Į Austriją Kalėdoms ir ne tik. Trečia diena. Lincas. Kelionė dviaukščiu traukiniu. 2 dalis
Pirmoji diena. Vena. Prekybos mugė s. Į vadas
Antra diena. Vienos apylinkė s ir dar kelios mugė s. 1 dalis
Antra diena. Vienos apylinkė s ir dar kelios mugė s. 2 dalis
Treč ia diena. Lincas. Kelionė dviaukš č iu traukiniu. 1 dalis
Taigi, mes nusprendž iame padaryti pertrauką ir mė gautis maistu ne tik dvasiniu. Tiesiog pakeliui aptinkame graž ią kavinę...
. . . kur jie patiekia vietinį patiekalą – „Linz Torte“ (Linzer Torte), kurio receptas laikomas kone seniausiu receptu pasaulyje ir datuojamas 1477 m. , kai Lincas dar buvo Š ventosios Romos imperijos dalis. Ir jei visi ž ino apie Vienos Sacherį , tai Linco pyragas man tapo atradimu ruoš iantis į kelionę ir kaž kaip nebuvau iki galo tikras, kad tai TORTAS. Pagal receptą jis man labai priminė mū sų tarkuotą pyragą . Tiesą sakant, panaš umo yra, tač iau desertas iš Linco yra sodresnio ir sodresnio skonio.
Atgaivinę keliaujame į Linco parapijos baž nyč ią (Stadtpfarrkirche), kuri pirmiausia garsė ja tuo, kad beveik prieš.500 metų – 1521 m. geguž ė s 26 d. – Bohemijos ir Vengrijos paveldė toja Anna č ia buvo iš tekė jusi už erchercogo Ferdinando I. Manoma, kad bū tent š i visai Habsburgų š eimai itin svarbi santuoka padė jo pagrindus vienai galingiausių Europos imperijų – Austrijos-Vengrijos. kuris tę sė si iki 1918 m. Ir tada, š io reikš mingo į vykio garbei, Hauptplatz aikš tė je į vyko legendinis koš tuvių turnyras „Losensteiner Turnier“. : )
Č ia palaidota imperatoriaus Frydricho III, kurio vardas taip pat neatsiejamai susiję s su Lincu, š irdis.
Pfarplatz aikš tė je prie baž nyč ios yra nedidelis kalė dinis turgus, skirtas visų rū š ių liaudies amatams. . .
. . . ir, taip sakant, tų „ž aliavų š altiniai“. : )
Mes č ia neuž sibū name ir praeiname pro Keplerio namą (Keplerhausą ), kuriame pasaulyje ž inomas mokslininkas gyveno 1622–1626 m. ir kuriame sukū rė savo treč ią jį Keplerio dė snį (vė liau teko prisiminti kas tai yra ), paskelbtas jo moksliniame darbe Harmonices mundi, iš leistas Lince. . .
. . . grį ž tame į Pagrindinę aikš tę ir vė l einame į informacijos centrą . Be kita ko, č ia yra ir labiausiai gerbiamų miesto „sū nų “ bareljefai. . .
. . . taip pat didž iulis Linco ž emė lapis, kuriame galite pamatyti jo ploč io. Labai maž ą dalį ė jome pė sč iomis.
Iš ė ję iš informacijos centro dar kartą apž iū rime aikš tę – ieš kome pastato, iš kurio balkone kalbė jo Hitleris. Bet, ž inoma, nė ra jokio specialaus ž enklo, ž yminč io tokį „iš skirtinį “ į vykį , todė l są lyginai tokį balkoną laikome balkonu ant Senosios Rotuš ė s pastato (tai taip pat yra informacijos centras), ant kurio pastatyta Kalė dų eglutė . dabar stovi. : ) Ir, beje, grį ž ę s namo radau informaciją , kad taip, bū tent iš š io balkono 1938 metais Adolfas Hitleris paskelbė anš lusą .
