Sveiki atvykę arba nepažįstami žmonės
Praė jusios vasaros pabaigoje rimtai pagalvojau, kad Kryme su palapine daugiau nei pė da. http://www.turpravda.ua/uc/novyy_svet/blog-144653.html
Tač iau vė l atė jo rugpjū tis, ir aš su baisia jė ga buvau į trauktas į Naują jį pasaulį . Migruojantys paukš č iai tikriausiai mane suprastų . Tač iau rugpjū tį namuose buvo reikalų , o finansai jau net ne dainuoja, o kaukia.
Ir tada, netikė tai, rugsė jį man buvo atkirsta premija, kurios dydį kai kas bū tų į vertinę s su pora naujų skudurų arba, gerai, tam tikrą skaič ių litrų alaus. Ir aš tai į vertinau tik kelionių į Krymą ir atgal suma dviem. Ir tada dar viena š arka draugė s, beveik Krymo moters, veide ant uodegos atneš ė gerą ž inią , kad Krymo prokuratū ra atš aukė mokamą į ė jimą į rezervatus.
Viskas! Tai ž enklas! Turi eiti! Net kaliausė , net skerdena! Ji iš rū sio iš traukė kelias skardines ž uvies konservų , pirktų karo pradž ioje, jei gyventų rū syje. Iš ten buvo paimtas ir tam tikras kiekis „vaistų “. Palapinė , miegmaiš iai, putos, dujinė viryklė...Bet ką pasiimti iš drabuž ių ? Aš niekada nebuvau Kryme rugsė jį . Prognozė buvo tiesiog baisi! Dieną.24, naktį - geriausiu atveju 16! O, suš alkime! Na, bent jau nė menkiausios lietaus už uominos. Nenorė jau neš tis daug š lamš to, bet pasiė miau tris maudymosi kostiumė lius ir dvi poras kojinių . Be to, vienas iš jų buvo su pirš tais (kaip ant pirš tinių ). Kad galė tumė te jas neš ioti po š lepetė mis : )))))
Paskutinę akimirką prie mū sų prisijungė draugas. Na, gerai! Jie pastū mė jam palapinę .
Saulė tą š eš tadienio rytą.8. 30 iš vykome į kelionę . Atvaž iavę į sieną pamatė me ilgą maš inų eilę (50-60 vnt. ), kurios gale į strigo autobusas, kuris pusvalandž iu anksč iau nei mū sų iš važ iavo iš Mariupolio, kurio keleiviai nevaž iuoja pė sč iomis, o keliauja pro š alį . tuo pač iu autobusu į galutinę paskirties vietą . Na, o mes, prisiriš ę prie kuprinių , iš keliavome į muitinę .
Nuostabu, kad niekas nesigilino po mū sų daiktus. Tač iau tai padaryti bū tų problematiš ka. Turė č iau iš mesti visą kuprinių turinį . Mū sų tik paklausė , ar turime narkotikų ar amfetamino? Neturė jome : (((. O apie girtavimą niekas neklausė , todė l nereikė jo meluoti.
Privaž iavome mobilų jį pasų kontrolė s punktą . Ir yra naujovių ! Rezultatų lentelė su eilute, kurioje paraš yta: „Sveiki atvykę ! Blah bla bla, Kijevo pagalbos linija ir.... Geros kelionė s! " Na, tu privalai! Anksč iau jie č ia už duodavo klausimus, kurių esmė buvo sumaž inta iki „Ką po velnių tu ten veiki? O š tai – linksmų kelionių ! Ar beprotybė baigė si?
Rusijos pusė je taip pat yra naujovė – bagaž as matosi kiaurai, kaip oro uoste. Kai mano kuprinė į važ iavo į kamerą , iš operatoriaus bū delė s manę s paklausė :
- O ką ten turi metalinis daiktas?
Į sitempiau ir atsakiau:
– Konservai. . . ž uvis.
– Ne, kaž kas daugiau!
Prisimenu, ką galė jau turė ti.
– Ak, baziniai galonai!
- Kas-ką ?
– O, aš turiu galvoje – dujų balionai!
Rž achas, iš serijos „Jū s to neį sivaizduojate tyč ia“!
Tai dar niekada man nebuvo nutikę . Š itas mielas gali kaž ką panaš aus iš pū sti, pavyzdž iui, medaus bandeles : )))). Matyt, tai už kreč iama.
