TandemTravelers: Slovėnijos perlas. Vegetariškas ūkis.
Po apsilankymo Zagrebo miestas, kuris paliko dviprasmiš kus jausmus, liko už nugaros. Skubiai norė jome kaž ko naujo ir mums než inomo. Nebuvo prasmė s labai nusiminti, nes laukia tiek daug.
Kadangi Slovė nija buvo gaivaus oro gurkš nis. Nuotaika ė mė kilti vos kirtus sieną Harmikos miestelyje. Pagaliau gavome pirmą jį dutifri. Š iek tiek nustebę dė l kainų (gerą ja prasme) ir nusipirkę skanių skanė stų , ė jome toliau.
Nuo pirmų jų minuč ių š alis stebino idealiais dvirač ių takais, beveik be bordiū rų . Iš anksto susitarę dė l registracijos prie š ilto skutimosi, nuvykome į nedidelį Zgornja Pohanca kaimelį .
Mums reikalingas namas buvo kalno papė dė je, tarp daugybė s ū kių , o nuo kelio jį slė pė kukurū zų laukai ir vynuogynai. Tai sukū rė izoliacijos nuo civilizacijos atmosferą . Tač iau vė liau paaiš kė jo, kad tai tik pradž ia.
Tikė jomė s Wi-Fi, nes labai ilgai delsė me perduoti bent dalį informacijos apie mus. Bet jo nebuvo, kaip ir banalios televizijos, prie kurios mes visi taip į pratę . Silvio š aldytuve nebuvo nė už uominos iš parduotuvė s maisto, jis ten laikė dribsnius ir miltus.
Artimiausia parduotuvė buvo už.5 km nuo jo namų ir kartą per mė nesį joje pirkdavo saulė grą ž ų aliejaus ar druskos. Visą maistą už siaugina pats ir, bū damas vegetaras, ruoš davo tiesiog nuostabius ekspromtu pagamintus patiekalus. Turė jome galimybę paragauti jo naminė s duonos, skanių cukinijų mė sainių ir tiesiog skanaus baklaž anų už kandž io Baba ganouj. Patiekalas pasiskolintas iš rytietiš kos virtuvė s ir pasirodė nepaprastai skanus kartu su ką tik iš kepta grikių duona.
Namas jautė si kaimiš ku – sofos pagamintos iš medinių paklotų ir maiš eliai su kruopomis pagalvė ms. Virtuvė pribloš kė plytų lentynų grož iu, o kambaryje galė jai pakilti prie didž iulio ž idinio. Iš pradž ių buvo taip neį pratusi valgyti tik darž ovių patiekalus, kur mė sos nebuvo nė kvapo. Bet prie jų labai greitai pripratome, net norė jome pabandyti ką nors iš sivirti patys, kad nustebintume š eimininką . Dvi nestandartines dienas praleidome nuostabaus ž mogaus, aistringo turisto, kuris, kaip vė liau paaiš kė jo, neį sivaizduoja savo gyvenimo be kelionių , kompanijoje.
Iš vykti buvo nepaprastai sunku. Norė jau daugiau suž inoti apie š į gyvenimo bū dą . Pakeliui davė natū ralios kakavos su linų sė klomis ir blynų su medumi ir obuoliais. Su š ypsena veide ir liū desiu akyse važ iavome toliau, bet neatsisveikinome.
