Norvegija – originali ir unikali šalis (3 dalis)
Pagrindinis kelionė s tikslas – Š iaurė s ragas
Vykstame į pagrindinį savo kelionė s tikslą į Nordkapp kyš ulį . Sustojame vaizdingiausiose vietose.
Mū sų kelias eina palei Lyngen fjordą – Arkties vandenyno fiordą , apsuptą Lyngen Alpių . Pajuskite gaivų vandenyno dvelksmą , nors ir saulė tą ir š iltą . Sustojame vaizdingiausiose vietose. Drą suoliai, pasitaikius pirmai progai, nusprendž ia pasinerti į vandenyną . Daugeliui iš mū sų tai buvo pirmasis mū sų susitikimas su Arktimi.
Sustojimas tarp lapuoč ių miš ko paliko didelį į spū dį . Jis beveik toks pat, kaip turime Kijevo srityje, bet lapijos ir ž olė s ž aluma sultingesnė . Koks buvo siurprizas, kai pamatė me tikrus kiaulienos grybus ir smagrač ius, ir net labai daug! Į autobusą mus beveik „varė “, todė l nenorė jome skirtis su tokiu nuostabiu gamtos kampeliu. Gidas patikino, kad toliau – ne maž iau vaizdingos vietos, kuo netrukus į sitikinome.
Kitas sustojimas buvo padarytas kopiant į kalnų plynaukš tę . Iš č ia atsivė rė graž us vaizdas į Lyngen Alpes ir Lyngenfjordą . Aikš telė tankiai „apgyvendinta“ akmeninių trolių . Aš taip pat palikau savo akmeninį trolį , kai palinkė jau. Kelrodinio medž io dė ka suž inojome, kad Nordkapp yra už.370 km.
Pats metas papasakoti apie kalnų miš kuose gyvenanč ius trolius...Troliai – pagrindiniai norvegų legendų , anekdotų ir pasakų veikė jai. Norvegijos teritorijoje jų yra visur ir visur – skulptū rų , sukrautų akmenų pavidalu. Troliai svetingai priima lankytojus prie į ė jimo į parduotuves ir restoranus. Visų suvenyrų parduotuvių lentynose rikiuojasi į vairių dydž ių trolių figū rė lė s (tikrai su Norvegijos vė liava), pagamintos iš į vairių medž iagų , jos pavaizduotos lė kš tė se ir puodeliuose.
Altos pakraš tyje aplankome Hemeluft Pasaulio kultū ros paveldo centrą – akmens ir gelež ies amž ių roko meno muziejų.
Muziejus yra iš sidė stę s gana didelė je teritorijoje. Takai tarp objektų yra patogiai nutiesti, o perkant bilietą jums pateikiamas gidas (rusų kalba) su iš samiu kiekvieno eksponato apraš ymu ir broš iū ra su visų Norvegijos lankytinų vietų , į trauktų į UNESCO paveldą , są raš u ...
Greitai nesustodami skubame į š iaurę , pravaž iuojame paskutinę gyvenvietę Europoje, paskutinį tunelį . Pakeliui tik gausios elnių bandos ir š iaurinė lapė smalsiai stebi mū sų autobusą . Ž odž iu, skrendame į Northern Cape paslaugų centrą pasigrož ė ti vidurnakč io saule virš Arkties vandenyno iš apž valgos aikš telė s.
Mū sų vairuotojų darbš tumą vainikavo sė kmė : tikslą , dė l kurio nukeliavome kelis tū kstanč ius kilometrų , pavyksta pasiekti likus kelioms minutė ms iki vidurnakč io. Š iaurė je skaisč iai š vieč ia saulė (kas nutinka nedaž nai), š aukiame „Ura!
Fotografuojame kartu ir atskirai.
Nuotaiką galima palyginti su naujų jų metų susitikimu, ne, ji yra pakilesnė ir linksmesnė , nes neį prasta. Mū sų veiduose – laimingos š ypsenos. Po ž emė s rutuliu su Ukrainos ir Norvegijos vė liavomis, plevė suojanč iomis ekstremaliausiame Europos taš ke, mū sų gidas kiekvienam grupė s nariui iš kilmingai į teikia 71 laipsnio „už kariavimo“ sertifikatus. 10 minuč ių . 21 sek. š iaurė s platuma – Nordkapp kyš ulys.
