Jis išsidėstęs žydraus Gokovos įlankos paviršiaus viduryje...
Jis iš sidė stę s Egė jo jū ros Gokovos į lankos ž ydros platybė s viduryje, š eš iolika kilometrų į š iaurę nuo Marmario. Vaizdinga vietovė , padengta turtingu tropinė s augmenijos kilimu, apipinta paslaptingomis legendomis, glaudž iai susipynusiomis su istorinė mis realijomis. Sala gavo savo pavadinimą didž iosios Egipto karalienė s garbei, kurią jai padovanojo jos mylimasis, romė nų vadas Markas Antonijus. Ramioje rojaus ž emė s sklypo tyloje į simylė jė liai praleido daug laiko, palikdami graž ią legendą ir nekaltą gamtą .
Daugelis populiarių Turkijos kurortų negali pasigirti idealia paplū dimių š vara ir jū ros vandens skaidrumu. O Kleopatros saloje jū ros dugnas matomas net iki trijų metrų gylyje. Tač iau tai nebuvo pagrindinė salos vertė s priež astis. Jos pakrantę dengia unikalaus smė lio sluoksnis, kurio Turkijoje nerasi. Tokio smė lio galima rasti tik Š iaurė s Afrikoje, o jo patekimo į Kleopatros salą Turkijoje kelias než inomas. Tiesa, dė l to turkai turi savo legendą , susijusią su Egipto karaliene. Kaprizinga ir kaprizinga, dovanotoje saloje esantį smė lį ji laikė per š iurkš tu savo š velnioms pė doms ir reikalavo, kad pakrantė bū tų nubarstyta iš Egipto atvež tu smė liu – minkš tu, perlamutriniu ir suvilgytu eteriniais aliejais. Nuo tada salos paplū dimys taip pat turi Egipto karalienė s vardą .
Be nuostabių paplū dimių , Sediro sala garsė ja senovinių Kedrų griuvė siais. Kadaise jos tvirtovė s sienos saugojo didingą Apolono š ventyklą , o dabar iš buvusios š lovė s iš likę tik piktž olė mis apaugę akmenys. Kalno š laite gerai iš silaikę amfiteatro liekanos – tai bene vienintelis tikras į rodymas, kad saloje egzistuoja didelė politika.
