Mano meilė yra Turkija...
Noriu papasakoti apie savo kelionę neį prastu formatu. Tai labai panaš u į meno kū rinį ! Visos mano emocijos, jausmai ir pož iū riai į š ią š alį skelbiami č ia! Tikri Turkijos mylė tojai ir gerbė jai mane supras!
Ilgais ž iemos vakarais sė dė dama prie ž idinio, apsigaubusi š ilta antklode su vyno taure, svajoju laukdama mū sų naujo susitikimo su jumis "benim canan kalakutiena" Ir š tai aš stoviu ant kilimo ir tū pimo tako š alia didž iulio sparnuoto paukš č io, kuris nuveš į karš tą š alį , kurios vardas neš asi per senus laikus, o aš tyliai š nabž du "Turkija..... " Mano pirmoji meilė yra Antalija. Miestas, kuris negali nesukelti emocijų audros savo rytietiš kais turgū s, graž iomis meč etė mis, senomis siauromis gatvelė mis su begale suvenyrų nuo piktos akies, daž ytomis lė kš tė mis ir graž iomis dekoracijomis. Antalijos perlas – audringas krioklys, esantis senojoje miesto dalyje.
Jo putojantis vanduo primena š ilkinius rytietiš ko grož io plaukus. Aplink pasigirsta „Merhaba.... Selam... “ – taip turistus pasitinka draugiš ki ir saulė ti turkų ž monė s. Š ie graž iai atrodantys ž monė s moka tikrai vertinti grož į ir turi aistringą sielą , kuri kiekviena proga verž iasi į mū š į . Ir š tai aš vė l sė dž iu ant ž ydros Vidurž emio jū ros kranto, pasidengusio puš ų spyglių ir rytietiš kų prieskonių aromatais. Š velnios bangelė s kutena mano odą ir š is malonus jausmas ilgam iš lieka atmintyje. Kam man reikalingi Kanarai, Maldyvai, Ibisa? jei č ia rasč iau brangiausią ir brangiausią savo sielai. Kiekvienas naujas susitikimas su tavimi palieka manyje dalelę grož io. Pakeliui namo praeini už raš ą „Havalimani“ ir š irdis susitraukia iki stotelė s, nes palieki dalelę savę s č ia, begalinė je savo meilė s pakrantė je – Turkijoje...... .
