Airių vienuolis misionierius Havelas (550–640 m. ) garsė jo jautriu pož iū riu į ž mones, noru padė ti ir paguosti. Jis uoliai skelbė krikš č ionių tikė jimą ir tariamai mokė jo iš varyti demonus.
Unikalus architektū ros paminklas priklauso Karolio universitetui nuo 1383 m. , kai universiteto į kū rė jo sū nus karalius Vaclavo IV universiteto bendrabuč iui nupirko vienus tvarkingiausių tuo metu Prahos rū mų .
Po to, kai 1879 m. Jano Bendlo pastatyta Princo Vaclavo jojimo statula iš Vaclavo aikš tė s buvo perkelta į Viš egradą , buvusio paminklo vietoje prireikė naujo paminklo.
Senamiestyje daug paminklų , muziejų , graž ių ir senų namų . O turistai tamsū s. Restoranai, kavinė s, parduotuvė s, vieš buč iai – kiekviename ž ingsnyje.
Než inai, ko pirmiausia ieš koti – prieš ais tave Karolio tilto vartai, deš inė je – Karolio paminklas, už jų – Pranciš kaus Asyž ieč io baž nyč ia su vynmedž ių kolona, už – Š ventykla.
Virš utinė je Vaclavo aikš tė s dalyje dominuoja neorenesansinis pastatas, pastatytas 1891 m. Nuo pastatymo pastatas nebuvo atstatytas, du kartus patyrė didelių nuostolių : 1945 ir 1968 metais sovietų tanklaiviai jį paė mė už valdž ios...
Iš visų Prahos pilies sodų karališ kasis sodas visada buvo elegantiš kiausias, iš puoselė tas ir tvarkingiausias. Iki 1534 m. š io didelio parko, esanč io š iaurinė je pilies pusė je, vietoje augo karališ kieji vynuogynai.
Aikš tė je yra daug labai graž ių pastatų , o jos centre yra nuostabi Š v. Mikalojaus katedra, viena garsiausių Prahos katedrų . Greta esanti š ventykla ir jė zuitų kolegija padalija aikš tę į apatinę ir virš utinę ...
Mikalojaus baž nyč ia – didinga kupolinė baž nyč ia su dviem pietiniais bokš tais, kurie yra pagrindinė jos puoš mena. Š ventyklos kū rė jas buvo autoritetingiausias baroko epochos architektas Kilianas Ignazas Dinzenhoferis.
Minint Jano Huso 500-ą sias metines 1915 m. , Senamiesč io aikš tė je, garbingiausioje visiems č ekams vietoje, jam buvo pastatytas paminklas. Jį sukū rė garsus skulptorius ir menininkas Ladislavas Š alonas.
Vakariniame Karolio tilto gale buvo pastatytas Malostranskos tilto bokš tas. Jį sudaro du bokš tai, sujungti vartais. Nedidelis bokš tas buvo į kurtas XII amž iuje ir pastatytas romaniniu stiliumi.
Savivaldybė s rū mų atsiradimas yra atsakas į istorinę XIX amž iaus reliktą , neorenesanso ir neobaroko miš inį , tač iau, kaip taisyklė , jis vertinamas kaip Prahos secesijos pavyzdys.
Tai daugiau kaip gatvė , pilna praeivių , ne tiltas, o gatvė . Č ia muzikantai, suvenyrų pardavė jai, eilė s į vietas „palinkė jimus“, graž ios skulptū ros ir graž ū s upė s bei miesto vaizdai.
Ž iū rė kite vaizdo į raš ą – jis daug ką paaiš kins. Laikrodž iui iš muš us valandą (nuo 9.00 iki 23.00), pradeda judė ti dvylikos apaš talų ir kitų figū rų procesija.
Daug turistų , ypač prieš kiekvieną kartą , kai pradeda skambė ti varpeliai. Kiekviena š ventykla ir namas yra savo stiliaus ir turi savo unikalių dekoracijų bei savybių .
Š ventykla buvo pastatyta prieš ais Tyną - aptvertą vietą vež imams statyti ir muitų dydž iams iš už sienio prekiautojų , atvykusių prekiauti į Prahą , nustatyti.
Vė lyvosios gotikos bokš tas – „Dulkė toji už tvanka“, reiš kianti „Parako vartai“, buvo pastatytas 1475 m. ir tarnavo kaip sostinė s į tvirtinimų dalis ir kartu monumentalū s vartai į senamiestį .
Universiteto, kuris dabar vadinamas - Karolio universitetu, į kū rė jas. Beveik 4 metrų aukš č io skulptū roje pavaizduotas karalius, deš inė je rankoje laikantis Prahos universiteto į kū rimo bulę (sertifikatą ).
Tai didingas 80 metrų pastatas su didž iuliu, dvideš imties metrų skersmens kupolu, papuoš tas daugybe skulptū rų , garsių to meto meistrų paveikslais, freskomis ir tinku, elegantiš komis kolonomis ir erdviomis galerijomis bei š ventyklos interj...
Š v. Vito katedra – didž iausia ir svarbiausia baž nyč ia Prahoje ir Č ekijoje, tai viena ž inomiausių katedrų pasaulyje, iš skirtinis religinė s statybos pavyzdys tiek techninė mis charakteristikomis, tiek meniniu lygiu.