Į Austriją Kalėdoms ir ne tik. Ketvirta diena. Gracas. Ir pagaliau pirmasis sniegas. 1 dalis
Pirmoji diena. Vena. Prekybos mugė s. Į vadas
Antra diena. Vienos apylinkė s ir dar kelios mugė s. 1 dalis
Antra diena. Vienos apylinkė s ir dar kelios mugė s. 2 dalis
Treč ia diena. Lincas. Kelionė dviaukš č iu traukiniu. 1 dalis
Treč ia diena. Lincas. Kelionė dviaukš č iu traukiniu. 2 dalis
Jeigu sprendimas keliauti į Lincą buvo tam tikru mastu priimtas spontaniš kai, tai kelionė į Gracą buvo planuota nuo pat pradž ių , o bilietus pirkome svetainė je Austrijos gelež inkeliai likus pusantro mė nesio iki numatytos datos, bilieto kaina yra 9 eurai asmeniui į vieną pusę . Artė jant kelionei bilietų kaina augo, tad č ia kuo greič iau tuo geriau. : )
Mū sų traukinys taip pat iš vyko iš Hauptbahnhof, bet tai buvo paprastas vieno aukš to automobilis, viduje esantis automobilis buvo suformuotas pagal mū sų Intercity principą - sė dynių eilė s, kaip lė ktuve, vietomis sujungtos į atskiras skyriai“ su stalu viduryje. Palei vagoną pravaž iavo stiuardas, siū lantis arbatos, kavos, už kandž ių , kainos visai neblogos – kava prie sumuš tinių , paruoš tų vieš butyje, kainavo apie 3 eurus. Š is traukinys iš vystė maž esnį greitį – 150–160 km/val. , galbū t todė l, kad važ iavo per kalnus. Ir ten, kalnuose, pagaliau pamatė me pirmą jį sniegą ! Buvome tokie laimingi, kad net pamirš ome pasiimti fotoaparatą ! ; )))
Rekomendacijose skaič iau, kad keliaujant iš Vienos į Gracą reikia sė dė ti kairė je važ iavimo krypties pusė je, kad galė tumė te visapusiš kai mė gautis vaizdais. Ž inodami š ią informaciją , kaž kodė l atsisė dome deš inė je pusė je, o vaizdai buvo tokie.
Bet bet kuriuo atveju 2.5 valandos praskriejo pakankamai greitai ir mes esame Graco traukinių stotyje. Taip pat yra nedidelis informacijos centras, kuriame galite pasiimti miesto ž emė lapius ir gauti kitos informacijos. Tač iau ruoš damasis kelionei naudojau Graco turistinę svetainę , kur gavau daug naudingos informacijos ir tuo pač iu metu atsisiunč iami ž emė lapiai ir informaciniai bukletai su jau nutiestais marš rutais pasivaikš č iojimui po miestą . Ir kai kurie iš jų buvo netgi rusų kalba, todė l galiu drą siai rekomenduoti svetainę !
Iš stoties vė l buvo nusprę sta iki istorinio centro eiti pė sč iomis, bet jei norite naudotis vieš uoju transportu, 24 valandų bilietas visų rū š ių transportui jums kainuos 5.50 euro. Nors vargu ar 20 minuč ių pasivaikš č iojimas per daug nuvargins. O dar nepasiekę centro sutinkame pirmą ją atrakciją – Garnizono baž nyč ią . Labai į spū dingai atrodo. Č ia durys automatiš kai neatsidaro, bet mes jau į pratome. ; )))
Vadovai rekomenduoja pradė ti pasivaikš č iojimus nuo pagrindinė s Graco aikš tė s, tač iau nusprendž iame marš rutą nutiesti kitaip ir, prieš pasiekdami tiltą per Muro upę (vartosiu š į pavadinimą , nors yra ir Muro variantas), pasukame į kairę ir už vietinio modernaus meno muziejaus Kunsthaus (Kunsthaus Graz)iš einame į krantinę , kurios vienoje pusė je matosi minoritų baž nyč ia Mariahilferkirche. . .
. . . o kita vertus - į Schlossberg kalną su garsiuoju Laikrodž io bokš tu.
Tuo pat metu grož imė s Murinsel tiltu-sala (Murinsel), pastatyta prie Mur upė s 2003 m. Be estetiš kumo, jis neš a ir praktinį krū vį – dubens formos konstrukcijos viduje yra kavinė , bet mes jos nepasiekė me.
Taigi, Mursteg tiltu (Mursteg) einame į Schlossbergplatz (Schlossbergplatz). . .
. . . bet prieš lipdami į kalną už sukame į Š vč . Trejybė s baž nyč ią (Dreifaltigkeitskirche), esanč ią č ia, aikš tė je. . .
. . . ir taip pat pasigrož ė kite Palais Attems (Palais Attems), pastatytais 1702 m. ir yra Sachstrasse gatvė s puoš mena.
