Sveiki atvykę arba nepažįstami B-3
Vakare iš gertas rož inis vynas panaš ia spalva nudaž ė aplinkinį pasaulį .
Vakaras buvo nuostabus.
Naktis tyli, nepuč ia vė jelis, nė ra bangų purslų , nė ra dainų , nė ra š okių . Bet draugas, kuris miegojo gatvė je pū kiniame miegmaiš yje, tada pasiskundė , kad mė nulis š vieč ia jam tiesiai į akį : (((
Prieš dieną mač iau, kaip kaimynas, pasiė mę s savo vyriausią.5 metų (2 metų jaunesnį ), ė jo pasitikti auš ros ant kaimyninė s į lankos kalvos. Oho! O mes kvailiai, kiek metų č ia stovime, bet niekada apie tai negalvojome! Į mū sų paplū dimį saulė ateina gana vė lai, nes jį už stoja uola. Rugpjū č io mė nesį tai labai gerai – karš tis prasidė s vė liau, o dabar, rugsė jį , laukė me, kol ateis.
Š iandien aš taip pat nusprendž iau pereiti į kitą pusę . Rytas buvo toks tylus ir nuostabus, kad tiesiogine prasme už dusau iš laimė s! Aš vė l č ia! Kaip gerai!
Auš ra taip pat buvo gana gera! O panorama buvo beveik viena viename paskutinių Egipto vieš buč ių . Meganom kyš ulio kontū rai stipriai atrodo kaip Tirano sala (na, jei nugriaus Alč ako kyš ulį : )))))
Š iandien mums teko už kariauti Perchemo kalną , aukš tesnį už Sakalą , bet ne tokį uolė tą ir statų , esantį toliau nuo jū ros. Ir kadangi kelias ten ė jo, vė lgi, per š altinį , treč ią kartą pasinė rė me į š riftą . Dievas myli Trejybę !
Dviem pavyko du kartus į kopti į Eš erį . Pirmą kartą , nerasdami kelio, jie tiesiogine prasme š liauž ė per tankmę . Antrą kartą pavyko rasti daugmaž normalų kopimą . O treč ioje, kai buvome trise su dabartiniu draugu, mes apskritai nepataikė me į ž enklą ir nuė jome visai ne į tą vietą . Kalnas mū sų neį sileido : (((
Jis turi keletą virš ū nių , ant vienos iš jų radome spirale iš dė liotus akmenis, pagal lentelę vadinamą „Dvasios š ventykla“. Tač iau mums niekada nepavyko rasti nei š ventyklos, nei vienuolyno griuvė sių , kurie yra į traukti į vietinių paminklų są raš ą . Jie taip pat yra Turpravdino są raš e.
Š į kartą radome visiš kai naują taką , kurio anksč iau nepastebė jome ir juo ė jome gana lengvai (ž inoma, palyginti su ankstesniais laikais), bet vis tiek, iš kiš ę liež uvius, kopė me pirmasis spuogas. Sakalo virš ū nė liko ž emiau mū sų lygio.
Bulė vaikinų ir mergaič ių ant keturrač ių , tuo metu buvusių virš uje, kvadratinė mis akimis ž iū rė jo į iš bedugnė s pasirodž iusius pusnuogius ž mones (mus, tai yra mus). Jie atvyko iš visiš kai kitos krypties kelyje iš Sudako ir dabar pailsė jo nuo į vykdyto ž ygdarbio. Ir mū sų chuliganiš kas draugas prie jų prikibo: „Ar tu silpnas ant Sakalo? “. Keturrač ių lyderis pasakojo, kad kalnų dvirač iu į Sokolą į kopė vaikinas iš jų klubo. Š iuo metu mū sų akys iš siplė tė . Kaip? Kaip jis nusileido? Na, kaip galė jau, nusileidau ž emyn. Mes negavome detalių . Kuris, matyt. : ))))
Nepaklausiau vaikino, kur yra griuvė siai? Jis pirš tu parodė į kaimyninė s virš ukalnė s š laitą , ir mes tikrai kaž ką ten tarp medž ių pamatė me. Bet pamatyti, matė me, bet kaip prie to privaž iuoti ir nepraleisti? Vaikinas, deja, než inojo. Jie nė ra į pratę vaikš č ioti.
