Sveiki atvykę arba Strangers In – 2
Š į rytą antrą kartą bandė me naudoti bazinius galonus. Š į kartą mums viskas pavyko, tik pamirš ome ant viryklė s už dė ti skirstytuvą , o liepsna degė kaž kur ne vietoje. Suvalgę turistų pusryč ius ir jau į prastą kopimą į kalną su kuprinė mis, jie numetė jas į Michalychą ir patraukė link Naujojo pasaulio. Š iandien turė jome kopti į š altinį Š v. Anastasija ir tada bandymas rasti kelią nuo jo iki Karaul-Oba, kurio pernai neradome.
Nepaisant gana ankstyvos valandos, Novaja Svet kelyje buvo daug daugiau automobilių , nei mes norė tume. Jų iš metamų jų dujų smarvė už gož ė ir taip silpną kadagio ir puš ų kvapą . Michalyč iaus teigimu, lietaus nebuvo nuo birž elio mė nesio. Š alia kelio auganč ių medž ių spygliai buvo tarsi milteliai dulkė mis. Verč iau į kalnus, į gryną orą !
Š altinis buvo pilnas pandemonijos. Viena grupė jau iš eidavo, kita tik pasinerdavo į š riftą ir gė rė vandenį penkių litrų baklaž ane. Ir srovelė buvo labai plona. Turė jau palaukti, kol jie pagaliau iš vyks. Sulaukę savo eilė s iš simaudė me, pasiė mė me pusantro litro ir nuė jome toliau jau iš praė jusių metų paž į stamu taku.jpg" target="_blank">
Kaktusų laukai buvo pilni rausvų vaisių . Oi, kaip č ia graž u birž elio mė nesį , kai jie ž ydi!
Praė jusiais metais dė l mano draugo nelaimingo atsitikimo negalė jome patekti į Karaul Obą . Š iemet visi buvo palyginti sveiki, iš skyrus draugą , kuris ant akmens susilauž ė didį jį kojos pirš tą ir dė l to susiraukė . Bet jis – tikras Turistas, savo laiku vaikš č ioję s kur kas statesniais kalnais, todė l nevirpė jo. Sumaiš ę s takus, periodiš kai iš eidavo į kokį nors kelią , matyt, nutiestą senovė je. Jos garbingą amž ių iš davė š en bei ten pač iame viduryje auganč ios senatvė s kadagiai. Kartais ji dingdavo, paskui vė l pasirodydavo ir nuvesdavo į než inia kur. Tač iau kalvagū brio virš uje matė si akmenų krū va. Griuvė siai? Neatrodo, kad jis tikrai sugedę s. Morena? Bet pač ioje kalno virš ū nė je? Keista, nesuprantama!
Į jungta valydamas už tariamų griuvė sių pamatė sė dintį vyrą ž alia kepuraite. Jie manė , kad yra miš kininkai, ir nori jau pasidaryti kojas, kad nemokė tų už praė jimą į bedugnę . Tada jie pasitarė ir nusprendė dar pabandyti jį aplenkti, o jei ką , pasakyti: „Bet mes než inojome, bet mes patys ne vietiniai, bet neturime pinigų ! Bet valstietis pasirodė visai ne miš kininkas, o klajū nas kaip ir mes, o kai priė jome, jis jau buvo iš vykę s. Fu, jo nebė ra!
O taip, pamirš au pasakyti! Ž inia, kad Krymo prokuratū ra atš aukė mokamą į ė jimą į rezervatus, buvo visai ne netikra, tač iau vietos valdž ia į tai nepaisė ir toliau rinko pinigus. Š tai kodė l mes taip iš sigandome, kai pamatė me į tartiną vyrą . Duok už puikų gyvenimą.300 re? Dabar! Tai 4.28 bokalai alaus! Na, arba 0.5555 buteliai bruto!
Pasigė rė ję vaizdais nuo uolos su. Veseloe, kaip ir to paties pavadinimo į lanka, pradė jo leistis į vadinamą ją . Rojus. Vargš as draugas vė l suklupo skaudanč iu pirš tu ant akmens! Todė l ilgai neklaidž iojome po Karaul-Obą , nusprendę š į už siė mimą palikti kitai dienai.
