Imperatoriškieji Maroko miestai
Ekskursija skirta 5 dienoms. Per š į laiką aplankysite Marakeš ą , Fesą , Rabatą , Kasablanką , Essaouirą ir keletą maž iau ž inomų , bet dė mesio vertų miestų.
Iš karto pasakysiu, kad turas man labai patiko, vietiniai ją vadina Grand Tour of Maroko. Tokiose ekskursijose daug kas priklauso nuo gido. Mums su juo pasisekė , jo vardas buvo Mohammed (New Approach Holidays kompanija). Be į domių istorijų , noro atsakyti į bet kokį klausimą ir visada susitikti, jis racionaliai pakoregavo ekskursijos programą . Kas 1.5-2 valandas buvo sustojimų , arba techninių , arba į domių vietų , tad ilgas buvimas autobuse netrukdė.
Jei į Maroką atvykstate tik paplū dimio atostogoms, Agadire, tai duodu 100%, kad tikrojo Maroko nepamatysite.
Dabar trumpai apie kiekvieną pagrindinį miestą:
Marakeš e sustojome du kartus, kelionė s pradž ioje, norė dami pamatyti pagrindines lankytinas vietas, o grį ž dami dieną praleisti Medinoje, o vakarą – garsiojoje Jema el Fna aikš tė je.
Marakeš as yra ypatingas Maroko miestas. Jis laikomas graž iausiu. Ten gyveno Yves'as Saint Laurent'as, tikrasis Maroko karalius š ventė savo vestuves, Jacqueline Kennedy turė jo vasarnamį.
Po saulė lydž io bū tinai apsilankykite Djemaa el Fna, papietaukite vietiniuose maisto sunkvež imiuose, iš gerkite apelsinų sulč ių ir stebė kite gyvač ių kerė tojų pasirodymus. Viskas yra visiš kai saugu jū sų skrandž iui, tač iau yra niuansų jū sų piniginei. Ž emiau yra apgaulė , kurią gavome:
Yra kelių prekių meniu (pavyzdž iui, 3 rū š ių sultys, po 5.10 ir 15 dirhamų ), laimo sulč ių praš ote už.10 dirhamų , logiš kai manydami, kad sumokė site 10, bet pardavė jas reikalauja 30, paaiš kindamas, kad padarė . laimų miš inys už.10 + greipfrutas už.15 + apelsinas už.5.
Tač iau į rodyti, kad pardavė jas klysta, į manoma, jei esate pakankamai atkaklus. Š i schema taip pat naudojama palapinė se su kelių rū š ių mė sa. Todė l visada nurodykite, kad jums reikia ne miš inio, o tik to, ko praš ote.
Be to, visada pirmiausia teiraukitė s kainos. Bet net jei ir ž inote kainą , jums gali bū ti duota maž iau pinigų , atsistokite iki prekė s grą ž inimo ir reikalavimo grą ž inti pinigus, tada jie jums duos trū kstamus pinigus.
Fese yra senoji miesto dalis ir moderni. Nakvosite modernioje, tač iau dė mesio verta senoji dalis.
Feso senamiestis
Paskutinis gyvas viduramž ių miestas pasaulyje. Ji didž iulė , dabar gyvena 800 tū kstanč ių ž monių , viduramž iais gyveno 100 tū kstanč ių , tuo metu laikyta didmiesč iu. Į sikū rę s slė nyje, š iek tiek toliau nuo š iuolaikinio Feso, jį sudaro dvi dalys – Senoji (XIV a. ) ir Labai Senoji (IX a. ).
Ten į sikū rę s pats pirmasis pasaulyje universitetas, nors dabar tai jau ne universitetas, o meč etė.
