Norvegija – originali ir unikali šalis (1 dalis)
Kelias į š iaurę
Š tai vasara baigė si. O kartu ir tas nepakartojamas dalykas, kuris nutiko per tą trumpą laiką matytas, suvoktas, pajaustas, turintis pavadinimą „kasmetinė s atostogos“. Juk kaip iš eina: metai prabė ga laikantis kaž kokios gana monotoniš kos rutinos – darbas, š eima, kasdienybė . O geriausias bū das susidoroti su neigiamomis emocijomis, papildomais kilogramais ir gyvenimo nuobodu – iš vykti į kelionę ! Taigi, pradė siu nuo pač ios savo kelionė s pradž ios, kuri prasidė jo ...likus metams iki pač ios kelionė s. Ilgą laiką svajojau aplankyti ne taip turistų iš viso pasaulio trypiamus planetos kampelius, pabė gti nuo tvankaus triukš mingo miesto ir pasimė gauti nepaliesta gamta. Taigi, buvo nusprę sta: važ iuosiu ž iemoti pač ioje Europos š iaurė je, Skandinavijoje.
Ganė tinai „pasiž iū rė ję s“ kelionių agentū rų puslapiuose ir į siklausę s į patyrusių turistų nuomones, galiausiai pasirinkau kelionių kompanijos „Feria“ siū lomą „Nordkapp - Magic of the North“ turą . Kodė l jis? Taip, nes tai vienintelė kelionė , kurios metu, skirtingai nei kitose Skandinavijos š alyse, yra galimybė aplankyti ne tik keturias Skandinavijos š alis ir tris jų sostines, bet ir du kartus kirsti poliarinį ratą , o svarbiausia – aplankyti š iauriausią pakraš tį . Europos – Š iaurė s kyš ulys! Tač iau svarbiausia yra mano sena svajonė aplankyti Norvegiją – vieną labiausiai nepaliestų Europos kampelių , kur vis dar iš saugoma gryna gamta.
Iš tisus metus laukiant ir ruoš iantis kelionei ir galiausiai ilgai laukta diena 2010 m. liepos 16 d. , 16:32: pajudė jo mū sų traukinys „Kijevas-Varš uva“, palikę s mano gimtą jį miestą Kijevą.
Laukia paž intis su gidu ir bendrakeleiviais, 7700 km ilgio kelionė Lenkijos, Š vedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos keliais bei keltų perė jomis.
Apie kelionę viso marš ruto metu galima pasakyti daug į domių dalykų , tač iau š io raš inio temą noriu skirti Norvegijai, kurios marš rutas visiš kai atitinka š alies pavadinimą („Norvegija“ verč iama kaip „Kelias“ į š iaurę “) ir mes keliaujame per visą š alį iš pietų į š iaurę iki tolimiausio Europos taš ko.
Vė lai vakare į važ iuojame į Norvegiją ir sustojame nakvynei Fredrikstado vieš butyje, su kuriuo paž intis buvo atidė ta iki paryč ių . Rytas pasitiko ž varbiu lietumi. Eidamas jos gatvė mis nesutikau nei vieno, tik š iukš liavež ė dirbo savo darbą , miestas dar nebuvo pabudę s. Visur š varu, tvarkinga, daug gė lių , tyla, tvarka.
Net policijos skyrius už darytas, ko gero, poilsio valandomis vieš osios tvarkos paž eidimų nė ra, o policija gali ilsė tis ramiai.
Pasivaikš č iokite po Oslą
Mū sų laukia susitikimas su Norvegijos sostine Oslo miestu, esanč iu ant Oslo fiordo krantų.
Pirmas objektas, kurį aplankome, yra Rotuš ė – labiausiai pastebimas pastatas ant krantinė s. Ž velgiant į š į niū rų rudų plytų pastatą , sunku patikė ti, kad viduje jo sienas puoš ia graž ios, ryš kios freskos. Freskomis puoš toje salė je kasmet į teikiamos Nobelio taikos premijos. Rotuš ė – sostinė s centras, š alia jos – turizmo centras, kuriame galima gauti ž emė lapių ir į vairios informacijos apie visą š alį , taip pat ir rusų kalba.
