Miestas, kuriame palieki savo sielą!
Taip prasidė jo mano pirmoji kelionė į Stambulą , taip aš pamilau š į miestą . Tai buvo mano pirmas vizitas į Turkiją ir po jo pradė jau lauž yti stereotipus ž monių nuomonė se apie š ią „Busurmaniją “. Taigi. . .
Lė ktuvas. Skrydis į Stambulą . Ž monė s lygiai pusę lė ktuvo. Daž niausiai kai kurios „damos-prekybininkė s“. Nusileido! Nusprendė me pradė ti tyrinė ti Stambulą vieš ajame transporte. Iš karto Ataturk oro uoste yra iš ė jimas į metro. Ten ir nuė jome. Mū sų nedideli nakvynė s namai buvo į sikū rę pač iame Stambulo centre, istoriniame Sultanahmet centre. Ž emė lapyje metro akimirksniu susiorientavome, kaip reikia patekti į vieš butį . Metro, tada persė skite į Zeytinburnu į tramvajaus liniją . Mane partrenkė metro, bet didž iausias š okas buvo nuo „tramvajaus“. Tai tikra Europa! Net Budapeš te ne visi tramvajai nauji, bet č ia....taip, bet koks Kijevo greitasis traukinys patobulinto standarto už leidž ia vietą Stambulo tramvajui ! ! ! Viskas š varu, sutvarkyta, visos stotys skelbiamos turkiš kai ir angliš kai, jei nespė jote nubė gti iki tramvajaus ir durys buvo už darytos, paspauskite stebuklingą mygtuką ir durys atsidarys. Po tramvajų stotelė mis yra lankytinų vietų , kurias galima pamatyti š ioje stotelė je iš lipus, apraš ymai. Bilieto kaina 1.5 liros. (Todė l mes suž inojome daug į domių vietų )
Sultanahmetas mus pasitiko saulė s spinduliais, lojanč iais š unimis ir ž uvė drų š auksmu. Beje, mane dž iugino tai, kad visi š unys yra gerai š eriami, o jų ausyse yra traš kuč iai. Triukš dami su chumadanais į naudą , apsidairydami, praė jome pro didž iulę Sofiją , apvaž iavome maž as gatveles, radome buvusio kalė jimo pastate į sikū rusį vieš butį „Four Seasons“, galiausiai pasukome į nedidelį už kampį , kuriame ir atsidū rė mū sų hostelis. Patenkinta vieš buč io vieta. Iš ė jus ant stogo-verandos galima apmą styti marmurinę jū rą , š vyturį ir tą Stambulo dalį , kuri vadinama Azija. Vakare savo dž iaugsmui nustatė me, kad vieš butis yra š alia triukš mingos gatvė s, pilnos kavinių , restoranų , parduotuvių .
Pusryč iai su ž uvė dromis verandoje! Taigi, nusprendė me pradė ti ekspromtines ekskursijas! Klaidž iodami nedidelė mis senamiesč io gatvelė mis, apž iū rinė dami visus už kampius, radome iš eitį į krantinę . Daugybė maž ų laivelių , didelių valč ių , didž iulių krovininių laivų , mė lyna Marmuro jū ra, daugybė ž uvė drų...iš Topkapi. Daug parduotuvių , didž iuliai rieduliai, jose dingstanč ios ir atsirandanč ios katė s. . . visa tai labai graž u. . .
