Alpių serenada
Iš vykome į turą po kalnus Su Incomarthur – turizmo flagmanu. Nuostabus pasaulis atverti, pakelti akiratį . Pirmoji buvo Vengrija – palikusi č ia visas problemas, Pavirtome į turistus: Pakeliui mokė mė s, kaip pasveikinti š alį : "Jó reggelt, Magyarorszá g! " - O, ir jų kalba sunki! Pirmoji stotelė Vengrijoje buvo viena. Nyiregyhá zoje, š alia esant Tesco, jie į sė do į mū sų autobusą . Lenkų ekipaž as mus nuvež ė – Marekas, Mirekas – iš kart mū sų ! Jie važ inė jo po š alį , norė dami tai iš tirti iš iš orė s! Važ iuojame į Miš kolcą -Tapolcą ir aplankome pirtį . Verkhedo urve yra nuostabi grota - upelis verž iasi terminiais vandenimis: krioklys, sū kurys, kupolinis dangaus skliautas ž vaigž dė se. Jie nuplovė kelio dulkes, maudė si – pakė lė dvasią ! Mū sų kelias atkeliauja į Egerį – miestas iš karto dž iugina Senovine kovotojų tvirtove ir vyskupų rū mais, herojiš ka skulptū ra ir š edevraine architektū ra, Net musulmonų minaretas ž vilgtelė jo į tarpą ! Viskas buvo patalpinta Egeryje, viskas buvo aplankyta su entuziazmu. Ir tą patį vakarą jie paž velgė į rū sį . Mus ten dosniai vaiš ino, gudriai pylė vyną , Tas vengriš kas guliaš as buvo tikra drą sa! Budapeš tas laukė mū sų apsilankymo: kairė je - Buda, deš inė je - Pest. Baltame akmenyje kalno š laitas yra pats Ž vejo bastionas. Matome Budos tvirtovę – oi, kokia ji graž i! O ž emiau, anapus Dunojaus, mus pasitinka pats Parlamentas! Visas až ū rinis ir pompastiš kas, garsiajame rož iniame akmenyje Jau du š imtus metų jis stovi ir vadovauja š aliai. O Didvyrių aikš tė je š imtmeč ius sargyboje stovi jų Karaliai ir princai – taip jie gerbia savuosius, draugus! Važ iavome ir metro – jis buvo pirmasis pastatytas tarp visos ž emyninė s dalies. Ž inokite, kad paž anga juda greič iau! Visur nusifotografavome, paskui vaikš č iojome po miestą : Zoologijos sodą , Vaydahunyad ir Szé chenyi pirč ių eilę . Matosi sala viduryje Dunojaus: Margareta – rojaus kampelis. Laivu vyko kelionė į nuostabią gamtą . O vakarinis Budapeš tas nuš vito š viesomis aplink mus. Ir po Dunojaus vandens purslais laivas mus rideno. Viš egrade į vertinome Dunojaus slė nį . Jie už lipo į virš jos esanč ią tvirtovę – taip geriau matosi vingis. Centedroje mus nustebino marcipaninis tinkas. Ir dar buvo apsipirkti: pirkdavau kiekvieną suvenyrą . Taigi mes atvykome į imperatoriš ką ją Vieną . Č ia viskas didinga ir puiku, Č ia dirbo didieji kompozitoriai, Jie savo muzika už kariavo planetą . Tada pietū s pas rusus restorane Su Vienos kava originalu. Š enbrune suž inojome, kad Habsburgai susituokė su savo giminaič iais, norė dami pasilikti valdž ią sau. Sopronas buvo mielas miestas – už kariavo viduramž ių pastatų grož į , savo nuosavybė s prabangą . Keistas faktas: buvo paskirtas į Austrijos ž emę , Ir prisiekė iš tikimybę mylimai Vengrijai amž iams, Apie kurią ant bokš to esanč iuose „Iš tikimybė s vartuose“ pasiraš ė . O ryte austras iš važ iavo į Gracą . Vaikš č iojome po jos rū mus ir baž nyč ias, Net į ž avingus kiemus į ė jome, O nuostabū s namai mus tiesiog dž iugino. Paž iū rė jome į Mur-insel, taip pat pamatė Kunsthaus. Funikulierius pakė lė į pilies kalną , Aplink kraš tovaizdį , kad visi matytų . Zalckamergutas jau pakeliui – garsė ja druska. Besiž avinč ių jų akys neatitrū ksta nuo grož io - Ež erai, kalnai, ž avū s miesteliai! Ež erų rajone mums pasisekė - Ten saulė mums davė gero. Pamatę Wolfgangą ir Halš tatą , jie mė gavosi vietine gamta. Vakare važ iavome į Zalcburgą – aplankė me arkivyskupo vienuolyną . Po lietingu dangumi buvo svarstoma Hohensalzburg tvirtovė . Ė jome po nuostabų Mirabell parką , Lė tai artė jome prie Mocarto namų : Lyg smuiko stygos pradė jo groti - Atė jome aplankyti didž iojo maestro. Į Vokietiją atvykome saugiai – š iek tiek pasivaikš č iojome po Miuncheną ir negalė jome apeiti baž nyč ios. Paž iū rė ję spektaklį ant Rotuš ė s bokš to, eikime iš gerti alaus į nacių guolį . Dabar mū sų kelias link branginamo tikslo – Jie dž iaugsmingai suš uko „Ura! “ Kai mes ten atvykome. Š veicarijos regionas mus pamilo - Oras buvo š iltas ir saulė dovanojo. Snieguotos virš ū nė s ž ė ri, ež erai spindi turkiu, Karvė s vaikš to po pievas, o miesteliai kaip paveikslė lyje. O oras toks skaidrus – niekada nesiskirč iau ir likč iau č ia amž inai! Interlakenas buvo pirmasis ir iš laikė mus tris naktis. Ten nupirko visus laikrodž ius ir pavaiš ino mus fondiu. Susitikome su Jungefrau, maudė mė s Tunazeya – likome viskuo patenkinti. Gruyers yra nuostabus miestelis Alpių virš ū nė je. Č ia mums grojo althornai, č ia pamatė me tvirtovę . Mus vaiš ino vietiniu sū riu Ir pasiū lė visus nupirkti. Vevey buvome pakviesti prie Ž enevos ež ero, kad už fiksuotų garsų jį Č arlį . Taip pat pagerbė me Gogolį , savo mylimą raš ytoją , Ir į vertinome už raš ą mū sų gimtą ja kalba. Montrė – kurorto rojus norintiems pailsė ti nuo visų . Merkurijus ir Nabokovas ten buvo sveč iai, jie nenuleido akių nuo rivjeros. Buvome nuvež ti į Chillon pilį , mums buvo suteikta visa informacija. Negalė jome prasilenkti palei Ž enevos ež erą be susiž avė jimo! Lipdami į greitkelį , mū sų kelias buvo Lave-les-Baney. Gyvas š altinis mus už klupo - Atjaunė jo per tris valandas. O ryte iš vykome į dvi sostines. Perė ję Briuningo perė ją ir pamatę š alies grož į nuo kalnų virš ū nių , visi fotografavomė s kaip atminimą . Liucernoje pamatė me paminklą : buvo pagerbtas „Mirš tantis liū tas“. Klaidž iojome tiltais ir jaukiomis gatvelė mis, nepamirš ome aplankyti ir baž nyč ių . Į simylė jome sostinę Berną , į vertinome Zytgloggeturm. Aarė je matė me lokius, gė rė me vandenį iš fontanų . O Ciuriche visi buvome suž avė ti vienuolynu – Ten mums š vietė Š agalo vitraž ai. Š iek tiek pasivaikš č iojome Bahnhofstrasse, nuė jome paž iū rė ti, kur trumpai gyveno Iljič ius. Krioklys prie Reino yra stebuklas! Niekas nesusirgo. Nors mū sų laiveliai siū bavo, Bet nuotraukos pasirodė puikios. Ir visi linksmai š ypsojosi. Aplankė me Lichtenš teiną , Vaduzą – sostinę , kurią pamatė me: Nei miestas, nei parkas, Su pilimi karaliaujame ant kalvų . Nors ilgai riedė jome tuneliais, vakare vis tiek patekome į Tirolio perlą . Graž us Insbrukas – miestelis nemaž as, Ž iemą Olimpo ugnis už truko du kartus. Vaikš č iodamas teismo parke, Pillory praė jo ir triumfo arką . Gatvė se sutikome graž ius namus ir tiltais pasiekė me Ying krantinę . Su „Alpių š irdimi“ – Tiroliu – atsisveikiname Vatense už sukome į „Swarovski“. Ten, oloje, mums skaisč iai blizgė jo kalnų kriš tolo akmenys, Milo buvo pakviestas apsilankyti. Su liū desiu atsisveikinome su Alpė mis, Iš keliavome atgal, Prieš akis brangū s namai, Susitikimas su Tė vyne, su š eima. Diena kelyje, vakaras Gyore: vė l į spū dž ių jū ra! Š tai mū sų paskutinė stotelė , o dabar – mū sų kelias namo! Į sikū rę s prie trijų upių , praeityje buvę s svarbus bastionas. Š iandien ji garsė ja savo baž nyč iomis ir gelež iniu gaidž iu. Palikdami atsisveikinimo ž vilgsnį į Budapeš tą , Ir pirmyn - skubame į Chopą , mū sų brangioji! Kelionė je į veikė me visus 5000 kilometrų . Ač iū lenkų virtuozams Už visą aptarnavimą , už galantiš kumą , Už patikimumą , meistriš kumą . Visi gavo Paš a-gidą – į visus pavargę s ž iū ri, Ir svajoja iš simiegoti, pamatyti savo ž mones. Jis mus visur skaniai pavaiš ino, viską papasakojo, mokė jo. Jis nenukreipė temos nuo į kyrių turistų . Dė kojame jam visi: už toleranciją ir kraš tutinumą , už aukš tą intelektą , daugiakalbę tarmę ! Bū kite visada sveiki, plė skite akiratį . Ir vė l eisime nauju marš rutu!