Oslas („Dievo laukas“) buvo į kurtas 1048 m. ir yra seniausia š iaurė s Europos sostinė . XIII amž iaus pabaigoje š is miestas tapo Norvegijos karalių rezidencija.
1624 m. Oslas buvo pervadintas į Christiania Danijos karaliaus Kristiano IV vardu. 1814 m. Oslas tapo Norvegijos sostine, tač iau tik 1924 m. miestui buvo grą ž intas pradinis Oslo pavadinimas. Nepaisant senovė s istorijos, Osle beveik neiš liko XIX amž iaus, o juo labiau XIV–XVIII amž iaus pastatų . Iš imtis – Akershus tvirtovė , pastatyta XII a. Tvirtovė s muziejuje galima apž iū rė ti Kristianijos maketą , apeiti graž ią pilį , kurioje kadaise buvo karališ koji rezidencija, ir kas 15-20 minuč ių stebė ti po tvirtovę grė smingai vaikš tanč ius sargybinius. Iš tvirtovė s atsiveria nuostabus vaizdas į Oslą , Aker Brigge promenadą ir į lanką.
Vaikš č iodami po Oslą pastebime beveik visiš ką kelių transporto nebuvimą , neį prastą ramybę centrinė je Karlo Johano gatvė je, vedanč ioje į Karališ kuosius rū mus. Nenuostabu, kad Oslas yra viena ekologiš kiausių Europos sostinių.
Naudingi posakiai nupieš ti gatvė s pakelė se. Bū tent č ia 1952 m. VI ž iemos olimpinių ž aidynių metu vyko slidinė jimo slalomo varž ybos. Bū tent š ia gatve ankstesnis karalius Olafas V kiekvieną rytą dvirač iu (be apsaugos ir palydos) važ iuodavo į darbą ž emyn į Parlamentą , o vakare tuo pač iu dvirač iu atgal į rū mus. Karališ kieji rū mai š iuo metu yra karaliaus Haraldo V rezidencija.
Deš inė je Nacionalinio teatro pusė je, Karlo Johano gatvė je, į sikū rė senieji universiteto pastatai, universiteto aktų salę puoš ia Eduardo Muncho kū ryba. Universiteto deš inė je yra monumentalus Nacionalinė s galerijos pastatas, kuriame saugoma didž iausia š alyje iki 1945 metų sukurtų Norvegijos ir už sienio menininkų meno paveikslų kolekcija, kurioje galima susipaž inti su Eduardo Muncho paveikslais. Į ė jimas į muziejų nemokamas, bet, deja, pirmadieniais jis nedirba.
Š alia Nacionalinė s galerijos yra istorinis muziejus, kurį sudaro etnografinis muziejus, monetų biuras ir kultū ros paveldo muziejus. „Visas pasaulis visada – po vienu stogu“ – taip galima apibū dinti š io jaudinanč io muziejaus eksponatus.
Leidž iamė s gatve link Norvegijos parlamento pastato (Stortinget), kurio į ė jimą saugo du akmeniniai liū tai. Tarp Parlamento ir Nacionalinio teatro yra parkas su tvenkiniu ir fontanu, o ž iemą č ia pilama č iuož ykla.
Paž intį su Oslu tę siame Bygdø y pusiasalyje, garsė janč iame savo muziejais, ypač jū riniais, kuriuos aplankome.
Vikingų laivų muziejus po savo stogu surinko unikalius archeologinius radinius – senovinius kilio laivus, ant kurių VIII amž iaus pabaigoje – XIX amž iaus viduryje vikingai vykdė jū rų prekybos, grobuonių ir už kariavimo ž ygius.
Naujausi atradimai į rodė , kad š iuose laivuose didž iuliai kariai Š iaurė s Amerikos krantus pasiekė keliais š imtmeč iais anksč iau nei Kristupas Kolumbas.
Framo muziejuje saugomas to paties pavadinimo laivas, kurį Nansen pastatė specialiai plaukiojimui atš iauriame Arkties lede. Bū tent š ia š kuna kitas norvegų keliautojas Roaldas Amundsenas iš plaukė į Antarktidą , o paskui slidė mis pirmiausia pasiekė Pietų aš igalį . Ypač į spū dingas pasivaikš č iojimas palei Framą , kuriame galima ne tik viską pač iupinė ti savo rankomis, bet ir iš girsti jū reivių balsus bei bū dingą triume ū ž esį , pasijusti legendinių ekspedicijų nariais.
