Dvidešimt dvi dienos vienos kelionės. Trečia diena
Pradė kite č ia >>>
Treč ia kelionė s diena jau buvo dalis gero poilsio be skubė jimo ir nereikalingų judesių , be jokių minč ių apie darbą , „į prasta“ atostogų diena. 10.30 sklandž iai pajudė jome link Austrijos, kuri jau už.6 km ir siena, nuo kurios trinktelė jome, o tiksliau, neradome nė menkiausio ž enklo.
Takas driekė si nedideliame slidininkams ir kitiems skirtame kurorte – Kremsbrü cke kaime (Kremsas – vietinė s upė s pavadinimas, o brü cke – tiltas) Karintijoje. Vieš butis vadinosi Gasthof Post67 eurai už naktį . Pasirinkau atsitiktinai, svarbiausia buvo patekti į Alpių š irdį , domino kalnai, keliai ir tai, kad kitą dieną iki 14.30 bū tų Venecijoje. Atstumas nuo Bratislavos yra apie 400 km.
Google ž ada ne daugiau nei penkias valandas – tai melas, netikė kite. Jis neatsiž velgia į tai, kad kelias eis per Austriją , jis než ino
kad jums reikia pridė ti dvi ar tris valandas, kad pasuktumė te galvą į vairiomis kryptimis, atverdami burną iš nuostabos ir akis iš to, ko dar nematė te. Iš karto pasakysiu: į vieš butį atvykome apie 17.30 val.
Alpių pievos skiriasi nuo anksč iau matytų , atrodo kaip golfo laukai, reguliariai pjaunamos ir sė jama ž olė .
Š iose pievose daž nai guli karvė s, kaip ir Europos miestų gyventojai parkuose. Daug į vairaus dydž io pilių atsirado arba prie kelio, arba aukš tai kalnuose.
Navigatorius beveik iš karto nuvedė mus nuo greitkelio, už tai yra dė kingas ir paž adė jo daugiau niekada neatnaujinti ž emė lapių .
juk stresas seniui. Viskas aplinkui buvo filmų aplinka, menininkų ir fotografų objektas. . .
. . . ir ž monė ms, kuriuos tai, ką mato, į kvepia sukurti kaž ką panaš aus.
Leobeno mieste aš rimtai slampinau, buvau tikras, kad į važ iavau į zoną , kur automobiliai neį leidž iami – aplink pastatai ir grindinys iš grindinio be š aligatvių , ž monė s puoš niais kostiumais.
Važ iavau ir laukiau policijos, domė jausi bausmė s laipsniu. Paaiš kė jo, kad taip jie važ inė ja po visą miestą . Leobenas – Gö sser alaus sostinė , miestas, kurio amž ius virš ija tū kstantį metų ,
esantis regione (federalinė je ž emė je – taip) Š tirijoje.
Daž nai sustodavome, beveik visą kelią lijo, sukdavome galvas ir viską fotografuodavome. Likus deš imč iai kilometrų iki vieš buč io, kelias smarkiai pakilo. . .
. . . 35-40 laipsnių kampu, kilimas truko daugiau nei du kilometrus ir automobilis atsisakė važ iuoti 4 tū kstanč iais apsisukimų ir antra pavara - ukrainietiš ko ir slovakiš ko 95 Eco likuč ių miš inys plius maž as oro kiekis 1760 m aukš tyje, bet patraukę s daviau jam dvideš imt minuč ių pailsė ti. Pusantros tuzino Kremsbrü ck vieš buč ių , mokykla, gaisrinė , parduotuvė ir degalinė leido manyti, kad kaime gyvena ne vien turistai.
Mus pasitiko jauna apkū ni darbuotoja, draugiš ka ir labai protinga, ji pirmą kartą suprato mano vokiš kai, parodė kambarį , aprodė vieš butį , restoraną ir pakvietė vakarienė s. Ilgai skaič iau meniu, norė jau visko ir dar daugiau, pavargau, po minutė s iš daviau: “Nach Ihrem Geschmack, Fleisch, Fisch, Salat, Wein, Saft”.
T. e. Padovanojau jai ir nesigailė jau, 45 eurai nė ra tokio malonumo kaina. Nesu alkoholio mė gė ja, nebent armė niš ko konjako, bet kokybę vertinu. Austriš kas vynas, ypač ū kio vynas, nė ra prastesnis už Chianti ir gruzinų Chvanč karą . Kava man nepatiko, bet nebesvarbu, nes pirmieji visaverč iai pietū s gryname ore Alpė se per tris dienas 1 km aukš tyje susimaiš ė su fiziniu nuovargiu ir atvedė į lengva euforija. Bet jie nė jo į kambarį , apvaž iavo visą kaimą , viską apž iū rė jo, fotografavo, kuriomis dž iaugiuosi galė damas pasidalinti.
Sugrį ž ę jie padė kojo mergaitei, padavė indelį medaus ir š okolado ir atsisveikino (ji iš ė jo iš pamainos). Vieš buč io pastatui, anot jos, beveik 600 metų .
Ž iemą kaimas pilnas turistų – netoliese yra slidinė jimo trasos. „Es gibt immer Schnee“ (ž inoma, ž iemą ) iš jos ž odž ių , kuriuos paž adė jau patikrinti, ji nė kiek nesusigė do.
Treč ia diena baigė si, mano nuomone, labai sė kmingai. Venecija rytoj.
Tę sinys č ia >>>
