Romos katalikų baž nyč ia priklauso seserims felicietė ms (š v. Felikso Kantalicieč io vienuoliš ka bendruomenė , Š v. Pranciš kaus Asyž ieč io treč iojo ordino dalis).
Namas yra Vavelio kalvos papė dė je ir yra paskutinis Canon gatvė je. Ji buvo pastatyta XIV amž iuje kaip karališ koji pirtis, tač iau nuo XV amž iaus tapo Katedros kanauninkų rezidencija, vienas iš jų buvo Janas Dlugoš as, palikę s namui s...
Pulko kanceliarijos pastatas nukentė jo per 1718 ir 1750 m. gaisrus. XVIII a. antroje pusė je. prie š iaurinio fasado pridė tas prieangis su figū riniu frontonu ir sutvarkytas dar vienas nedidelis prieangis - į ė jimas į rū sį lauke.
1844 metų spalio 12 dieną buvo padė tas kertinis pastato akmuo. Iš kilmingas stoties atidarymas ir gelež inkelio iš Krokuvos į Myslovicus paleidimas į vyko 1847 m.
Š ios koplyč ios nepainioti su 19 Vavelio katedros koplyč ių – ji vienintelė papuoš ta paauksuotu kupolu. Mirus pirmajai karaliaus Ž ygimanto I ž monai Senajai Barborai iš Zapolio, naš lys karalius nusprendė pastatyti savo dinastijos mauzoliej...
Nedidelis paminklas, esantis prie Vyslos ir Ž algirio tilto. Vietos gyventojai prisimena š ią istoriją apie š unį , kuris š ioje vietoje jau metus laukė savo mirusio š eimininko, o turistams reikia paaiš kinti, kodė l Krokuvos gyventojai taip ge...
Pirmoji romaninė baž nyč ia š ioje vietoje buvo pastatyta XI arba XII amž iaus pirmoje pusė je ir priklausė benediktinams, tai liudija popiež iaus Grigaliaus IX bulė.
Paminklo iniciatorius tikriausiai buvo Stefanas Reitanas, vienas paskutinių jų Reitanų š eimos narių . Paminklas buvo pastatytas 1856–1859 metais Varš uvos gamyklose Lilpop, Rau ir Loewenstein.
Ramioje Koperniko gatvė je yra daugybė š ventyklų . Bet tai, mano nuomone, pirmas. Nieko keisto, kad jai suteiktas bazilikos statusas, o po š ventyklos siena pastatytas paminklas jos kū rė jui.
Š ventų jų Stanislovo ir Vaclovo katedra yra pagrindinė lenkų š ventovė . Todė l lankytojų , tiek lenkų , tiek už sienio turistų , srautai eina nuo ryto iki vakaro.
Parkas į kurtas 1889 metais lenkų visuomenė s veikė jo Henryko Jordano iniciatyva. Atsidė kodama už labdaringą veiklą ir kū no kultū ros rė mimą , miesto taryba parkui suteikė jo vardą .
Viduramž ių pilį primenantis pastatas visada pritraukia turistus. Pastatytas 1877-1879 m. negotikiniu stiliumi, suprojektuotu Maciejaus Morač evskio tuometinio prezidento Ziblikevyč iaus iniciatyva, kad apgyvendintų ugniagesių komandą .
Į sikū rę s tarp Jogailos universiteto pastatų – Mayus koledž o, Medikumo koledž o, Minuso koledž o ir Vitkovskio koledž o. Pirmasis parko paminė jimas datuojamas 1467 m.
Paminklas yra atokiau nuo pagrindinių turistinių marš rutų , Zhvanetsky bulvare. 2004 metais jis buvo į rengtas Langeronovskaya gatvė je, o 2007 metais perkeltas į bulvarą .
Novum Collegium yra pagrindinis Jogailos universiteto pastatas. Pastatytas XIX amž iaus viduryje sudegusios Jeruzalė s bursos vietoje. Š is gotikinis namas buvo pastatytas 1883–1887 m.
Š ventyklos sinagoga arba progresyvioji sinagoga buvo pastatyta 1860–1862 m. architekto Ignaco Herzocko. Per savo gyvavimo laikotarpį sinagoga buvo daug kartų perstatyta ir modernią iš vaizdą į gavo XIX amž iaus pabaigoje dė l Benjamino Torbe projektavimo.
Į kū rė.1263 m. Krokuvos kunigaikš č io Boleslovo Drojius Prahos vienuolių Š v. Augustinus, kurie Lenkijoje buvo vadinami antspaudais (globė jo vardu) arba elniais – dė l jų kepurė s formos.
Vienas į domiausių Krokuvos turistinių objektų – miesto arsenalo pastatas, kuriame dabar į sikū rę s Č artoryskių muziejus. Muziejaus į kū rė ja buvo Izabelė Č artoryska, prie š ios praš matnios kolekcijos prisidė j...