Susipaž į stame su aptarnavimo centru (ž r. nuotrauką ž emiau). Graž iai ir š iuolaikiš kai į rengtas: keliuose aukš tuose yra: suvenyrų parduotuvė , kino teatras, paš tas, restoranas, koridoriuje daugybė vitrinų su pasakojimais apie Š iaurė s už kariavimą , apž valgos aikš telė ir kt. Laikas bė ga nepastebimai greitai, centras iš tuš tė ja...
Iš ė ję iš centro pastato pastebime, kad mū sų autobusas stovi vienas aikš telė je (kai autobusų buvo daug, nes
kiekvieną dieną centrą aplanko turistai iš didelio turistinio lainerio „Hurtiruten“), tač iau mes nenorime palikti kyš ulio ir ilgai klaidž iojame po jo teritoriją , tyrinė dami į simintinus akmeninius paminklus – medalionus. Nordkapo už kariavimą š venč iame ukrainietiš kai: iš Tė vynė s parvež tais taukais ir mė nesiena kartu dainuojame savo dainas.
Poilsio diena ž vejų kaimelyje
Atvykstame apsistoti į ž vejų kaimelį Repvag, 50 km nuo Nordkapp kyš ulio, į sikuriame ž vejų nameliuose „rorbu“, stovinč iame pakrantė je prie vandens ant polių.
Saulė vis dar ryš kiai š vieč ia, suteikdama apylinkė se esanč ioms virš ū nė ms neį prastą auksinę spalvą , o namams vaizdingą ryš kiai raudoną spalvą . Kai kurie turistai ryte nedideliu laiveliu plaukia į Barenco jū rą ž vejoti ir karališ kojo krabo safarį (malonumas kiekvienam dalyviui kainuoja 75 eurus).
Esame nedidelė kompanija, ketinanti susipaž inti su Arkties tundra.
Kad ir kaip stengtų si nesuš lapti sportbač ių , nepavyksta: visur samanos, už lipus, pro kurias prasiskverbia vanduo. Nusirengę tę siame savo kelią . Susidaro į spū dis, kad č ia prieš mus nė vienas ž mogus nė ra į kė lę s kojos. Samanas, ant kurių auga maž ytė s rusė s ir neprinokusios debesylos, pakeič ia skalū nų kalvos, ež erė liai. Viename iš jų , kaž kodė l raudoname, nusprendž iau paplaukioti. Vanduo kietas, bet š varus, galima maudytis. Per 4 valandas trukusį pasivaikš č iojimą kelis kartus sutikome elnius, vienas jų puolė pro mane, vos nepataikydamas...
Grį ž ę į kaimą , klajojome pakrante ieš kodami vietinio paplū dimio. Suradome tinkamą vietą atokiau nuo namų , jo akmeniniame „paplū dimyje“ ramiai ilsė josi elnias, bet pamatę s bū rį turistų besileidž iantį prie jū ros, greitai paš oko ir nuš liauž ė...nusprendž iame leistis į š altus Barenco jū ros vandenis.
Vanduo neį prastai š varus, skaidrus, ramus, labai sū raus skonio. Š iek tiek plaukė me, bet nerti nedrį stame – staiga už klups mė š lungis. Didž iuodamiesi „už kariavę “ Arkties vandenyną , nusprendė me pasideginti. Nuostabu, kad nuo ž emė s ir akmenų sklido maloni š iluma. Į rengti tikrą paplū dimį visiš kai į manoma. Iš ė ję iš „paplū dimio“ ir pakilę į virš ų pamatė me, kad oras kardinaliai pasikeitė : iš š iaurė s artė jo tamsus debesis, kuris dengė saulę , pū tė stiprus arktinis š altas vė jas. Į kaimą einame vasariš kai apsirengę , o ten visi vaikš to apsirengę š iltomis striukė mis. Š tai jis, Š iaurė , klastingas!
Vakare mū sų laukė maloni staigmena: grį ž ę ž vejai atneš ė gausų laimikį ž uvies ir keturis karališ kus krabus, gamino virtuvė je ir pakvietė visą grupę į ž uvies pikniką , kuriame vaiš inomė s ž uvies sriuba, ž uvimi ir krabais, taip pat apsikeitė dienos į spū dž iais.
Visi dž iaugė si: ž vejai – sė kminga ž vejyba, likusieji – vaikš č iodami ir plaukdami.
Apsilankymas pas samius
Iš vykdami iš š alies, 9 dieną aplankė me Karasjoko mieste esantį pramogų parką „Saami“ – didž iausią pasaulyje samių tautos etnografinį muziejų . Č ia galima paž iū rė ti į domų filmą apie š ių ž monių gyvenimą ž iemą , suž inoti apie jų gyvenimo bū dą , aplankyti jų namus, pabendrauti su š ios š iaurė s tautos atstovais.