Yra keletas kopimo į Schlossberg kalną variantų , o pats ekstremaliausias yra 260 laiptelių , vingiuojanč ių kalno š onu. Š ie laiptai vadinami „rusiš kais“, nes. 1918 m. pastatė rusų karo belaisviai. Tač iau š ią parinktį iš saugome nusileidimui. ; )))
Toje pač ioje vietoje Schlossbergplatz, kalno papė dė je, yra į ė jimas į liftą , kuris pakils ir suteiks galimybę lipant pro stiklines kabinos sienas paž velgti į kalno uolą . . Bet tai irgi ne mū sų bū das – renkamė s Schlossbergbahn funikulierių , į kurį į ė jimas yra kiek toliau gatve prie Franz Josef krantinė s. Nes į domu pasivaž inė ti ten, kur dar 1528 m. važ iavo bė gių transporto priemonė su trosine trauka, kė lusi krovinius į Schlossberg (Schlossberg).
Dabartinis funikulierius, ž inoma, nė ra toks senas – jis pradė jo veikti 1894 m. , po to 1960–1961 m. buvo atliktas 2 esminė s pertvarkos. ir 2004 m. , pasirodž ius naujiems vež imams, suteikiantiems galimybę "visiš kai mė gautis kalnų grož ybė mis ir vakarinė s Graco dalies panorama".
Ir dabar esame ant Schlossberg kalno, o tai reiš kia „Pilies kalnas“, kuris laikomas pagrindine miesto traukos vieta ir gyventojų mė gstama pasivaikš č iojimo vieta. Vaizdai iš ten yra patys maloniausi, nors ir niekada ž iemiš ki.
Iš č ia galite gerai matyti anksč iau minė tą Kunsthaus su keistais priestatais ant stogo, kurie vadinami purkš tukais ir daž niausiai tarnauja kaip prož ektoriai tamsoje. Grace š is pastatas vadinamas „Friendly Alien“ – „Friendly Alien“, o jo futuristinis dizainas lyginamas su ateivių laivu ar jū rų pabaisa, kurios nugarą dengia „siurblių “ iliuminatoriai. Man jis atkakliai primena š iek tiek suglamž ytą š ildymo pagalvė lę . ; )))
Labai toli, Gracą supanč ių kalnų papė dė je, jei norite, galite pamatyti Eggenbergo pilies (Schloss Eggenberg) stogus, kurie buvo į kurti 1625 m. princo į sakymu. fon Eggenbergas, artimiausias Ferdinando II patarė jas. Š iandien pilis į traukta į UNESCO paveldo są raš ą .
Tač iau grį ž kime prie Schlossberg kalno, nuo kurio prasideda Graco istorija. Tiksliau, iš nedidelė s tvirtovė s, kurią VI amž iuje ant š io kalno į kū rė kaž kokia slavų gentis ir vadino Gradets, kuri vė liau virto Gracu. Vė liau š i nedidelė tvirtovė buvo kelis kartus perstatyta ir š iandien laikoma viena atspariausių visų laikų tvirtovių , nes. niekas negalė jo jos už imti iki 1809 m. , kai tvirtovė buvo priversta pasiduoti prancū zų kariuomenei, kuri nuš lavė beveik visus jos pė dsakus nuo ž emė s pavirš iaus. Iš liko tik Laikrodž io bokš tas ir varpinė , nuo kurių pradedame paž intį su į simintinomis Š losbergo kalno vietomis.
Varpinė pastatyta 1588 m. , joje sumontuotas svarbiausias Graco varpas – Liesl(Liesl), iš lietas iš.101 turkiš ko patrankos sviedinio. Dė l š ios priež asties varpo svoris siekė per 5 tonas, jam buvo sukurtas specialus skambė jimo mechanizmas.
Jei eisite š iek tiek toliau taku, pamatysite kazematus, kurie anksč iau buvo saugykla ir kalė jimo patalpos. Š iandien č ia į rengta estrada, kurioje vyksta į vairū s kultū riniai renginiai, koncertai, o dabar – Kalė dų mugė (tač iau veikia tik savaitgaliais).
Ir pač ioje kalno virš ū nė je matosi gotikiniai vartai, kurie tarnavo pereiti iš iš orinio į tvirtinimų rato į tvirtovę . Jie buvo rasti tik 1982 m. , o visiš kai iš kasti 2001 m.
Yra apž valgos aikš telė , iš kurios galė site grož ė tis apač ioje iš sidė sč iusiu miestu, jo č erpiniais stogais, Gracą supanč iais kalnais ir kalvomis.
Ir lyginant su Lincu, Gracas neatrodo kaip didelis pramonė s centras, nors yra antras pagal gyventojų skaič ių miestas Austrijoje (atsipraš au, nuotrauka prieš saulę nepasiteisino).