Už sidė ję s š almus ir po jais už sidė ję s juokingas vienkartines kepuraites, jaunimas atsitraukė , už savę s keldamas dulkių debesis. Ir gurkš nojome savo kojomis toliau, gido nurodyta kryptimi. Kurį laiką vaikš č ioję s keliu, pamač iau iš akmenų iš dė liotą rodyklę ir vos pastebimą kelią , einantį į š oną . Pasukau ten, vyrai pradė jo prieš tarauti, kad geriau eiti jau ž inomu keliu. Bet aš už sispyriau savo, argumentuodamas, kad tas kelias nenuvedė mū sų į griuvė sius. Gan ilgai vaikš č iojome, vyrai vis murmė jo, kad mes jau viską praleidome ir dabar iš vis grį š ime į Sakalą . Bet netikė tai mes vis dė lto iš ė jome į griuvė sius, o berniukai už sič iaupė . Š irdyje aš triumfavau, bet to neparodž iau, kad nenukentė tų jų vyriš kas ego : )))))
Nieko ypatingo ten nė ra – tik ten yra senovinis pamatas, iš virš aus bandyta perstatyti sienas iš improvizuoto akmens, kurio yra labai daug. Viduje yra kelios popierinė s piktogramos. Tiesą sakant, tai ir viskas.
Tač iau pati vieta pagal apibrė ž imą turi bū ti kaž kuo ypatinga, ir bū tų malonu joje praleisti š iek tiek laiko. Bet mū sų draugui absoliuč iai svetima religija ir bet kokia kita ezoterika, todė l nedelsė me. Tač iau ž ymimasis laukelis paž ymė tas, griuvė siai rasti; )))))).
Nusileidome pro proskynas, ne blogiau nei Novy Svet kadagių giraitė , o gal net geriau. Jie tiesiog toli nuo jū ros. Bet nė ra nė vieno.
Artė jant prie Sudako kraš tovaizdis keič iasi – gana veš lią augmeniją pakeič ia pilka skarda, kuri iš liko po Kara Dago ugnikalnio iš siverž imo senovė je. Taigi jie dar nė ra visiš kai apaugę augalais.
Prieš į važ iuodami į miestą , pasiž iū rime padoriau. Š iuo tikslu aš apsivilkau maudymosi kostiumė lį permatomą paplū dimio suknelę . Sunku tai pavadinti padoriu, bet Sudakui tai tinka - daugelis ž monių č ia taip vaikš to. Ir anksč iau aš su tuo nesivarginč iau - už tektų maudymosi kostiumė lio. Tač iau kontingentas pasikeitė , pasikeitė ir apsirengimo bū das.
Eikime į mė gstamą už eigą krantinė je, prieš tai nusipirkę rū kytų jū ros eš erių . Mė gstamas dė l dviejų priež asč ių : pirma, tai balkonas virš paplū dimio ir su vaizdu į tvirtovę , antra, alus ten pilamas į stiklines taures, o ne vienkartines. Nelaikau savę s estetu, bet aš mieliau geriu alų iš stiklo. Kaina ten kiek didesnė nei kitur, bet š iuo atveju tai man netrukdo.
Bet č ia yra pasala – jie nebetarnauja stiklinė je! AAAA! Pirmoji mano reakcija – eime! Plastiką gerti galima pigiau. Tač iau nemalonū s iš laidautojai reikalavo, ir mes likome. Atė jome č ia ne iš gerti. Tai ne mū sų dozė s! Turė jau apsiriboti dviem. Ž uvis vis tiek baigė si. Kiparisų alė ja ė jome papietauti į pigiausią Sudako kavinę Vostok. Kainos maž esnė s nei SSRS. Barš č iai č ia kainuoja 40, į daryti pipirai (2 vnt) - 75.
Atsigavę ė jome apsipirkti vakarienė s. Jau raš iau, kad visos senos iš pilstymo į monė s arba perprofiliuotos, arba tiesiog prekiauja iš pilstytu vynu. Tač iau kiparisų alė joje yra keletas iš pilstymo punktų . Nuė jome pasiteirauti. Juodasis pulkininkas po 30 rublių už š imtą kvadratinių metrų . Kieno, klausiu? Bakhchisaray? Ak, supratau! Gerkite patys. O koks tai š ampanas už.75 rublius už.0, 5? Pusiau saldus, kaip sidras. ??????!!! ! ! Siaubas. Mes iš vykstame.
Draugas norė jo nusipirkti arbū zą . Atsirado! 40 r už kilogramą ? Tai 16 grivinų ! Namuose tai kainuoja daugiausiai 2 UAH / kg. Bet figos už.200 r yra visiš kai kitas reikalas, aš to visiš kai nesigailiu! Namuose neparduoda, bet tavo niekaip neiš augs. Tač iau atvykę s radau viename prekybos centre už.....175 UAH! Taigi 200 r yra nemokama!
Tač iau ž uvis kiparisų alė joje stebė tinai pigesnė nei centriniame Sudako turguje ir net pigiau nei Naujajame pasaulyje. Plekš nė , kurią č ia pirkome už.600, kainavo 450. Bet jau suvalgė me, tai už.350 rublių nusipirkome kilogramą virtos-š aldytos rapanos. Grį ž ome į savo paplū dimį . Kol vyrai kepė rapanus, aš , kaip pasiuntinys, nuskubė jau į Nacionalinę Asamblė ją atneš ti š alto alaus.