Nepaisant to, kad ž monių buvo gana daug (neseniai atvaž iavo traukinys Lvovas–Novoalekseevka), bendras laikas, per kurį kirtome sieną , buvo tik pusantros valandos. O prieš tai paž į stami stovė jo 3-4 valandas, o aš labai nerimavau, kad iki sutemų nespė sime iki paplū dimio.
Pavyko! Apie septintą vakaro jau trenkė mė s į seno paž į stamo Michaič iaus vartus. Iš jo suž inojome, kad š iemet, skirtingai nei pernai, ž monė s nakvoja paplū dimyje, tač iau dieną palapinė s iš keliamos, o miš kininkai lyg ir niekam nenubaudė .
Nusileidę radome puikią vietą palapinei ir labai maž ai ž monių . Kas bū dinga, normali nudistų iš vaizda. Viskas grį ž o į savo vė ž es!
Tylū s kasdienybė s dž iaugsmai man yra labai š lykš tū s, todė l greitai iš simaudę s, palikę s vyrus statytis namo ir ruoš ti vakarienę , š uoliavau į kaimą alaus, pasiė musi ž ibintuvė lį ir fotoaparatą . (kur aš bū č iau be jo). 
Ir aš saugiai pamirš au savo telefoną ir laikrodį . Pakeliui suž inojau, kad mano apdauž ytos basutė s tuoj atiduos sielą Dievui, taip sakant, jų padai sprogo. Ir jiems tik septyneri metai! O iš atsarginių batų turiu tik visiš kai naujus š lepetus ant pleiš tų , tinkanč ių daugiausia defiluotis palei pylimą . Po velnių , turė siu ieš koti kaž ko praktiš kesnio.
Maž daug po valandos, jau sutemus, grį ž au pas iš troš kusius. Jie papraš ė manę s skubiai paskambinti kitai ž monai, kuri, man nesant, nutraukė telefoną , bet negalė jo susisiekti. Bandž iau, bet man niekas nepadė jo. Po to atė jo isteriš ka SMS „Kur tu esi? “, į kurią negalė jau atsakyti dė l techninių priež asč ių . Mano telefonui tuoj sukaks 4 metai, iš pradž ių nustojo rodyti skambuč ių ž urnalą , o paskui pamirš au kaip sių sti SMS – klaviatū ra nerodoma. Turė č iau kur nors eiti ir ką nors padaryti, bet aš per daug tingiu. Skambuč iai, fotkaet - gerai, gerai! Tač iau jo baterija be į krovimo gali atlaikyti savaitę . Todė l paė mė me jį vieną už tris, praš ydami draugo Krymo SIM kortelė s.
Po neatsakyto teksto praneš imo sekė skambutis, š į kartą geras. Draugą patikinau, kad pas mus viskas gerai, neverta jaudintis. Ir ji man pasakė : „Kodė l gavau SMS ž inutę „Aš kine“? Klausimas tikrai į domus. Todė l pirmiausia jums paaiš kinsiu. Reikalas tas, kad mano nuostabus telefonas už pildytas š abloninė mis SMS ž inutė mis: „Aš kine“, „Aš vairuoju“ ir kt. Neį sivaizduoju, kaip juos iš sių sti. Tač iau jei jis guli maiš e ir staiga pradeda skambinti, tai kol aš jo ieš kau ir traukiu lauk, jis kaž kokiu man nesuprantamu bū du sugeba vieną iš jų iš sių sti skambinanč iajam. Kartą manę s ieš kojo aukš tesnė s institucijos, ir man pavyko dar kartą iš sių sti „Aš vairuoju“. Po to gaunu atsakymą : „Afiget! “. Vė liau, susitikę s asmeniš kai, paklausiau: „Kas yra, tu neleidž ia manyti, kad aš galiu vairuoti? Į ką valdž ia atsakė , kad net leidž ia, bet niekaip nesupranta, kaip aš galiu vairuodamas paraš yti SMS, jei man sunku atsiliepti į skambutį ? Taip, juokinga!