Jau temsta, mugė pradeda š viesti. . .
. . . š ventinis apš vietimas miesto gatvė se į sijungia ir nuotaika kaž kaip pagerė ja.
Ir pradedame judė ti link stoties, nors pakeliui suplanavome dar kelis objektus. Tai beveik netoliese esanč ios baž nyč ios:
Ursulinenkirche (Ursulinenkirche), kuris buvo 1679 m. imperatoriaus dekretu į kurto Urš ulinų vienuolyno dalis, o 1938–1945 m. buvo nusavintas ir veikė kaip teismo rū mai. .
. . . ir karmelitų (Karmelitenkirche), kuri laikoma viena graž iausių barokinių baž nyč ių Austrijoje – ji buvo pastatyta 1674–1726 m. sukurtas pagal Prahos Josefskirche modelį . Baž nyč ioje galite pamatyti Carlo Carlone, Martin Altomonte, J. Wolff ir Karlo von Reslfeldo altorių paveikslus.
Toliau mū sų kelias veda į Naują ją Linco katedrą arba Š v. Marijos katedrą < em>(Mariä -Empfä ngnis-Dom, Mariendom), kurio statyba truko daugiau nei 60 metų nuo 1856 iki 1924 m. 1862 m. geguž ė s 1 d. buvo padė tas Katedros pamatų akmuo, kurio proga iš kilmingas kantata (Fest-Kantate Preiset den Herrn), paraš yta garsaus austrų kompozitoriaus Antonas Bruckneris (atminkite, jo bareljefas yra Linco informacijos centre) specialiai š iai ceremonijai.
Katedra talpina iki 2.000 ž monių ir yra laikoma didž iausia baž nyč ia Austrijoje pagal plotą ir parapijieč ių skaič ių . Jos smailė s aukš tis pagal naujausius matavimus siekia 134.69 m – pagal architekto Vincenzo Statzo planą buvo numatyta, kad š i katedra taps ir aukš č iausia Austrijoje, tač iau pagal to meto taisykles ji. neturė tų virš yti pagrindinė s Vienos katedros – Stephansdomo aukš č io, pietų aukš č io (aukš č iausias aukš tis), kurio bokš tas yra 136.44 m. Tiesą sakant, remiantis tokiomis charakteristikomis, Mariendome galima fotografuoti tik dalimis (aukš tyn arba plotyje). ; ))
Naujosios katedros akcentas – didž iuliai vitraž ai, kuriuose atsispindi Linco istorija, Austrijai reikš mingi mū š iai, katalikiš kos scenos, taip pat aukotojų portretai. Bet kadangi lauke jau buvo tamsu, jų pamatyti niekaip nepavyksta.
Todė l esame patenkinti tuo, ką turime.
Katedra viduje taip pat į spū dinga, nors ir negali pasigirti nuostabia puoš yba. Visų pirma, ž inoma, į spū dingas jo dydis. Jei apibū dintumė te katedrą skaič iais, tada jos plotas yra 5170 kvadratinių metrų . m, navos ilgis 27.5 m, navos plotis 13.5 m, skersinė s navos ilgis 60 m, vidinio kupolo aukš tis 69 m Iš viso š ventykloje yra 142 langai, 54 kolonų ir 17 altorių .
Kaž kodė l net iš karto nesugebė jome sugalvoti, kaip č ia turi bū ti laikomos pamaldos, kur jų metu turi bū ti kunigas ir pan. Remiantis apraš ymais, centrinis Katedros elementas yra so. vadinama „altorių sala“ katedros centre, kurioje yra altorius, sakykla ir kunigo vieta. Visos vietos pagamintos iš kalkakmenio, kuris dekoruotas katedros spalvomis ir atvež tas iš Bavarijos.