Naktį mane paž adino iš niekur kilę s uodas, kurio č ia niekada nebuvo. Apdangalo nuo uodų neuž segė me – prieš tai ypatingo poreikio nebuvo. Ir aš kaž kodė l norė jau grį ž ti namo! Pradė jau analizuoti tokio staigios nuotaikos pasikeitimo priež astį . Juk ryte buvau taip aukš tai! Nieko negalvojusi, galva pasislė pusi nuo uodo, ji už snū do.
Uromas buvo kaž kaip š viež ias. Už lipau maudytis – vanduo š iltesnis už orą . Iš lipti nė ra labai patogu. Teko apsivilkti sportinį kostiumą . Ji kniedė jo valstieč ius iš eiti ne š eš tadienį , o už vakar, t. y. jau rytoj, penktadienį . Jie nenorė jo, ypač draugas. O aš pasakiau, kad mano fantazija jau iš dž iū vo, kur gi aš dar eisiu svirduliuoti. Š iandien turime Karaul-Oba, Tsarsky paplū dimį ir Golitsyn taką . O ką rytoj – sugalvok pats. Ir jie neturi daug vaizduotė s. Nusprendė me, kad pagalvosime iki vakaro.
Sė dė jome ir pusryč iavome. Ir tada aš pamač iau JĮ ! KIEŠ KIS! Atė jo prie š altinio atsigerti vandens. Pradė jau sė linti prie jo su fotoaparatu, bet pasirodė , kad tai padaryti ant oš ianč ių akmenukų buvo sudė tinga. Mums pavyko nuš auti, bet iš toli.
Palaukę saulė s ir pagaliau apsivilkę š iltus drabuž ius, pakilome į virš ų , pakeliui iš gą sdinę kurapkų pulką , kokio č ia taip pat nebuvo matyti. Jie papasakojo Michalyč iui apie kiš kį ir paukš č ius. Kiš kis jo nesuž avė jo, bet kurapkų irgi nematė . Sakė , kad rytoj važ iuoja į Koktebelį ir kada grį š – než ino. Oi! Bet kaip su daiktais? Tai iš sprendė mū sų ginč ą . Rytoj namo!
Į Karaul-Obą nuvykome apeidami bilietų kasą slaptu keliu. Tač iau tai nebė ra paslaptis. Tarpeklis, vedantis į Karališ ką jį paplū dimį , paprastai virto Brodvė jumi. Automobiliai į važ iuoja beveik į patį kadagių giraitę . Jei ne tokiems protingiems ž monė ms specialiai iš kastas griovys, jie bū tų už sukę į Kapč iko kyš ulį . Rezervato chanas! Pernai č ia irgi saugojo girininkas, kuo neapsidž iaugė me – teko duoti kraujo rublius. Bet dabar nebež inojome, ar dž iaugtis jo nebuvimu.
Už kopė me į Karaul-Obą , aplankė me visas į simintinas vietas – Adomo lovą , Golicino suolą , pragarą , Jauč io labirintą .
Š iek tiek paė jome Veselė s kryptimi, bet į ją neiš ė jome – girininkas tikrai stovi.
Mes nusileidome į Karališ ką jį paplū dimį . Taip! Miesto filialas!
Jie neuž sibuvo š ioje minioje, o nuė jo į lojalumo kelią . Tai dalis Golitsyno tako, vedanč io nuo Tsarskoje paplū dimio iki perė jimo grotos. Taip pavadino todė l, kad neiš tikimos ž monos, kurių są ž inė neaiš ki, to neiš gyvens, nukris. Anksč iau daž nai su juo eidavome – buvo gana pravaž iuojama. Net mū sų nesportiš kas draugas jį į veikė . Tiesa, paskutinis pusantro metro prieš ais grotą yra visiš kai lygus permatomas skardis. Bet su savo alpinistų pagalba į kopė me ir į juos. Vieną dieną vaikš č iojome didele grupe. Pakeliui aplenkė me jauną porą , kuri sustojo fotosesijai. Prieiname prie grotos ir matome aliejinį paveikslą – tupi, į sikibusi į uolą smauglį , sė di „neiš tikima ž mona“ ir isteriš kai verkš lendama š aukia š alia stovinč iam vyrui: „Kodė l tu č ia atė jai? “ atneš ė č ia. ? " Atvyko ir jauna pora. Matau, kad mergaitei, kuri iki tol gana sparč iai ė jo taku, ž odž iu, drebė jo apatinis ž andikaulis. Prieš tai maniau, kad tai raš ytojų iš radimas. Ir aš ė jau su jaunė liu draugų sū numi. Mū sų vyrai jau perž engė paskutinę sieną . Kaž kaip apeinant į strigusius, atidaviau vaiką ir, nusiavė dama batus, kad geriau į sikibč iau į uolą , už meč iau prie jų š lepetes ir perlipau per save. Mergina buvo vež ama kiek kitaip. Ar tos dvi poros sugrį ž o, než inau. Koncerto než iū rė jome.
