Ir traukinys tyliai važiavo į Berdičevą ... (2 dalis)
Apie KUR GYVENTI Berdicheve jie jau raš ė Turpravdoje:
http://www.turpravda.ua/ua/berdichev/U_Svata-h36962-r79323.html
http://www.turpravda.ua/ua/berdichev/Pan_otel-h25385-r54202.html
Iš savę s paaiš kinsiu, kad vieš butis „At the Pirš lys“ yra miesto pakraš tyje, Zhytomyr-Kiiv kryptimi.
„Pan Hotel“ į sikū rę s tiesiai prie gelež inkelio stoties – pagal iš drį susių jų joje pasilikti atsiliepimus, jei jū sų neglumina svajonė po nenutrū kstamu „Kha-kha keliu, gausite gurkš nelių . iš gautų... “ – tuomet galite eiti č ia.
Mieste taip pat yra vieš butis „Mirabella“ – jis į sikū rę s pač iame centre, netoli miesto turgaus. Bet gyvenimo są lygos artimos sovietinė ms.
Naujasis vieš butis „Deja Vu“ į sikū rę s beveik pač iame Berdič evo centre. Tač iau jos langai, iš kurių matyti sinagoga ir basų jų karmelitų š ventovė , taip pat ž iū ri į gana judrią miesto greitkelį.
Iš kiemo langų tuo pač iu atsiveria vaizdas į automobilių stovė jimo aikš telę ir rodoma „negeroji miesto pusė “ – senas kiemas su medine prieangiu, ant kurio rū ko cigaretę benamis atrodantis vyras iš skalbtais marš kinė liais. . Ž iemą , jei nė ra sveč ių , taupo š ildymui. Bet yra neblogas sporto baras (rusiš kas biliardas, sporto kanalai, kaljanas, didelis alaus ir stipresnių gė rimų pasirinkimas).
Apie KUR PAVALGYTI. Gaila, ž inoma, kad niekur mieste negalė site paragauti ž uvies-ž uvies, kurią geriausiai apibū dina toks komplimentas: „Madame Ninochka, tik niekam nepraneš kite apie š ią ž uvies paslaptį , bet mano Tsilya nieko bendro su tavimi! “. Norintiems į siamž inti Centrinė je aikš tė je prie granitinio gaublio – orientyras: atsukę s nugarą į kamuolį ir atsisukę s į rotuš ė s pastatą , pamatai prie jo pritvirtintą nedidelį pusrū sį . Nueini ten ir bū si laimingas: visada š viež ias maistas, pyragaič iai.
Kokybė garantuota – č ia gali pavalgyti „mero“ darbuotojai. Kainos juokingos: salotos 3-6 UAH. , barš č iai, sriuba (arba "pirma") - 7-10-12 UAH. , mė sa ir ž uvis 10-12 UAH, garnyras - 3-5 UAH. Porcijos nė ra didelė s, bet gana padorios. Na, tai „lengvam“ turistiniam už kandž iui.
Gardi kava – kavinė je „Filizhanka“, prie Basų jų karmelitų baž nyč ios. Stilizuotas kaip Lvovo kavos namai, labai jauki vieta. Vidutinis č ekis (kava, desertas) 20-30 UAH.
Kruopš tesniam laisvalaikiui drą siai galime rekomenduoti virtuvę „Pas pirš lius“ (kaip sakiau, miesto pakraš tyje Ž itomiro-Kijevo kryptimi). Pakelė je taip pat yra kavinė "Zholud" (taip, ukrainietiš kai transkripcija ne per "ё". Stilius kaip kolyba. Labai skanus maistas, bet ne biudž etinė į staiga - lengva vakarienė be alkoholio dviems 200.00 UAH. Didelė porcijomis - atsargiai su Už sakydami: blaiviai apskaič iuokite jė gas? . Geras "Patelnya", banoš as, blynai Pirmoje dienos pusė je visada yra koš ė s, į skaitant aviž inius dribsnius.
Ir galiausiai, apie pagrindinį dalyką . KĄ PAMATYTI BERDIČ EVE. Ž inoma, mes ne Lvovas, ne Odesa, ne Č ernigovas, ne Č ernivcai. Bet, kaip sakoma, turime ir į ką graž aus paž iū rė ti.