Č ia, š alia apž valgos aikš telė s, stovi vadinamasis Hakhero liū tas – tai paminklas narsiam majorui Hakheriui, kuris saujelė s kareivių prieš akyje apgynė tvirtovę nuo gausių Napoleono karių.1809 m. . Tač iau kadangi herojaus atvaizdų visą gyvenimą nebuvo, buvo nusprę sta jo garbei į rengti didž iulio liū to figū rą .
Apvaž iavę aukš č iausios kalno atkarpos perimetrą ir pasigrož ė ję miesto vaizdais iš kitos pusė s. . .
. . . lė tai judame taku ž emyn (bet tai dar ne nusileidimas nuo kalno). Č ia vyksta kai kurie statybos ar restauravimo darbai, todė l negalite priartė ti prie Kanonenbastų muziejaus su keturiomis senovinė mis patrankomis. Tač iau nusileidę š iek tiek ž emiau, atsiduriame po labai į spū dingomis 20 metrų Plieno bastiono sienomis. . .
. . . kuris kaž kada tarnavo kaip kalė jimas ir amunicijos sandė lis, o š iandien atrodo labai sielovadiš kai. : ))
Prieš jį , ant kalno atbrailos, 1890 m. buvo į rengta kinų pavė sinė , kuri dar vadinama „Vyskupo sostu“, nes Yra legenda, kad bū tent č ia vyskupas Nadasdy mirė po 40 metų Š losbergo kalė jime (ir neklauskite, kas tai yra – aš pats než inau).
Š iek tiek ž emiau ir deš inė je matosi XVI amž iaus viduryje uoloje iš kasto turkiš ko š ulinio dubuo, aprū pinantis tvirtovę vandeniu. Manoma, kad jo gylis siekia 94 m ir siekia pož eminį vandenį , kuris maitina Muro upę .
Už š ulinio yra restorano terasa, nuo kurios atsiveria graž iausi miesto vaizdai.
Anksč iau č ia stovė jo parako bokš tas, vė liau prancū zų sugriautas, po kurio vietoje buvo pastatytas vynuogių augintojo namas, o kalno š laituose buvo į rengti vynuogynai.
Ir pagaliau č ia yra pagrindinis Graco simbolis – Laikrodž io bokš tas (Uhrturm), kurio iš vaizda nepasikeitė nuo 1560 m. Š is 28 metrų paminklas, kaip ir visi siekia už fiksuoti save jos fone, kas į kopė į Š losbergą .
Nors, ž inoma, Laikrodž io bokš tas, mano nuomone, matomas beveik iš visų senamiesč io taš kų , o norint jį pamatyti, net nereikia kilti į kalną . Nebent norint atidž iau paž velgti į ciferblatą : apie rodyklių ilgio neatitikimą - valanda (ciferblate pasirodė gerokai anksč iau) ilgesnė už minutę , tik tinginys než ino. : ))
Saulė tas oras padeda grož ė tis kalno ir miesto vaizdais. . .
. . . o ž emiau randame net č iuož yklą , kuri pritraukia daug norinč ių č iuož ti, taip pat Pagrindinė aikš tė su kalė diniu turgumi.
Toks oras prisideda ir prie to, kad vietoje karš to vyno vietinė je kavinė je už sisakome kokteilius ir kitą pusvalandį leidž iame maloniai apmą stydami ir nieko neveikdami.
Tač iau mū sų laukia daug į domių dalykų , ir mes ž engiame ryž tingą ž ingsnį pro gana graž ų Herbersteingarten sodą...
. . . einame link „rusiš kų “ laiptų , kuriais nusileidimas neatrodo toks ekstremalus į vykis.
Toliau Sauerstrasse gatve, garsė janč ia antikvarinių ir juvelyrinių dirbinių parduotuvė mis, meno galerijomis ir dirbtuvė mis, studijomis ir kavinė mis, dė l kurių ji buvo pavadinta Graco meno mylia, judame Graco pagrindinė s aikš tė s link. Beje, tai galima padaryti ir ten važ iuojanč iuose tramvajuose, nes. Grace galima nemokamai keliauti tramvajais tarp stotelių Jakominiplatz ir Hauptplatz, taip pat viena papildoma stotelė bet kuria kryptimi, t. y. į Schlossbergplatz arba Kunsthaus.
Sukame į deš inę link Erž ercogo-Johano-Brucke tilto (Erzherzog-Johann-Brucke). Č ia mus domina Pranciš konų baž nyč ia, kurios varpinė taip pat puikiai atpaž į stama ir matoma iš į vairių miesto vietų . Jis buvo pastatytas mero į sakymu VII amž iuje kaip miesto bokš tas.
Pagerbę s baž nyč ią savo trumpu buvimu. . .
. . . per tylius ir į mantrius Pranciš konų kvartalo kiemus. . .
. . . pagaliau į ž engiame į pagrindinę aikš tę (Hauptplatz).
Ketvirta diena. Gracas. Ir pagaliau pirmasis sniegas. 2 dalis