Kairė je Katedros dalyje yra galingas 15 metrų altorius su baldakimu, stovintis ant juodo sienito pjedestalo. Visi pieš iniai ir raiž iniai ant kryž iaus paauksuoti. Pagrindinio altoriaus paš ventinimas į vyko 1924 m. balandž io 29 d. kartu su visa Katedra – apie tai yra už raš as kitoje altoriaus pagrindo pusė je.
Toliau paž iū rė kime į š eš ias koplyč ias, esanč ias altoriaus dalyje. Daugumos jų pavadinimas prasideda ž odž iu „karalienė “, remiantis Loreto litanijos tekstu. O pirmoji pagal laikrodž io rodyklę yra "Iš paž inė jų karalienė ". Yra 1889 m. paš ventintas altorius, kuriame pavaizduotas Š v. Pranciš kus Sales m. centras, taip pat Saint Charles Borromeo ir Alphonse Maria Liguori. Toliau nuo statulų mozaikos vaizduoja Š v. Martynas (ž ą sis) ir š v. Nikolajus (trys obuoliai, inkaras), Bonaventū ra (kardinolo kepurė ) ir Š v. Jonas Krikš tytojas (karmelitų kryž ius). Virš altoriaus yra mozaika, skirta vyskupui Franzui Marijai Doppelbaueriui 1893 m. , kai jam buvo 25 metai.
Kita yra Apaš talų Karalienė s koplyč ia. Jos altoriuje, paš ventintame 1887 m. , centre pavaizduota Marijos statula, virš jos – Š ventosios Dvasios balandis ir abiejose pusė se apaš talai su ugnies liež uviais virš galvų .
Toliau seka „Patriarchų karalienė “ – č ia pavaizduotas Š v. Juozapas su kū dikė liu Jė zumi. Š alia yra mozaikiniai š ventų jų patriarchų atvaizdai: Setas, Enochas, Seto sū nus, Nojus (arka, alyvmedž io š akelė ) ir Izraelio ž monių protė viai: Abraomas (aukos peilis), Izaokas (medis) ir Jokū bas (kopė č ios).
Altorius paš ventintas 1887 m. , č ia taip pat į rengtas vyskupo Franzo Josefo Ruggier kenotafas (tuš č ias kapas), kuris buvo š ios katedros statybos iniciatorius.
Vow Chapelyra didž iausia dviejų eilių koplyč ia.
Jame galite pamatyti Alfą ir Omegą (Kristus kaip pradž ią ir pabaigą ), Š ventosios Dvasios balandį su Ostija ir tris cherubus (Š venč iausiojo Sakramento garbinimas) ir pelikaną , maitinantį savo vaikus krauju ( Kristaus simbolis). Ant sienos už altoriaus, po baldakimu ant postamento, yra septynių angelų apsupta statula. Į Lincą ji atvyko 1869 m. sausio 7 d.
Į ž ado koplyč ioje yra du š oniniai altoriai Marijos tė vų garbei: Anos altorius ir Joachimo altorius, suprojektuotas Vincenzo Statzo 1869 m. , pastatytas 1871 m. ir paš ventintas 1872 m.
Pranaš ų karalienė s koplyč ios altoriaus centre yra kalkakmenio Jono Krikš tytojo statula, kairė je rankoje laikanti avinė lį . Kiekvienoje pusė je galite pamatyti tris mozaikinius pranaš ų atvaizdus: Izaiją , Ezechielį , Mozę , Eliją , Danielių ir Jeremiją .
Kolyč ioje „Marija, Kankinių karalienė “ kaip pagrindinis altoriaus atvaizdas į rengtas Pieta, kurio abiejose pusė se – iš akmens luitų iš kaltos kankinių figū ros. Kankinius ir Pietą.1901 m. sukū rė skulptorius Josefas Sattleris iš Linco.
Ant jos altoriaus už raš o „Mergelių karalienė “ yra trijų š ventų jų mergelių atvaizdai: Romos Agnė s (ė riukas), Kotrynos Aleksandrietė s (ratas) ir Barboros (taurė ). Altoriaus š onuose yra mozaikiniai paveikslai, kuriuose vaizduojamos š ventosios mergelė s Agata (replė s), Cecilija (vargonai), Liucija (aliejinė lempa) ir Anastasija (lauž as).