Tada nuė jome į meč etes. Pirmoji mū sų kelyje buvo Sultono Ahmeto meč etė (Sultan Ahmet Camii, 1609-1616), turistai ją vadino Mė lyną ja meč ete. Mė lyna, ž inoma, yra tik stogai, o pats pastatas yra baltas, bet jis yra labai didingas ! ! ! Visi kiemai sutvarkyti, daug palmių ir gė lių . Jame yra š eš i minaretai, kurie vienu metu sukė lė neį tikė tiną skandalą : jokia meč etė negali turė ti daugiau minaretų nei viena pagrindinių islamo š ventovių – š ventykla Medinoje, kurioje jų buvo penki. Mė lynosios meč etė s viduje yra akmeninė s grindys, senas fontanas apsiprausimui prieš maldą , o pati meč etė už pildyta daugybe lempų (kabanč ių labai ž emai) ir tokių minkš tų kilimų , kad kojos paskendo. Š i meč etė yra aktyvi, galima stebė ti, kaip vienos iš seniausių religijų pasekė jai gerbia Alachą . (Į ė jimas nemokamas)
Iš ė ję iš Mė lynosios meč etė s kiemo, patekome į Hipodromo aikš tę . Hipodromo laukas buvo padalintas pagal nugaros ilgį – ilgas aukš tumas, papuoš tas iš visos imperijos atvež tais paminklais ir statulomis. Tik trys iš jų iš gyveno. Pirmasis ir seniausias paminklas – XVI amž iaus prieš Kristų Egipto obeliskas (Dikilitaş ), Konstantino Didž iojo į sakymu atgabentas iš Luksoro (tai seniausias daiktas Stambule). Kitas senovė s paminklas yra senovinė ž alč ių kolona (Yı lanlı Sutun) iš Apolono š ventyklos Delfuose (5 a. pr. Kr. ). Ir treč ias paminklas yra vadinamasis Kolosas (Orme Sutun).
Pamatę pakankamai š ių malonumų , nusprendė me pagaliau aplankyti svarbiausią istorinę Stambulo meč etę – Hagia Sophia (AyaSofya). Į ė jimas į š ią meč etę yra griež tai saugomas, nes. periodiš kai į vyksta teroristinių iš puolių su bandymu jį susprogdinti. Tač iau JI stovi ir dž iugina turistus bei miesto gyventojus. Tikrai puikus pastatas! Prieš pač ią meč etę yra nedidelė aikš tė su fontanu, daug gė lių (naš laič ių ), vasarą sodinamos tulpė s. (Į ė jimas į Sofiją.20 lirų )
Į ė jus į pač ią baž nyč ią už gniauž ia kvapą – ji tokia didelė ir erdvi ir taip fantastiš kai apš viesta. Š iek tiek gadina vaizdą apie restauratorių , daug metų besiilsinč ių į kupolą , miš ko vaizdą . Tač iau, kaip paguodą , galite pastebė ti, kad patys š ie miš kai yra tikras inž inerijos stebuklas. Pastato grož io apibū dinti tiesiog neį manoma! Tai bū tina pamatyti! Kupolas, Mergelė Marija, pranaš o Mahometo, Alacho ir kitų islamo š ventų jų vardai, citatos iš Korano, maldos niš a – mihrabas....visas š is menas, sieję s islamą ir stač iatikybę...visa tai taip už buria ! ! ! Praž iopsoję burnas klaidž ioję , radome laiptus į antrą aukš tą.... laiptai ž inoma garsū s! Tai tebuvo akmeninis sraigtinis (kvadratinis) kopimas, akmenys nuskriejo iki tokio lygio, kad ant jų tiesiog š liuož i kaip ant ledo, nė ra nei langų , nei turė klų , o kada bus tarpelis – neaiš ku. Tik leisdamiesi atgal, antrą jį iš ė jimą radome labiau „iš dirbtą “. Antrame aukš te radome galerijas su meč etė s ikonomis, taip pat galė jome grož ė tis Sofijos grož iu iš virš aus.
Klaidž iojo toliau tyrinė ti saulė to lapkrič io Stambulo. Kaip tada galvojau, važ iavome į Topkapi rū mus, bet dabar ž inau, kad taip nebuvo. Prarasta. (į Topkapi atvykome jau kito apsilankymo metu)
Apvaž iavę Sofiją deš inė je, ė jome siauromis gatvelė mis, kuriose tilpo tramvajaus bė giai, važ iuojamoji dalis, pė sč ių jų kelias ir visa tai 5 metrų ploč io gatve. Kartais atrodė , kad tramvajus pervaž iuos! Taigi mes patraukė me į Gü lhane parkı , Topkapi pirmojo kiemo tę sinį . Pamatę Archeologijos muziejaus ž enklą , nutempė mane į muziejų . (į ė jimas 20 lirų ) Į ė ję į vieną iš Topkapi kiemų , pamatė me nedidelę aikš tę su daugybe senovinių paminklų . Pirmasis mū sų kelyje buvo Senovė s Rytų muziejus. Jame buvo daug nuobodž ių figū rų , juokingų Liū tų ir Drakonų mozaikų , atvež tų iš Babilono. Antrasis buvo archeologijos muziejus. Skulptū ros, paminklai.... nuobodu. Bet kitoje salė je mano š irdis pradė jo š okinė ti! Mamytė s! ! ! Senoviniai sarkofagai! Ir toks didž iulis! Marmuras, medis, paauksuotas. Mumijų griauč iai, faraonų palaikai. Bordo spalvomis dekoruotos salė s su minimaliu apš vietimu suteikė visam tam paslaptingumo ir mistikos.