Taigi, Berdichevą bū tina pamatyti:
Centrinė aikš tė – neseniai rekonstruota, viena mė gstamiausių miestieč ių poilsio vietų . Vasaros karš tyje malonu jausti fontano vė są , sė dė ti medž ių paunksmė je, grož ė tis gaubliu, ant kurio aukso raidė mis už raš yta „Berdychiv“, arba simboliniu granitiniu ž mogaus ū gio alaus bokalu, arba „kowska“ arka – vietinių kalvių dovana miestui. Jau š iais metais Centrinė aikš tė neaplenkė moderniausių tendencijų ir patyrė dar vieną „rekonstrukciją “ - ją , kaip ir daugelį kitų , apkabino „Leninfall“, o mū sų Leninas, nors ir nebuvo storas (sveiki Vyborge, kur Kaž kada studijavau ), deja, ilsė jausi Bose. Ką daryti su naš laič iu pjedestalu, dar nesugalvota.
Basų jų karmelitų ordino vienuolynas-tvirtovė pagrį stai laikomas miesto skiriamuoju ž enklu. Ne vienam „pasiž yminč iam“ sveč iui pavyko iš vengti privalomo ritualo į teikti jiems tvirtovę vaizduojantį paveikslą . Neseniai restauruotas architektū rinis kompleksas su barokine baž nyč ia. Pagrindinė š ventyklos š ventovė – stebuklingoji Berdič evo Dievo Motinos ikona, kuri baž nyč ioje buvo saugoma iki gaisro 1941 m.
Basų jų karmelitų ordino baž nyč ia (arba klijaš torė ) 1991 m. buvo grą ž inta miesto lenkų bendruomenei. Likusiose vienuolyno patalpose dabar į sikū rę s kraš totyros muziejus, muzikos ir meno mokyklos.
1997 metais ikonos kopiją jau paš ventino ir karū navo pats popiež ius Jonas Paulius II – jis iš tikrų jų karū navo, ant ikonos virš Mergelė s Marijos ir Kū dikė lio Kristaus atvaizdų buvo pakabintos nedidelė s auksinė s karū nė lė s.
Dabar kiekvieną vasarą karū navimo dieną (liepos 16 d. , bet š ventė s vyksta savaitgalį arč iausiai š ios datos) mieste yra didž iulė š ventė - Berdič evskajos Dievo Motinos ikonos karū navimo diena. . Jai nusilenkti atvyksta piligrimai iš visos Ukrainos, Lenkijos ir kitų š alių . Jie tiki, kad savo jė ga ji nenusileidž ia garsiajai Lenkijos Č enstakavos ikonai. Virš utinė baž nyč ia skirta tikintiesiems, apatinė („dolny“) – tik vienuolyne gyvenantiems vienuoliams karmelitams. Pamaldos vyksta rusų , ukrainieč ių ir lenkų kalbomis.
Dar nepatingė kite – paž iū rė kite į vienuolyną iš kitos upė s pusė s arba nuo pė sč ių jų tilto.
Tvirtovė s teritorijoje yra istorinis Berdichevo muziejus.
Į ė jimas į vienuolyno teritoriją nemokamas.
Barboros baž nyč ia (iki revoliucijos vadinosi Farny). Č ia 1850 metais lenkų grafienė Evelina Hanska iš tekė jo už prancū zų raš ytojo Onorė s de Balzako.
Dabar ant š ventyklos fasado galima pamatyti memorialinę lentą su raš ytojo bareljefu. Toje pač ioje baž nyč ioje XIX amž iaus pradž ioje Frederikas Š openas iš moko groti styginiais instrumentais.
Prieš karą baž nyč ia buvo už daryta, karo metais joje vykdavo pamaldos, o po to paversta sandė liu, o vė liau – vaikų sporto mokykla. Š iuo metu baž nyč ia veikia, tad ryte ir vakare galima atvykti į pamaldas.
Iš karto už baž nyč ios yra pirmasis Ukrainoje Nekaltosios Marijos Š irdies Maž ų jų seserų ordino vienuolynas, jo statyba baigta 2013 m.
Mikalojaus baž nyč ia yra pagrindinė Berdič evo stač iatikių baž nyč ia. Iš pradž ių ji buvo medinė , tač iau XX amž iaus pradž ioje š ventykla jau buvo labai sunykusi, todė l buvo nusprę sta statyti akmeninę š ventyklą . Pirmuoju ir vyriausiuoju baž nyč ios garbė s statytoju iš rinktas arkivyskupas Jonas iš Kronš tato.