Ir š iandien mes jau už sidirbome š ampano! Nusileidome į kaimą ir nuė jome į brangių parduotuvę . Pakeliui liū dnai aptikome, kad mū sų mė gstamas degustacijų paviljonas virto eiline bakalė jos parduotuve, nors ir ką tik atnaujinta, bet mums visiš kai neį domia. Na, bent jau š ampano vyno gamyklos firminė parduotuvė iš liko ta pati. Jie paė mė dvejų metų brutą už.540 rublių . O paskui dar keturmetis už.580. Sakyti, kad daug geriau? Ne, tik š iek tiek kitoks skonis. O, kaip aš jį myliu! Bet du buteliai trims ar tikrai meilė ? Tač iau š iandien mū sų biudž ete nebuvo numatytas treč dalis.
Nuo praeitų metų mus kankina klausimas, kur jie deda nekokybiš ką , kurį parduodavo kitame iš pilstymo lange? Pernai mums pasakė , kad jie niekur nevaž iuoja, vis dar statinė se. Ir č ia jie sugalvojo panaudoti – supylė į dviejų litrų tetrapakelius su maiš ytuvais ir už tai pareikalavo 500 r už pakuotę ! Dieve mano! O anksč iau kainavo, kainavo. . . Neprisimenu kiek, bet tris kapeikas! Tač iau, nepaisant to, jie papraš ė iki rytojaus į dė ti rož inė s spalvos dė ž utę į š aldytuvą . Mes ateisime už jį .
Turguje nusipirkome bulvių , svogū nų ir pomidorų , paplū dimyje gaminome karališ ką vakarienę iš virtų bulvių su svogū nais ir pomidorų kepiniais. Na, ž inoma, sardinė s aliejuje. Jie gė rė alų . O paskui su jų kontrabanda. Kas bū dinga Krymui, ryte kė lė mė s kaip agurkai. Namuose pelekai jau suklijuoti iš tokio derinio - š ampanas-alus-natū ralus produktas. Š tai ką reiš kia santykinai š vari ekologija!
Treč ią ž ygio dieną turė tų ilsė tis, todė l š iandien buvo numatytas trumpas marš rutas iki Sokolo kalno, po kurio nusileidž iama iki Š v. Anastasija.
Mū sų paplū dimyje taip pat yra š altinis, kuris š iose vietose yra retenybė , tač iau virš uje yra vė sesnis. Kadaise iš jo buvo maitinamas visas Naujasis pasaulis, o dar anksč iau buvo laistomi Golitsyno vynuogynai. Tai liudija keraminių vamzdž ių liekanos, kurios mums č ia ir ten patekdavo. Iš mū sų pač ių paplū dimio š altinio, kaž kieno vadinamo „Š altiniu Mykolu“ (kaip liudija už raš as ant akmens), vanduo taip pat beveik nenutekė jo dė l ilgo lietaus nebuvimo. Gerai, kad be mū sų paplū dimyje buvo 1-2 kompanijos. Mums pavyko iš tverti naktį .
Prieš vakarą Michalychas pasakė , kad anksti iš vyks į Sudaką , todė l daiktus reikia atiduoti 7 val. Kad neatsikeltume tamsoje, nusprendė me atsisakyti pusryč ių ir eiti š viesiai (su tuš č ias skrandis). Vargš as draugas, ž monos iš lepintas ir pripratę s prie pirmo, antro ir kanpoto, bandė plepė ti, bet nesė kmingai. Jis grasino Verkai viską papasakoti, kaip mes iš jo tyč iojamė s. Į ką pastebė jau, kad ir jie man padė kos už tai, kad grą ž inau jį liekną ir graž ų : ))))).
Saulė dar nebuvo pakilusi, aš nuė jau maudytis. Vanduo, vė sus prie kranto, kuo toliau, tuo darė si š iltesnis. Sekliame vandenyje vanduo turi laiko atvė sti per naktį , o tada ne. Po vandeniu pamač iau kaž kokį nesuprantamą mė lyną rutulį . Maniau, kad tai nusausintas kamuolys, kuris iš plaukė iš paplū dimio. Tač iau paaiš kė jo, kad tai didelė medū za, fosforizuojanti auš ros prieblandoje. Graž u!