Didž iausią susidomė jimą rodome Kon-Tiki muziejumi. Pasaulyje ž inomas norvegų etnografas ir archeologas Thoras Heyerdahlas yra nacionalinis Norvegijos herojus.
Patvirtindamas savo teoriją apie pirminį Polinezijos salų į sikū rimą iš Amerikos, 1947 m. jis su į gula balsa rą stų plaustu „Kon-Tiki“ iš plaukė iš Peru į Polineziją . 1969 ir 1970 metais papirusiniais laiveliais „Ra“ jis keliavo iš Afrikos į Centrinė s Amerikos salas, kurios į rodė senovė s egiptieč ių galimybę nuplaukti į Ameriką . Š ioje kelionė je Jurijus Senkevič ius tapo vienu iš savo tarptautinė s komandos narių . Pagrindinę muziejaus ekspoziciją sudarė legendinis laivelis „Ra“ ir daugybė kitų eksponatų , skirtų ž ymiojo norvego kelionė ms. Prieš ais yra Karinio jū rų laivyno muziejus, o š alia krantinė s stovi paminklas drą siems jū reiviams.
Pusiasalyje taip pat veikia Skanseno liaudies buities muziejus, kuriame po atviru dangumi sukaupta daugiau nei 150 tradicinių pastatų iš visos š alies, kur galima susipaž inti su norvegų bū stais, jų buities reikmenimis, tautinė mis tradicijomis.
Iš vykdami iš Oslo aplankome visame pasaulyje ž inomą Frognerio filosofinį parką , kuriame 15 hektarų plote yra garsusis Gustavo Vigelano skulptū rų parkas, kurį sudaro 650 bronzos, granito ir kaltinė s gelež ies figū rų , reprezentuojanč ių visas ž mogaus formas. gyvenimą . Tai nuostabus kū rinys, sujungiantis natū ralizmą ir simboliką su realistiš ka ž mogaus gyvenimo interpretacija. Daugelis skulptū rų parodo ne tik ž mogaus kelią , kurį jis nueina nuo gimimo iki mirties, bet ir kiekvienos kartos iš gyventus jausmus. Sunku ž odž iais perteikti į spū dž ius apie tai, ką matė te – turite tai pamatyti savo akimis.
Maž a, kukli, rami Norvegijos sostinė , kurioje gyvena 575 tū kst. kurį laiką mus sulaikė . Trumpai apž iū rė ję Oslą , vykstame į pagrindinę Norvegijos į ž ymybę – fiordus.
Vaizdingas kelias į pagrindinę Norvegijos lankytiną vietą
Nakvojame apylinkė se
Winstru sename (pastatytas 1891 m. ) Fefor Hoif Jellshotell vieš butyje. Vieš butis į sikū rę s Rondane nacionaliniame parke, 930 m aukš tyje ant vaizdingo Fevor ež ero kranto. Jis primena medž ioklė s namelį , kurio viduje į rengti trofė jai, aplink – veja ž aidimams, yra aptvarai su gyvū nais.
Antroji diena nuo pat ryto mums pateikė tikrų staigmenų : pakeliui į garsiuosius fiordus aplankome seną medinę baž nyč ią , puikiai iš silaikiusią iki š ių dienų.
Pagrindinis Norvegijos lobis yra jos gamta. Tū kstanč iai š varių ež erų ir upių suteikia unikalią galimybę mė gautis ž vejyba ir vandens sportu, o rū pestingai saugoma gamta leidž ia susipaž inti su vienu labiausiai nepaliestų Europos kampelių . Sustojame viename iš nuostabių Norvegijos kampelių , kur siautė ja triukš minga kalnų upė su kriokliais.
Praeiname pro dirbamus ž emė s plotelius ir, mū sų nuostabai, pamatome tvarkingus krū mus su braš kė mis.
Š iose š iaurinė se platumose braš kė s sunoksta iki liepos pabaigos. Visai š alia kelio ant stalo yra parduodami indai su ką tik nuskintomis braš kė mis.
