchmiadzin; Baž nyč ia Repsime
30 – Zvartnots – „budinč ių jė gų “ š ventykla; š ventyklos architektū ra
31 – tvirtovė Gintaras; architektū ra tvirtovė
