Vasaros romantika: Austrija ir Šveicarija (2 dalis)
4 diena. Bodeno ež eras. Bregencas. Lindau. Mainau sala. Meersburgas.
Jau vien metų pavadinimų tarimas sukelia malonumą . lingvistinė muzika. Numatymas. Lū kesč iai. Dė l tokios „neturistinė s“ Europos iš keliavau į turą . Daugelyje miestų visos ekskursijos metu gidai pasakojo, kad su jais esame pirmoji rusakalbių grupė . Tai Kolumbas iš „Accord“)))
Bodeno ež eras yra Pre-Alpė se, Vokietijos, Š veicarijos ir Austrijos pasienyje. Taip keliavome, nardome iš vienos š alies į kitą , pasiklydome geografiniame kurse ir tempdami gidą – kokioje š alyje dabar esame? ! )))
Brė gencas yra senas miestas, turintis daugiau nei 2000 metų istoriją . Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, miesto gyventojai balsavo už prisijungimą prie Š veicarijos.
Faktas yra tas, kad vietiniai gyventojai dė l savo geografinė s padė ties buvo labiau susiję su š veicarais prekybiniais ir kultū riniais ryš iais nei su Austrija, esanč ia už kalnų . Tač iau Brė genco likimą lė mė pergalingos jė gos, ir miestas atiteko Austrijai. Taigi mes esame Austrijoje.
Miestas padalintas į dvi dalis – Aukš tutinį ir Ž emutinį miestą . Virš utinis miestas yra seniausia Brė genco dalis ir č ia yra daugiausiai lankytinų vietų . Unters-Tor vartai tarnauja kaip tam tikra siena tarp senamiesč ių ir naujų jų miestų . Ž emutinis miestas yra ant ež ero kranto. Tai modernesnė ir kontrastingesnė Bregenco dalis.
Pagrindinis Naujojo miesto simbolis pastaruoju metu buvo Ež ero scena. Didž iulė scena pastatyta prie pat ež ero ant 200 polių , pakrantė je yra 6300 vietų ž iū rovams. Kasmet jame vyksta Operos festivalis, kurį aplanko deš imtys tū kstanč ių teatro meno ž inovų.
Scena visiš kai atstatoma kas dvejus metus.
Ekskursija. Nuotrauka. Maž os gatvelė s. Namai kaip nuotraukoje. Atvirukų vaizdai. Kiek dar tokių paž intinių rytinių ir vakarinių ekskursijų turė siu po Bregenco miestą...Bet tada aš apie tai dar než inojau)))
Lindau. Vienas seniausių Vokietijos miestų . Dė mesio, jau Vokietija))) Pats miesto pavadinimas kilę s iš Lindė s – liepa, š ventas ir mylimas senovė s vokieč ių medis. Kiekvieną vasarą Lindau rengia Nobelio premijos laureatų ir jaunų jų mokslininkų susitikimų savaitę.
1856 metais pastatytas uosto kompleksas Lindau iki š iol laikomas graž iausiu Bodeno ež ere. Vienoje į ė jimo į uostą pusė je yra Bavarijos liū tas – skulptoriaus Johano von Halbingo 6 metrų aukš č io paminklas, iš didž iai ž velgiantis į Bodeno ež erą , kitoje – Naujasis š vyturys.
Kaip ž odž iais apibū dinti š ią ypatingą maž ų Europos miestelių atmosferą?
Klaidž ioji jų gatvė mis, ž iū ri į kiemus, ž iū ri į namų paveikslus, stebisi mus stebinanč ia kontempliatyviai atsipalaidavusia energija, kuri apgaubia tave ir neleidž ia eiti į į prastą š uoliais už gido)) )
Mainau sala. Mainau sala, esanti pač iame Bodeno ež ero š irdyje, yra Konstanco miesto dalis. Vokietijos teritorija. Sala priklauso senovė s didikų Bernadotte š eimai – Š vedijos karalystė s valdanč iajai š eimai. Velionis grafas Lennartas Bernadotte'as savo mylimą salą pavadino „gė lių laivu“, iš tiesų , 1100 metrų ilgio ir 610 metrų ploč io, Mainau puikiai galė jo praplaukti milž iniš ką laivą.
Pagrindinis Mainau salos bruož as – Europai nebū dingas tropinis ir subtropinis klimatas, kuriame reti Vidurž emio jū ros augalai auga kaip grybai po lietaus.
Didelio populiarumo sulaukia atogrą ž ų paviljonas „Palmenhaus“, kuriame sukaupta 1200 orchidė jų kolekcija, ir didž iausias Vokietijoje stiklinis drugelių voljeras su egzotiš kais egzemplioriais, o jų yra apie 1000.
Tegu Mainau man atleisk, bet aš buvau Keukenhofe))) Nors š ie du parkai yra vienodi, man Mainau subjektyviai nenusvė rė olandų stebuklo, neuž gož ė , nepertraukė tų jausmų ...Bet man taip pat labai patiko!
Bet drugelių paviljonas tikrai suž avė jo...Jausmas, kai drugelis sė di ant tavo rankos, lengvai kutena letenomis ir snukiu, o tu ž iū ri į š į gamtos stebuklą iš labai arti – giminingą tiems absoliutaus vaikiš ko malonumo jausmams, kuriuos kaž kaip aš patiriu. seniai nepatyriau)))
Tač iau iš gė lių temos pribloš kė orchidė jų paviljonas! Jie mus iš ten iš traukė ir bū tų ten gyvenę ))) Sublimuotas grož is. Tiesiog neį tikė tinai daug grož io viename kvadratiniame metre. Ž avė josi. Nustebę s.
Nugalė jo)))
Meersburgas. Miestas Vokietijoje, Badenas-Viurtembergas. Meersburg yra pakrantė s terasoje, kuri padalija ją į dvi dalis: Aukš tutinį ir Ž emutinį miestą . Pastarajame tradiciš kai gyveno ž vejai ir ž monių bei prekių vež ė jai į prieš ingą ež ero krantą , kur yra Konstanco miestas. Virš utinė je terasoje yra monumentalū s pastatai. Istorinis miesto centras yra nedidelis ir verta ramiai pasivaikš č ioti po visas jo gatveles ir aikš tes, iš kurių karts nuo karto atsiveria nuostabū s ež ero ir kalnų vaizdai.
Man labai patiko miestas. Autentiš kas. Kaž koks gimtasis jausmas. Labai harmoninga. Už raktas. Grindinio akmenys. Visterija š velniai apgaubia namų sienas. Palmė s ant krantinė s. Saulė tingiai leidž iasi ž emiau horizonto. Nenoriu skubė ti.
Bū tent č ia sugriauta kliš ė , kad nacionalinė vokieč ių virtuvė yra alus, deš ros ir rauginti kopū stai.
Praš matnus ž uvies meniu ir kokybiš ki vietiniai vynai yra tai, ką tikrai verta iš bandyti. Prie ko vynas pilamas į stiklinį.250 ml puodelį , už kurį imamas už statas. Man patiko konteineris – pasiimk suvenyrui. Taip, dabar turiu dar vieną euro puodelį )))
Ant krantinė s – keisč iausias mano matytas paminklas. Ką tai simbolizuoja? Ech...Bent jau turtinga autoriaus vaizduotė... )))
Autobusas. Kelias. Vieš butis. Vakarinis pasivaikš č iojimas po Bregenzą .