Bet tai buvo seniai. Laikui bė gant dalis tako sugriuvo ir juo beveik niekas nevaikš č iojo. Beveik. Mes einame. Dabar reikė jo nusileisti prie vandens toje vietoje, kur jis sugriuvo, o tada lipti atgal.
Tą kartą vos nesusivaldž iau. Tač iau ten skristi nė ra aukš tai, 3-4 metrai, bet tikrai suluoš inti. Trumpai tariant, sakiau, kad tai buvo paskutinis kartas. Mane net į tarė viskuo rimtai. Taigi š iais metais nusprendž iau: „Aš tai į rodysiu! ; ))))))))))
Ir ji tai į rodė ! „Aš tau iš tikimas, deja! Ir tu, ir tu, ir tu! " : ))))))). Š iemet man pavyko. Praė jau be nuostolių . Keli ž monė s kitoje tako pusė je su betoninė mis už tvaromis ė mė susijaudinę diskutuoti, ar nereikė tų grį ž ti ten, iš kur mes atė jome. Mes jų neatkalbė jome ir neskatinome. Tai jų gyvenimas, jie nusprendž ia.
Perlipome per parapetą ir nusileidome uolomis prie vandens maudytis vieni. Tiesa, pirmyn ir atgal skraidanč ios valtys atneš ė savo.
Golicyno takas, Chaliapin grota, iš važ iavimas į kaimą . Bilietai nebuvo tikrinami prie į ė jimo ir iš ė jimo (ač iū Dievui! ). Na, kadangi rytoj iš vykstame, š iandien vakarė sime! Nusipirkome vieną buteliuką š ampū no ir iš gė rė me ant suoliuko ant krantinė s. Tada buvo dar vienas ir kitas. Ketvirtasis buvo nuvež tas su savimi į paplū dimį . Iš gė rus su kuprinė mis leistis ož kų taku pavojinga.
Ryte buvo gana gaivu, bet dar turė jome paskutinį maudymą si, o vanduo, palyginti su oru, buvo gana š iltas. Bet š iandien, už sidė ję s kuprinę , nenusivilkau striukė s. Atsisveikinome su Michalyč iu, palikdami jam paskutinį konservą (vienintelį , kurio galiojimo laikas nepasibaigę s), pusę kolbos mė nulio, už pilto arbatos rož ių ž iedlapiais, ir porą kilogramų bulvių , kurias mums paliko prieš dieną iš vykę kaimynai. p>
Iš Sudako skrydž iu iš vykome 8.15 val. 10.15 jie turė jo bū ti Simferopolyje. Mū sų autobusas į Mariupolį iš vyko 11 val. , o mes dar turė jome laiko papusryč iauti ir nusipirkti figų turguje namams. Bet jo ten nebuvo. Kelias buvo suremontuotas. Rimtai renovuotas. Tokios transporto priemonė s nesu matę s. Ankstesnė kelio danga buvo nuimta iki 30 centimetrų gylio. Trumpai tariant, buvome beviltiš kai į strigę kamš tyje. Protingieji važ iavo kelio pakraš č iu. Stipriai protingas – prieš ingoje pusė je. O ypač protingi – prieš prieš inio eismo juostos pusė je. Mū sų vairuotojas pasirodė protingas – nulė kė į kelio pusę . Aplenkė me daug automobilių , tarp kurių buvo pastebė tas autobusas, kuris iš važ iavo 15 minuč ių anksč iau nei mū sų . Jie ilgai š liauž ė . Apie figas net nesvajojau. Na, bent jau ką nors perimti kelyje! Simferopolyje vė l kamš č iai! Turė sime badauti, kad bent nepavė luotume! Nevė lavome, bet ir valgyti nespė jome.
Temperatū ra niekada nepakilo. Kaž kur mač iau bė ganč ią liniją +18! Brr! Gerai, kad jie dingo!
Gavau š iek tiek pinigų . Paaiš kė jo, kad dviese be kelio Mariupolis-Simferopolis ir atgal iš leidome 8100 rublių , arba apie 3250 UAH.
Ir mes nuš vilpė me per sieną , nepatikė site – vos per pusvalandį ! Ukrainos pusė je mus pasitiko reklaminis stendas „Vitaemo prie Ukrainos vilų ! “. Tač iau kitoje pusė je buvo už raš as, kurio aš nepastebė jau prie į ė jimo: „Rusų okupuotame Kryme atostogaujantis ukrainietis nebė ra ukrainietis. “
Nė ra komentarų