Samiai yra š iauriausia iš Europos tautų , gyvena Norvegijoje (40 tū kst. ž monių ), Š vedijoje (18 tū kst. ), Suomijoje (4 tū kst. ), Rusijoje (Kolos pusiasalyje – 2 tū kst. ). Tradicinei samių ekonomikai bū dingas medž ioklė s, ž vejybos ir š iaurė s elnių auginimo derinys. Š iauriniai elniai visada vaidino didž iulį vaidmenį samių gyvenime, teikdami mė są maistui, odas lovoms ir bū stams, ir tarnavo kaip pagrindinė transporto priemonė ir traukos jė ga. Samiai gano š iaurė s elnius, padedami piemenų š uns haskio.
Centras turistams taip pat siū lo nacionalinio stiliaus restoraną , suvenyrų parduotuvę.
Kas, be unikalios gamtos, už kariauja Norvegiją?
Norvegija yra nuostabi š alis. Gamta dosniai apdovanojo Norvegiją iš ties nuostabiu grož iu: kalnais, fiordais, nepakartojama laukine gamta. Visi privalumai tiesiog nė ra iš vardyti. Tač iau turime bū ti są ž iningi: gamta apdovanojo, o ž monė s iš saugojo ir nenuilstamai rū pinasi š iomis dovanomis. Bū tent dė l pagarbaus norvegų pož iū rio į savo š alies gamtą mes vis dar ž avimė s Norvegijos grož iu. Norvegai sugebė jo į sitikinti, kad bet kuris jų š alies kampelis labai domina turistus. Ir visai nesvarbu, ar tai sostinė , ar didelis š alies pramonė s centras, o gal net maž as miestelis, svarbu tik tai, kad norisi visur nuvaž iuoti ir viską pamatyti savo akimis.
Vis daž niau turistai, apsilankę konkreč ioje š alyje, stengiasi apž iū rė ti ne tik prieinamus istorinius paminklus, už fiksuoti vaizdingus kraš tovaizdž ius, bet ir susipaž inti su ž monių gyvenimu. Š ia prasme Norvegija yra originali ir unikali, kaip ir jos gamta. Visiš ką nepriklausomybę į gijusi tik 1905 m. , š alis nusprendė nesijungti į jokias politines są jungas, o kurti savo gyvenimą savaip. Dė l š ios priež asties Norvegija nė ra Europos Są jungos dalis.
Norvegija yra originali ir unikali kalba. Š ioje š alyje yra 2 oficialios kalbos, kurių mokomasi mokykloje: bokmå l ir nynorsk. Bokmå l, praeities Danijos valdymo palikimas, yra literatū rinė kalba. XIX amž iaus viduryje poetas ir filosofas Ivaras Osenas iš kelių norvegų tarmių sukū rė norvegų kalbą Nynorsk.
Pastangos sujungti Bokmå l ir Nynorsk, sujungiant juos į Samnorsk (visų norvegų kalba), tę sė si ilgą laiką , bet nesė kmingai buvo nutrauktos 2002 m. Norvegų kalba turi daug bendro su danų ir š vedų kalbomis, todė l danai, Š vedai ir norvegai nepatiria jokių sunkumų bendraudami tarpusavyje. Daugeliu atž vilgių kalbų panaš umas yra dė l istorinių priež asč ių - Norvegija ilgą laiką buvo są jungoje su Danija, o paskui su Š vedija. Visi norvegai laisvai kalba angliš kai.
Paž ymė tina aukš tas norvegų iš silavinimas, kuriems studijų metais visiš kai trū ksta tokios mums paž į stamos są vokos kaip sukč iavimas. Už tai gresia labai griež ta bausmė – paš alinimas iš ugdymo į staigos.
„Alt for Norge! “ („Viskas dė l Norvegijos! “) – karalių Haakono VII, Olafo V ir Haraldo V š ū kis. Jie į gyvendino ir į gyvendina š į š ū kį ir yra pavyzdys ž monė ms.
