Chanijos archeologijos muziejus į sikū rę s buvusiame katalikų vienuolyne Š v. Pranciš ka. Turtingoje muziejaus kolekcijoje yra eksponatai, rasti kasinė jimų vakarinė je Kretoje metu: ginklai, monetos, papuoš alai, statulė lė s, keramika, r...
Venecijos Chanijos uostas, pastatytas Venecijos valdymo laikais, yra viena iš labiausiai turistų lankomų vietų š iame Kretos mieste. Uosto pakrantė se yra daugybė kavinių ir tavernų , taip pat kruiziniai laivai, kuriuose galė site leistis į ...
Kijevo planetariumas atidarytas 1952 m. sausį . 1987 m. buvo baigtas statyti naujas Kijevo planetariumo pastatas, atidarytas Krasnoarmeyskaya g. 57/3 (dabar Velyka Vasylkivska).
Rusiš ki vartai su bokš tais ir į tvirtinimais – XV amž iaus pastatų kompleksas. Rusijos vartai yra Smotrych upė s dauboje. Tiksli vartų pastatymo data než inoma.
Kamianets-Podilskyi miesto vartai yra senovinė gynybinė struktū ra. Tai garsi vietinė atrakcija, traukianti turistus. Pagrindiniai miesto vartai, arba Š v.
Vienas iš galingiausių bokš tų Podiljoje yra Stefan Batory bokš tas Kamianets-Podilskyi. Tai nacionalinė s svarbos Ukrainos architektū ros ir urbanistikos paminklas.
Kijeve, Institutska gatvė je 9, stovi didingas, monumentalus Ukrainos nacionalinio banko pastatas, stebinantis savo grož iu ir rafinuotumu. Statybos pradė tos 1902 metų rudenį pagal Kijevo architekto Aleksandro Kobeliovo projektą , kuris laimė jo konkursą ir p...
Kulto pastatas iš kilo 1898-1902 metais Kijevo karaimų bendruomenė s už sakymu. Ir nors tuo metu Kijeve jų buvo ne daugiau kaip 300, tarp jų buvo gana pasiturinč ių ž monių , kurie galė jo sau leisti nusipirkti sklypą miesto centre, už...
Seniausias iš likę s Kijevo Romos katalikų baž nyč ios kultinis pastatas. Statybos truko ketvirtį amž iaus ir buvo baigtos 1842 m. Projekto autorius – italų kilmė s Kijevo architektas Ludwikas Stanzani.
Vienintelis kultinis pastatas Kijeve, pastatytas gotikiniu stiliumi. Statybos prasidė jo 1899 m. Baž nyč ią pagal SV Valovskio projektą pastatė Kijevo architektas Vladyslavas Horodetskis.
Š aulių brolija Krokuvoje gyvuoja daugiau nei 700 metų . Iš pradž ių jie tikrai buvo miesto gynė jai. Tač iau vė liau są junga virto savotiš ku elitiniu klubu.
Seniausia gatvė mieste. Iš pradž ių gyvenvietė vadinosi Okul, o 1401 metais buvo prijungta prie Krokuvos. Gatvė s pavadinimas kilę s nuo Vavelio katedros, kurios namai sudaro nemaž ą gatvė s dalį , kanauninkų .
Jis pastatytas 1990 m. prie Š v. Egidijaus baž nyč ios sienos Stalino lageriuose nelegaliai naikinamiems lenkų karo belaisviams atminti. Kryž iaus papė dė je yra granitinė lenta, kurioje suraš yti lageliai ir kalė jimai, kuriuose buvo laikomi lenk...
Katedra buvo pastatyta 1844–1864 m. vyskupo Eugenijaus Hackmano praš ymu. Pirmasis akmuo katedros statybai buvo padė tas 1844 metų birž elio 15 dieną , palaiminus tuometiniam vyskupui Eugenijui Hackmanui.
Stepono aikš tė Krokuvos ž emė lapyje atsirado XIX amž iaus pradž ioje, kai buvo iš ardyta viduramž ių Š v. Stepono baž nyč ia, davusi aikš tei pavadinimą – Š ventų jų Maciejaus ir Mateuš o baž nyč ia...
Remu yra vienintelė sinagoga Krokuvoje, kurioje reguliariai vyksta pamaldos. Kartu su greta esanč iomis to paties pavadinimo ž ydų kapinė mis pastatas sudaro unikalų XVI amž iaus ž ydų kultū ros architektū rinį kompleksą .
Pirmasis pavadinimas buvo Krasinskių rū mai, vė liau Gutten-Czapski rū mai. 1883 m. gydytojas ir visuomenė s veikė jas Hubertas Anthony Krasinskis iš savo dvaro Ukrainoje persikė lė į Krokuvą ir pradė jo statyti neorenesansinius rū mus...
Pompastiš ką neorenesansinį pastatą su dideliu kupolu 1893 m. suprojektavo architektai Tadeuš as Stryž enskis ir Wł adysł aw Ekilski, kad bū tų į rengta prieglauda katalikų tikė jimo berniukams iš visos Galicijos.
Devynioliktojo ir dvideš imtojo amž ių sandū roje Krokuva iš gyveno ekonominio ir kultū rinio vystymosi laikotarpį . Austrijoje valdant buvo leista veikti lenkiš koms mokykloms, todė l 1882 m.