Virš altoriaus, mozaikinė je plokš tė je, yra palyginimas apie iš mintingas ir kvailas mergeles.
Po Katedros pastatu yra kripta, kur, beje, galima nusileisti liftu. : ) Č ia, be kita ko, į rengtas vienas didž iausių pasaulyje Kalė dų gimimo scenų . Jį sukū rė Maxas Schlageris, o dailidė Franzas Kochas ir skulptorius Karlas Mayras atgaivino. Figū ras 1907–1909 m. kū rė Miuncheno menininkas Sebastianas Osterriederis, kuris specialiai keliavo po Š ventą ją Ž emę , siekdamas kuo labiau priartė ti prie natū ralistinio paveikslo.
Sakoma, kad paš ventinta ž vaigž dė gale, kairė je, duobė s pusė je, primena ž vaigž dę Betliejaus Gimimo baž nyč ioje.
Tač iau, kaip matote, gimimo scena nė ra visiš kai standartinė – tuo metu, kai joje lankė mė s, ten buvo vaizduojami atskiri personaž ai. . .
. . . bet ten nebuvo nei Marijos, nei kū dikio Jė zaus.
Taip yra dė l to, kad š i gimimo scena yra, taip sakant. . . interaktyvi – ji perstatyta Kalė doms. Kaip tik Kalė dų dieną č ia galima iš vysti Mariją su ką tik gimusiu kū dikė liu Jė zumi, iš minč ius ir kitus tradicinius kalė dinių renginių dalyvius. : )
Kita Naujosios katedros į ž ymybė – 14 stoč ių , kuriose eksponuojamas Kristaus Kryž iaus kelias. Jų autorius yra Franzas Forsteris, kuris savo kū rybos idė ją paaiš kino taip: „Remiantis tuo, kad didž iulė je kupolo erdvė je vaizdiniai vaizdai turė tų bū ti kuo didesni, kad neatrodytų maž i. , nusprendž iau sukurti viso dydž io pusfigū rė les. Dė l to galima apsiriboti tik keletu ž monių . Todė l ž iū rovo niekas nesiblaš ko ir gali susitelkti į kenč ianč io Iš ganytojo veidą .
Tiesą sakant, č ia pagaliau baigiame tyrinė ti Naują ją katedrą , kurioje, mano nuomone, praleidome daugiau nei valandą , ir iš einame į gatvę , kur jau visiš kai tamsu. Į spū dž ių iš š iandien aplankytų baž nyč ių gausa lemia tai, kad labai atsainiai apž iū rime prieš ais Naują ją katedrą esanč ią baž nyč ią , net nelabai prisimindami jos pavadinimą .
Ir toliau keliaujame link stoties. Nors už sitę siame sankryž oje, kur susipaž į stame su dabar Austrijoje populiariais tolerantiš kais š viesoforais. Ir jei š is leis pereiti mergaič ių ir berniukų porai. . .
. . . tada š is už dega ž alią š viesą „berniukų ir berniukų “ poroms. ; )))
Pakeliui dar kartą aplankome Kalė dų mugę Volksgarten, kuri vakaro apš vietime atrodo pasakiš kiau ir dž iaugsmingiau.
Iš gerkime č ia nurodyto karš to vyno. . .
. . . grož ė tis eglute, kuri č ia yra liepa, papuoš ta daugybe elegantiš kų girliandų . : )
Ir tada, trasoje nusipirkę keptų kaš tonų (tiesą pasakius, jie man nepadarė jokio į spū dž io), į sė dome į savo dviaukš tį traukinį ir po pusantros valandos atsidū rė me Vienoje. .
Ketvirta diena. Gracas. Ir pagaliau pirmasis sniegas. 1 dalis