Susidaro į spū dis, kad per pastaruosius 500 metų ten niekas nepasikeitė . Ž monė s už siima tais pač iais amatais kaip ir viduramž iais, taip pat prekiauja, taip daž o odą , audinius, taip pat siuva ir t. t. Skirtumas tik tas, kad gatvė s daž niausiai š varios, nė ra š laito, tik retkarč iais pasitaiko asilų ar kač ių iš matos. Daug gatvių ir gatvelių , labai siauros, todė l mieste blogas oras, nė ra saulė s. Viduramž iš kas tokios gatvių sistemos pavadinimas – laukinė s. Ž odž io reikš mė puikiai tinka. Gyventojai neturtingi, turtingi ž monė s pamaž u persikė lė į naują jį Fesą , ir tai suprantama. Iš skyrus pė sč iomis, jie juda po miestą su asilais, tiksliau, vež a tik krovinius asilais. Mat gatvė se, kur gali praeiti asilas, daug ž monių , laksto vaikai.
Senamiestis yra Pasaulio paveldo objektas, saugomas UNESCO. Kortelė neegzistuoja.
Yra tik rajonų ž emė lapiai (jų yra tik 80), viso ž emė lapio nė ra, nes sudė jus visus rajonų ž emė lapius minimaliu skaitomu masteliu, tai miesto ž emė lapis pasirodys apie 10x10 metrų (gido pastaba). ). Savarankiš ki pasivaikš č iojimai Fezo senojoje dalyje turistams yra griež tai draudž iami, nes po antrojo posū kio galite dingti amž iams be pė dsakų.
Meknesas, Rabatas, Kasablanka
Meknesas yra Maroko vyndarystė s centras. Č ia iš pilkų jų vynuogių daro unikalų vyną , tai vadinasi vin gris (pilkas vynas (pranc. ). Skanus. Be pilko dar gamina ir baltą , rož inį bei raudoną . Taip pat Meknes aplankė me labai į domų pož eminį kalė jimą , kuris ž inoma, buvo vienas iš rytinių rū mų.
Rabatas yra administracinė sostinė . Jie rodo nebaigtą statyti didž iulę meč etę , nieko linksmo.
Kasablanka yra komercinė sostinė . Didž iausias Maroko miestas.
Ten aplankome tikrai graž ią Hassan 2 meč etę , antrą pagal dydį po meč etė s Mekoje.
Kitaip nei Marakeš as, Kasablanka ir Rabatas palieka dulkė tų ir netvarkingų miestų į spū dį . Galbū t dė l pastatų spalvos Marakeš e visi pastatai yra terakotos atspalvių , o kituose miestuose jie nudaž yti balta spalva, kuri laikui bė gant papilkė ja.
Galbū t pats atmosferiš kiausias ir elegantiš kiausias Maroko miestas. Man jis patiko labiausiai. Praeityje hipių ir Jimio Hendrixo miestas. Rojus banglentininkams. Didž iulis paplū dimys, bet vanduo visą laiką š altas. Graž iausias portugališ kas La Scala bastionas. Labai jauki medina su Mauritanijos-Ispanijos, Portugalijos, Prancū zijos architektū ra.
Č ia Grand Tour ir baigiasi. Važ iuodami į Agadirą , jū sų gidas nukreips jū sų dė mesį į spinoza, gelež ies ar argano plantacijas.
Marokieč iai š į medį , o ypač jo vaisius, laiko nacionaliniu lobiu, kurio net eksportuoti negalima. Aliejus gaminamas iš argano vaisių sė klų , jo pagrindu yra viskas. Tiek kosmetika, tiek maisto produktai. Gidas perspė ja, kad argano niekur nusipirkti neį manoma ir pristato į kooperatyvą , nepaisant aukš tų kainų , mū sų moterų grupė ten palieka kur kas daugiau nei tū kstantį dirhamų.
Agadiro miestas niekuo neiš siskiria. Turistai gali pasilikti keletą dienų paplū dimio atostogų . Bet patariu leistis į dienos kelionę iš Agadiro į Lezgiros paplū dimį . Tai ilgas kelias, bet verta.
Š nekamoji kalba Maroke
Visi, į skaitant vaikus, kalba arabiš kai ir prancū ziš kai, o tarpusavyje gali susikalbė ti ir marokietiš kai prancū ziš kai (kurios joks prancū zas nesupranta) ir berberų kalbomis. Buvo labai į domu suž inoti, kad berberų (tai Maroko vietinių gyventojų – berberų kalba) absoliuč iai skiriasi nuo arabų.