Na, o š į kartą paaiš kė jo, kad telefonas gulė jo kaž kur ant akmens, o kol vyrai jo ieš kojo ir bandė atsiliepti, dar spė jo atsių sti „Aš kine“. Į sivaizduokite tai gavusio draugo staigmeną : )))))
Iš kuprinių iš ė mę konservus nustatė me, kad jų galiojimo laikas jau pasibaigę s. Na, dabar badauji? Rasta labiausiai pavė luota – „gobiai pomidore“. Draugas bandė jį atidaryti, bet stiklainis buvo surū diję s, o jį paspaudus iš sprogusio dangtelio bė go pomidorų sultys. Matyt, rū syje buvo labai drė gna. Kai pagaliau buvo atidaryta skarda, aš , apuostę s jos turinį , nieko į tartino nepastebė jau, tač iau saugojome, kad jos nesuvalgytume. Pirmą dieną nenorė jau mirti. Nusprendė me katė ms atiduoti Michalychą , o jie patys atidarė kitą – sardinę aliejuje. Kaip supranti, iš gyvenau, kadangi raš au š ias eilutes : ))))
Š iemet č iuž inio neė mė me, nes anksč iau kai kurie ž monė s jį pradurdavo, o naujo nepirkome ir jis sunkus. Paaiš kė jo, kad su kai kuriomis putomis visai į manoma iš siversti. Pū tė gana stiprus vė jas, jū ra š iek tiek audringa, bet miegoti nebuvo kiek š alta. Vidury nakties pabudau nuo kurč ių dunksė jimų . Ne iš karto supratau, kur esu. Pagalvojau, kad kaime, ir vė l niekš ai plaka minosvaidž iais. Bet tai buvo tik banglentė , kuri atsitrenkė į uolą netoliese esanč ioje į lankoje.
Pabudę , kaip į prasta, auš tant, nusprendė me iš gerti puodelį arbatos ir iš gerti sausainio. Jie padė jo vandenį ant dujinė s viryklė s už virti. Jau spė jau iš simaudyti ir kiek į manoma apsivalyti, bet arbata vis tiek neuž verda ir neuž verda! Jau praė jo 20 minuč ių ! Taigi, kokios č ia dujos? Nusprendę , kad karš to, ž alio nė ra, jie iš spjovė ir makakas apipylė drungnu vandeniu. Už virė , kur jis dings! Susikrovė me kuprines ir pakilome taku į Michalyč iaus domeną . Gė bė ir gobiai pomidore. Trū ko kač ių . Jaunesnioji, neva, kaž kur miega, o mama visiš kai laukinė , medž ioja. Aš paklausiau:
– Ar pelė ms?
- Kokios ten pelė s? Ant kiš kių !
Oho! Kiek kartų mes č ia buvome, bet nemanė me, kad č ia yra kiš kių . Nors lapė buvo matyta ir net nufotografuota. Galė jai numanyti, kad kur lapė s, ten tikrai turi bū ti kiš kiai : ))))
Atidavė me kuprines, patraukė me keliu į Sudaką . Nenuė jau nė poros kilometrų , kai ant vieno š lepetė s pleiš tinis kulnas skilo į dvi dalis, o tvirtovė s prieigose jo apatinė dalis visiš kai nukrito! Tada teko vaikš č ioti basomis. Ant krantinė s, pač ioje pirmoje palapinė je, man nupirko pigiausius (200 r) lietus dangaus mė lynumo kolū kio tipo š lepetes.
Lyrinis nukrypimas. Apie š lepetes.
Prieš metus Sam-wosem tradiciš kai atvykome į Naują jį pasaulį , kur susitarė me susitikti su giminaič iu iš Rygos. Š is stebuklas pasirodė marš kiniuose ilgomis rankovė mis ir batais! Liepą ! Na, marš kiniai gerai, galima ir be jų , bet batai vasarai visiš kai netinka. Ko mes jo nepastebė jome. Ir rygietis nė kiek nenustebo. Su praktiš kumu, bū dingu tikriems europieč iams, jam pavyko rasti č ia pat paplū dimyje kieno nors iš mė tytas š lepetes, panaš ias į tas, kurias nusipirkau š iandien. Viena iš š lepeč ių buvo susidė vė jusi iki skylutė s pade. Tai kas? Vienas giminaitis sugebė jo juos neš tis visas deš imt dienų Kryme, parvež ė namo į Rygą ir neš iojo ten, vasarnamyje. Kitais metais jis iš sivež ė juos su savimi į Krymą , kur visiš kai suplė š ė ir tik po to iš metė iš ė ję s iš namų ! Č ia! Turime daug ko pasimokyti iš Europos! : )))) Beje, giminaitis dirbo finansų direktoriumi gana didelė je į monė je.