Iš saugoję š iukš les, pradė jome kopti į Sokolą . Jei atvirai, buvau apsvaigę s. Kai buvau jaunas ir neapgalvotas (apie 30 metų ), kasmet lipdavome į jį , eidavome ketera per stač ią uolą , o paskui kularu nusileidome į Novy Svet kelią arč iau Sudako. Bet paskutinį kartą (2013 m. ) pagalvojau, kad ten jau nebelipsiu už jokius meduolius. Pač iame virš uje akmenys taip nulaiž yti, kad nebuvo nė menkiausio sunkumo į skristi į bedugnę – vienas neteisingas ž ingsnis, ir pavirsti beforme kruvina krū va papė dė je. Tač iau į virš ų vyksta ekskursijos su gidu! Koks į domus kelias? Paprastas turistas tą kartą nebū tų praė ję s ten, kur buvome aptrupė ję . Ten daug takų . Kuris yra saugus? Ė jome tuo, kuris patogesnis, ir sutryptas. Pakeliui pasiė mė me kadagio krū mą , ryš kiai apibarstytą uogomis.
kadagio š akelė su uogomis
O! Pusryč iai! Narvali maiš e ir suvalgė porą uogų . Kartą virš uje sutiktas gidas pasakė , kad dvejų metų rudos kadagio uogos valo kepenis, bet jas reikia valgyti nevalgius pagal schemą – pirmą dieną po vieną , antrą – dvi, ir taip toliau, iki deš imties. Nuo to laiko taip darome. Vargš as kepenis reikia palaikyti! Bet mums už teko tik ten, kol buvome. Namuose nė ra laiko, o uogas skinti nemalonu, visas rankas pradursite adatomis. Š iandien buvome ypač iš sekę , tad suvalgė me ne vieną : )))). Kepenys iš gyveno.
Eidami ė jome, palikome miš ko juostą , pradė jome lipti plikiais akmenimis, iš pradž ių gana saugiai, bet paskui takas kaž kur dingo, ir vė l teko lipti atsitiktinai. Kaž kuriuo momentu atsigrę ž iau ir panikavau. Ji atsisė do vidury š laito ir ė mė verkš lenti – kur vė l mane nuvedei! Aš bijau! Situaciją dar labiau apsunkino paš ė lę s vė jas, kuris mus stengė si nupū sti į paš ė lusį plaukų dž iovintuvą . Ji kaž kaip susiė mė ir keturiais kaulais už ropojo į virš ų . Svarbiausia než iū rė ti atgal!
Virš uje, ž inoma, jautiesi nugalė tojas, tū kstantą jį kartą fotografuodamas nuostabius kraš tovaizdž ius.
Tač iau dar laukia nusileidimas! O pakelti, kaip taisyklė , yra sunkiau.
Na, sakau, ar skridote? Berniukai sako – ne, geriau eik! Jie pradė jo ieš koti saugaus kelio. Ant plikų uolų tai padaryti sunku. Č iupdavome ir trinktelė jome, atrodė , kad radome, o ji mus nuvedė į tokius chagarnykus! Į sivaizduokite – labai stač ias š laitas su laisvu, apaugusiu tankiu per maž o dydž io miš ku su aš triais mazgais, siekiantis sugadinti odą , dengtas tik labai są lyginiu maudymosi kostiumė liu. Bet, kita vertus, galima bent jau į sikibti į š akas, kad nejudė tų ant už pakalio. Telaimina Dievas, ir mes gana saugiai nusileidome. Pasiekė me š altinį , š į kartą apleistą (savaitgalis jau buvo pasibaigę s ir ž monė s po truputį nurimo). Pasinė rė me, gavome vandens ir – kaime – streso malš inimui. Š ampano š iandien neuž dirbome, maž ai važ iavome, tad su alumi susitvarkė me. Vietiniame turguje pradė jo rinktis ž uvį . Apsigyvenome ant rū kytų plekš nių , su pilnu pilvu ikrų , 600 re už kilogramą . Pas mus irgi kainuoja gana daug – 100 UAH/kg š viež ių , bet rū kytų visai nemač iau. Tai buvo mano pasirinkimo priež astis. Gerai, bet nepakankamai. Dar č ebureką suvalgė me už.70 rublių .
To nepakaks! Trū kstamų kalorijų eidavome pasiimti į š ampano fabriko proletariš ką valgyklą draudž iamu pavadinimu „SSRS“ ir atitinkamą aplinką . Jų š ū kis toks: „Aš esu bendraž ygis, o ne koks ponas, valgau SSRS valgykloje! Ir tu? " Na, mes taip pat, atrodo, nesame ponai ir siruchai, mes to nesupratome.
Kainos č ia yra maž iausios kaime. Mane ypač pralinksmino viena eilutė meniu - "Už pilkite ką nors - 12 r" : )))))) Valgė me barš č ius be mė sos už.50 r ir bulvių koš ę su kepsniu. Na, atrodo, kad jie š iek tiek pavalgė . Pasiė mė me parduotuvė je mū sų laukiantį vyno pakuotę ir grį ž ome namo.
Bet tai truko neilgai. . . : (((
Tai dar ne viskas! : ))))