Berberai turi skirtingą abė cė lę , panaš ią į graikų , ir jie raš o, skirtingai nei arabai, iš kairė s į deš inę . Iki tiek, kad vietiniai arabai ir berberai vienas kito nesupranta. Anglų kalba nė ra už.
Taip jau atsitiko, kad vasarą iš vykome į Didį jį turą , o atsidū rė me net per Ramadaną . Patariu nevaž iuoti vasarą , o ypač Ramadano metu)). Geriau eiti anksti pavasarį , kai dar visur ž olė ir nė ra dulkių . Pakrantė je karš č io nesijauč ia, net š alta buvo dė l stipraus ir š alto Atlanto vė jo, tač iau š alies viduryje buvo š iek tiek sunku.
Ramadano ypatybė s
Mū sų gidas ir vairuotojai stebė jo Ramadaną . Tai reiš kė , kad jie visą dieną nevalgė ir negė rė ! Jei mes, tris kartus per dieną valgę turistai, kurie ne itin į sitempę , dienos pabaigoje dė l karš č io tiesiog negyvai kritome ant lovos. Galite į sivaizduoti, kokia yra pamaldž ių musulmonų , kurie dirbo visą dieną (vairuoti autobusą ir nuolat ką nors transliuoti turistams), bū seną dienos pabaigoje.
Ramadano mė nesį gyvenimas keič iasi iš dienos į naktį . Dieną gatvė s apleistos. Parduotuvė s atsidaro vė lai, iki 10–11 val. , atidaromos iki 17.30 val. , o vė liau vė l atidaromos 21.30 ir veikia iki vidurnakč io ar ilgiau. Atė jus tamsai (22-23 val. ), miestas atgyja, tė vai su vaikais, taip pat ir maž aisiais, iš eina pasivaikš č ioti, 1-2 val. gatvė je eismas, spū stys, daug ž monė s kavinė se, vaikai bė gioja, ž aidž ia ž aidimų aikš telė se.
Ramadano metu arabai alkoholio nevartoja net naktimis, bet pranaš as Mahometas į haš iš ą ž iū rė jo lojaliau, per Ramadaną jį galima rū kyti ir naktį (natū ralu, kad nelegaliai).
Tradiciniai patiekalai yra kuskusas ir tanjin. Jų skonis priklauso nuo to, kur ir kas juos paruoš ė . Mano nuomone, skaniausias tanjin yra avienos tanjin. Tač iau tai retai, nepaisant to, kad aplink yra daug daugiau avių nei karvių ar viš tų.
Tanjin – tai mė sa su darž ovė mis arba kuskusas, virta „specialiame hlin troš kinyje“ (gido pastaba). Yra ir pyragas su balandiena (bet balandiena dabar visur pakeič iama viš tiena). Apskritai Maroko virtuvė yra gana paprasta ir nepretenzinga. Bet arbata į domi. Paprastai tai yra ž alioji arbata su š viež ių mė tų ir cukranendrių cukraus priedu. Stiprus, saldus, pilamas iš tradicinių arbatinukų , geriamas iš maž ų stiklinių . Vietoj mė tų galite dė ti rozmarinų , cinamono, anyž ių , kmynų , apskritai, bet kokių prieskonių.
Kaip ir bet kurioje musulmoniš koje š alyje, vyrui leidž iama turė ti iki 4 ž monų . Marokas priė mė į statymą , pagal kurį vyras turi gauti raš tiš ką pirmosios ž monos sutikimą , patvirtintą notaro, jei nori turė ti antrą ją ž moną . Tač iau vyrui tai gana brangu, nes kiekviena ž mona turi gyventi atskirame name. Maroko š eimos turi daug vaikų . Paplū dimyje stebė jome vietines š eimas, niekas neturė jo maž iau nei 4 vaikų.
Net Maroke skamba graž i nacionalinė muzika, dykumos bliuzas ir gnawa (gnaoui, berberų muzika).