Tač iau su š lepetė mis taip pat elgiuosi labai pagarbiai. Anksč iau turė jau Sahab š lepetes. Iš gyvenę du ar tris Krymą , jie š iek tiek prarado prekinę iš vaizdą ir buvo iš leisti į namelį Belosarayskaya nerijoje. Ten jų neš ioju daug, vis daž niau basomis, tad gyvos iki š iol. Bet dabar, maž daug prieš mė nesį , iš ė jome klaidž ioti paplū dimiu. Ir kokia buvo mano nuostaba, kai vienas š lepetes radau ant kranto, už trijų š imtų metrų nuo bazė s! Negalė jau jų supainioti, gamtoje kitų tokių nė ra! Kaip jie ten atsidū rė , galima tik spė lioti. Ko gero, prieš paskutinį iš vykimą nuė jau maudytis ir palikau juos ant kranto, pamirš ę s pasiimti į namus. Matyt, š lepetes nuplovė audra, o paskui iš metė toliau į paplū dimį .
Liū dė dami dė l vieniš os š lepetė s nuė jome toliau, bet nuė ję keliolika metrų grį ž ome ir pasiė mė me ją su savimi, slapta tikė damiesi rasti antrą . Ir aš jį radau, bet po savaitė s!
Ir mano brangusis papasakojo man tokią istoriją . Keliavo giliais sovietiniais laikais su tė vais nuosavu automobiliu po Kaukazą . Vienoje automobilių stovė jimo aikš telė je jo mama pamirš o vieną sandalą . Suž inojusi praradimą , antrą jį iš metė , nes manė , kad jie grį š kitu keliu. Bet atsitiko taip, kad jie vis dė lto grį ž o į tą vietą ir rado basutes. Bet antrasis buvo iš mestas! Ž monė s! Nemeskite vieniš ų š lepeč ių ! : ))))
Na, apsirengę naujomis š lepetė mis, aš ir vaikinai sparč iai judė jome krantine Meganom kryptimi. Miesto paplū dimiuose daug ž monių . Už Alchako paplū dimys neblogas, neperkrautas, iš puoselė tas. Yra gultai ir kavinė s. 
Viskas gerai, iš skyrus tai, kad netoliese pamaž u į jū rą teka miesto kanalizacija. Tač iau tikriausiai visuose pajū rio miestuose tai yra norma, o ne iš imtis. Bent jau tokią dainą turime Mariupolyje.
Kapselskajos į lankoje ir pač iame Meganom yra daugiau ž monių , tač iau kontingentas pasikeitė . Ten labai maž ai palapinių ir priekabų . Daž niausiai poilsiautojai iš Sudako atvyksta automobiliu vienai dienai paplaukioti, kad nesigrū dytų miesto paplū dimiuose.
Ir mes nuė jome toliau į kyš ulį . Kormoranai vis dar sė di ant tų pač ių akmenų , kaip ir ankstesniais laikais. 
Taip pat maž os spiralinė s sraigė s kabo ant krū mų . 
Tos pač ios erdvė s, iš degintos saulė s. 
Kaž kas pavargau. Jau buvo po dviejų nakties ir aš labai norė jau alaus. Pasukome atgal ir apsigyvenome vietinė je kavinė je Dostarkhane. Iš gė rė me alaus su pyragaič iais ir nuė jome į stotelę laukti autobuso iš Saulė to slė nio. Mes nesivarginome iš siaiš kinti tvarkaraš č io. Kurį laiką palaukę automobiliai su vietiniais numeriais pradė jo lė tė ti. Bet 50 rublių ž mogui už kokius deš imt kilometrų iki Sudako yra š iek tiek per daug mū sų menkam biudž etui. Ropliai! Nepaisant to, jie lieka tuš ti! Galiausiai sustoję s vaikinas pasakė , kad mus nuveš nemokamai! Ir, ž inoma, jis pasirodė esą s Krymo totorius. Č ia kelis kartus mums prireikė pagalbos Kryme, ir visus tuos kartus mus iš gelbė jo totoriai, be to, visiš kai nemokamai.
Mū sų vairuotojas taip pat pasakė , kad rytoj bus didž ioji musulmonų š ventė Kurban Bayram, todė l Kryme paskelbta poilsio diena. Apie tai ž inojau iš interneto ir net planavau š ią dieną praleisti Sudake, kur buvo numatyti kaž kokie pasivaikš č iojimai, bet epas su š lepetė mis sujaukė visus planus ir kitą dieną nusprendž iau skirti visai kitai krypč iai.
Pridė siu vė liau