Nuostabiausia, kad liaudis tikrai gyvena pagal tokį principą , o norvegams belieka tik pavydė ti nuoš irdaus patriotizmo ir savarankiš kumo. Pagarba ir meilė karališ kosios š eimos nariams, valstybei, griež tas visiems lygių į statymų laikymasis, girtavimo naikinimas, sveikos gyvensenos laikymasis, pagarba aplinkai, naftos gavyba jū rose, pramoninė ž vejyba – tai yra raktas į jų gerovę ir klestė jimą ! Š alis savo lė š as nukreipia socialinė ms reikmė ms, kokybiš kai sveikatos apsaugai ir š vietimui, kokybiš kų kelių kū rimui, tunelių tiesimui. Dė l to Norvegija š iandien yra tarp pasaulio lyderių pagal pajamas vienam gyventojui – 4.473 USD, vidutinis atlyginimas apie 3 800 eurų , taip pat pirmauja pagal gyvenimo trukmę (gyvenimo trukmė : bendras gyventojų skaič ius: 78.65, vyrai: 75.73, moterys: 81.78). metų ). Gyvenimas 4.6 mln
Norvegams galima gerą ja prasme pavydė ti, jie nuolat jauč ia valstybė s rū pestį . Dalis pajamų iš naftos atidedama. Todė l Norvegija turi puikias ateities perspektyvas.
Į akis krenta ir norvegų kuklumas. Nepaisant didelių pajamų , jie gyvena kukliuose namuose, paprastai rengiasi, negeria brangių alkoholinių gė rimų , vairuoja nebrangius automobilius, mieliau slidinė ja ar važ inė ja dvirač iu. Taip pat reikia paž ymė ti, kad norvegai yra geri š eimos vyrai. Č ia negalima pasigirti nei aukš ta socialine padė timi, nei kilme, nei gerove. O geranoriš ką pož iū rį į š alies sveč ius jautė me visos kelionė s metu.
10 galimybių , dė l kurių turė tumė te apsilankyti š ioje š iaurinė je š alyje:
• Pamatykite nepakartojamą gamtą (fiordus, krioklius, keistas kalnų virš ū nių formas, š niokš č ianč ias kalnų upes, nejudanč ią ež erų platybę , š imtameč ius miš kus, nesibaigianč ią jū rą ), pajuskite svaiginantį kriš tolo skaidrumo orą.
• Važ iuokite po visą Norvegiją iš pietų į š iaurę , aplankydami ne tik sostinę , bet ir daugybę miestų bei nedidelių ž vejų kaimelių , susidarydami iš samesnį š alies vaizdą.
• Aplankykite originalius muziejus ir pramogų parkus ("jū ra" Osle, vikingai Lafotenuose, laš iš a Gronge, "poliarinė " Tromsė je, roko menas Altoje, samių Karasjoke ir daugelis kitų ).
• Aplankykite, plaukiokite, plaukiokite trijose dviejų vandenynų jū rose.
• Aplankykite Lofoteno salas ir Vestereno salas.
• Keliaukite nuostabiais Norvegijos keliais, tiltais ir tuneliais, į skaitant unikalius Trollstinger ir Atlanto kelius.
• Kirsti poliarinį ratą , pamatyti Arktį su nepakartojama gamta, pajusti baltų jų naktų grož į ir niekad besileidž ianč ią saulę , gyventi ž vejų kaimelyje Rorboje, klajoti po tundrą , pasinerti į Arkties vandenyno vė są , pasiimti. Dalyvaukite ž vejyboje ir safaryje su karališ kuoju krabu, kalbė kitė s su elniais.
• Pasiekite š iauriausią Europos taš ką prie Š iaurė s rago, pamatysite vidurnakč io saulę š iaurė je.
• Atsipalaiduokite skandinaviš kai geruose vieš buč iuose su pusryč iais, kuriuose gausu vietinių produktų iš ekologiš kai š varių vietų.
• Susipaž inti su valstybė s ir jos ž monių gyvenimu.
Š ioje š alyje norė jau tik vieno: kad š i pasaka niekada nesibaigtų . Amž inai į simylė jau š ią graž ią atš iaurią š alį , kurioje palikau dalelę savo sielos ir atsineš iau susiž avė jimo jausmą jos gamta, dvasiniu paprastumu ir ž monių tyrumu.
Savo raš inį norė č iau už baigti Norvegijos himno eilutė mis, kurių autorius Bjornsonas labai tiksliai atpaž ino norvegų personaž ą:
Taip, mes mylime savo gimtą jį kraš tą,
Miš kingų š laitų kraš tas,
Jū ra, nedraugiš kas vė jas,
Dangus yra debesų dribsniais.
Mums patinka mū sų namų dū mai
Ir tė vas, ir mama.
Š altas linksmumas mums paž į stamas,
Saulė s malonė.
Ir kaip kovojo mū sų seneliai -
Mū sų lyros pasididž iavimas, -
Kovosime, kad laimė tume
Bet už amž iną ramybę !