Fjordai – meno kū rinys
Svarbiausia, kad pamatė me garsiuosius fiordus. Niekur kitur pasaulyje nerasite graž esnių už š iuos fjordus, jei apskritai galite rasti kaž ką panaš aus. Fjordai – meno kū rinys, kurį pati gamta sukū rė per kelis ledynmeč ius, kai ledynai pradė jo trauktis, o slė nius už pildė jū ros vandenys. Į sivaizduokite, kad stovite laivo denyje, o abiejose jū sų pusė se kyla didingos uolos. Iš beveik vertikalių kalnų š laitų į fiordą krenta vaizdingų krioklių vandenys, kilę iš ledynų.
Prieš mus atsivė rė graž iausio pasaulyje fiordo – Geirangerfjordo – panorama, palei visą jo pakraš tį iš sibarstę tikri gamtos lobiai, tarp kurių – ir Septynių seserų krioklys. Geiranger fjordas 2005 m
buvo į trauktas į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą.
Su oru mums akivaizdž iai nepasisekė : visą dieną lijo, viską dengė balta migla ir nepavyko į kopti į Dalsnibo kalną – „Norvegijos stogą “. Vanduo yra visur: lietus, debesys, ledynai, daugybė krioklių , besileidž ianč ių nuo kabanč ių uolų , ž emiau „jū ros upė s“ – fiordas ir daugybė š ė lstanč ių kalnų upelių , ž emė , kalnai – visa tai persotinta drė gmė s.
Nuo Geirangerfjord prasideda jaudinanti kelionė garsiuoju „Trolių keliu“ (Trollstigen), kuris yra vienas populiariausių turistinių marš rutų Norvegijoje. Š is kelias buvo nutiestas 1936 m. , jis kyla į kalno š laitą vienuolika stač ių serpantino kilpų , kurių vertikalus kritimas yra 12%. Pusiaukelė je pravaž iuojame tiltą per Stigfossen krioklį (180m aukš č io), nuo kelio virš aus atsiveria viso slė nio panorama. Š imtus metų tai buvo vienintelis bū das patekti į Sunnmø re fiordus.
Virš uje, „Trolių keliu“, pradedant nuo posū kio, kuris vadinamas Bispensvingen, tai yra „vyskupo posū kis“.
Mū sų autobusas darė tokius zigzagus š lapiu aukš takalnių keliu, o mes iš liejome didž iulę porciją adrenalino, kartais tokio susiž avė jimo ir pavojaus jausmo nepatirsite net per savo gyvenimo metus!
Pravaž iuojame Lilehamerio miestą , 1994 m. 17-ų jų ž iemos olimpinių ž aidynių sostinę , kuri tapo ne tik pirmuoju Ukrainos rinktinė s istorijoje, pasirodž iusiu po mė lyna ir geltona vė liava, bet ir Ukrainos olimpinė s š lovė s miestą . . Į Lilehamerį atvykusią Ukrainos rinktinę sudarė.37 sportininkai – 10 sporto š akų atstovai iš.12, į trauktų į š ių ž aidynių programą . Ukrainos sportininkai varž ybose dalyvavo 32 olimpinė s programos numeriuose iš.61. Be Oksanos Baiul aukso medalio, Ukrainos rinktinė s bronzos medalis yra V.
Cerba, kuria buvo apdovanota už sė kmingą pasirodymą biatlono varž ybose 7.5 km distancijoje. Keletas Ukrainos sportininkų pateko į geriausių š eš etuką pagal asmeninius olimpinių varž ybų programos numerius, atneš dami taš kus Ukrainos rinktinei neoficialioje komandinė je rungtyje. Tai dailiojo č iuož imo č iuož ė ja Petrenko, už ė musi ketvirtą vietą pavienio č iuož imo rungtyje, Š erstneva, kuri akrobatikoje laisvojo stiliaus varž ybose buvo penkta. Penktą ją vietą taip pat už ė mė jungtinė Ukrainos biatlonininkų komanda, kurią sudarė E. Petrova, M. Skolota, E. Ogurcova, V. Tserba estafetė je 4 x 7.5 km. Mū sų olimpinė ž iemos sporto š akų komanda dar niekada nebuvo pasiekusi tokios sė kmė s.