Statybos komitetas nusprendė „pastatyti mū rinę , talpinanč ią iki 800 ž monių , bizantiš ko stiliaus baž nyč ią su dviem kupolais: vienu centriniu, o kitą – varpinei“. 1808 metų lapkritį Berdič evas iš vydo didž iulę š ventę – naujosios Mikalojaus baž nyč ios vyskupiš ką paš ventinimą . 1938 metais š ventykla buvo už daryta, baž nyč ios turtas iš karto buvo iš grobstytas, ikonos, knygos sunaikintos arba iš mestos. Mikalojaus baž nyč ios pagrindinė š ventovė – senovinis stebuklingas Š v. Mikalojaus atvaizdas paslaptingomis aplinkybė mis paslaptingai dingo.
Po to č ia buvo „proletarinis kinas“, tada š ventykla daugiausia buvo naudojama kaip klė tis, sandė liai ir į vairių biurų biurai.
Mikalojaus baž nyč ia atidaryta jau vokieč ių okupacijos metais. O 1996 metais parapinė Mikalojaus baž nyč ia buvo pakelta į katedros rangą ir tapo antrą ja katedros baž nyč ia Ž itomiro vyskupijoje.
Mikalojaus baž nyč ia savo architektū ra yra labai sė kmingos baroko stilizacijos pavyzdys.
Kitoje upė s, beveik pakraš tyje, kurią vietiniai vadina „Zagrebelie“, yra Š ventosios Trejybė s baž nyč ia (1836).
Daugelis ateina pasiž iū rė ti senų jų ž ydų kapinių , kurios nenusileidž ia Kazimierui Krokuvoje ar Josefovui Prahoje. Č ia jau seniai niekas nebuvo palaidotas. Tiesą sakant, 1941 m. naciai sunaikino beveik visus Berdič evo ž ydus, o sovietų valdž ios metais į miestą grį ž usių ž ydų religinis gyvenimas buvo apribotas. Nors jidiš kalba, kuria prieš revoliuciją kalbė jo dauguma gyventojų , amž ininkai gavo specifinį akcentą . Tač iau chasidai iš viso pasaulio kasmet vasarą atvyksta prie tzadiko Levi Yitzhak Berdichevsky kapo, nes jo relikvijos laikomos stebuklingomis. Todė l Berdyč ivas kartais vadinamas Volynė s Jeruzale.
Netoli gelež inkelio stoties yra Berdichevsky alaus darykla, į kurta 1861 m. Jie verda alų „kaip ir anksč iau“, todė l vidutinis „Berdichevsky“ galiojimo laikas yra tik 3 savaitė s.
KĄ ATVESTI iš Berdič evo ir kur nusipirkti.
Suvenyrų pirkimą rekomenduoč iau pradė ti nuo jau minė tos alaus daryklos į monė s parduotuvė s. Parduotuvė yra maž daug už kvartalo nuo alaus daryklos, link miesto centro. Vienas populiariausių gė rimų – tamsus alus „Vakaro bulvaras“. Asmeniš kai aš vis dar myliu „Seną jį Berdyč ivą “. Abu alus verdamas nedideliais kiekiais, jį rasti nė ra lengva (kaip ir sovietiniais laikais). Tač iau š ioje parduotuvė je prekiaujantis dė dė yra vienas iš tų , kurie kalba tokia specifine „berdichų “ kalba, ir jei tavo są mojis palieč ia jautrias jo sielos stygas, gali bū ti, kad skrynia atsidarys ir tu tikrai bū si laimingas.
Tradicinių magnetukų su vaizdais į miestą , taip pat kitų suvenyrų vietine tema galima į sigyti parduotuvė je „Transit-S“ (esanč ioje kitoje gatvė s pusė je nuo Š v. Mikalojaus katedros). Taip pat yra į vairių tipiš kų ukrainietiš kų suvenyrų : glechiki, kukhliki ir kt.
Į mū sų miestą galite atvykti tiesiog taip. Tai galite pamatyti pakeliui. Tač iau bū kite tikri – jis nepaliks jū sų abejingų . Ir vis tiek norisi č ia sugrį ž ti vė l ir vė l...
Py. Sy. Visos š iame reportaž e pateiktos nuotraukos nė ra mano. Atsipraš au.