Grį ž ę į tramvajaus stotį , nusprendė me nuvaž iuoti į Didį jį turgų . Didž iulį kvartalą sudaro kelios prekybos zonos, kurios per š imtmeč ius susibū rė . Dengtą turgų sudaro daugybė skliautinių galerijų ir dvi didelė s bedestenos salė s. Visa tai tik iš pradž ių atrodo kaip chaotiš kas labirintas, tač iau iš tikrų jų jis sutvarkytas gana reguliariai: galerijos susikerta stač iu kampu ir, kaip ir dera tikroms gatvė ms, yra į rengtos iš kabomis. Pasiklysti Dengtame turguje, kitaip nei jį supanč iose prekybos gatvė se, sunkus, grynai savanoriš kas dalykas. Bet, ž inoma, pasiklydom! Vė liau supratome, kad kiekvienas į ė jimas turi savo numerį , o pač iame turguje yra daug ž enklų su iš ė jimo numeriais! !
Pats turgus labai š viesus ir graž us, kaip ir bet kuris rytietiš kas turgus. Galite tiesiog vaikš č ioti. Č ia, ž inoma, galite nusipirkti puikią dizainerių rankinių ir batų klastotę , turkai bė gs iš paskos ir nuleis kainą , kol patiks.
Kitas rytas buvo apsiniaukę s ir lietingas. Dienos planas buvo toks – aplankykite garsų jį tiltą per Bosforą . Iš anksto iš „vieš buč io“ vadovo suž inoję , kaip nuvaž iuoti iki tilto, patraukė me į pamė gtą tramvajų . Beje, Stambule yra tik vienas tramvajus – 38-asis. O metro linijos visai nesusijusios. Kalbamasis baigtas! Pasiekę galutinę Kabatas (Kabatas) stotį , į š okome į autobusą , važ iuojantį į Ortakö y (Ortakö y), maž ą seną kaimelį . Ž inoma, savo stotelę praleidome, bet tai suteikė galimybę pasivaikš č ioti Bosforo greitkeliu, susirasti parką , krantinę su laivais, pasivaikš č ioti po pač iu tiltu ir į vertinti jo didybę bei patekti į pač ią Ortakö y š irdį – nedidelį . bet labai į spū dinga aikš tė (İ skele Meydanı ). Jaukių lauko kavinių stalai, taš kantis Bosforas, restauruoti seni Azijos pusė s dvarai ir pompastiš ka Mecidiye Camii meč etė .
Iš karto artimiausioje aikš tė je buvo keli restoranai su ž uvimi, nusprendė me iš bandyti. Ž velgdamas į ateitį , pasakysiu, kad š i ž uvis pasirodė tiesiog kvaila! Toliau ė jome Bosforo greitkeliu, pro Yildiz rū mų parką (Yı ldı z Sarayı , Star Palace) ir Ciragan rū mus (Ç ı rağ an Sarayı ). Į š okome į autobusą , važ iuojantį į Taksimo aikš tę – Beyoglu ir viso Europos Stambulo centrą .
Kitas mū sų tikslas buvo Prieskonių turgus! Pirmoje turimoje stotelė je į š okome į mė gstamą tramvajų ir kirtę Auksinį ragą iš lipome Eminö nü stotelė je. Pats Aukso ragas vertas daug dė mesio, bet apie tai vė liau.
Kitą dieną vė l turė jome vykti į Taksimą . Š į kartą nusprendė me iš tramvajaus terminalo kilti ne autobusu (už trunka ilgiau), o funikulieriumi. Š io funikulieriaus negalima lyginti su Kijevu. Didelis, naujas, automatizuotas. (kelionė.1, 5 liros) Preliminari fotosesija Taksimo aikš tė je buvo sė kminga, tač iau grį ž us į vieš butį kaž kokių neį sivaizduojamų pilnos blondinė s poelgių draugas iš trynė nuotraukas. Norė dami atkurti tai, kas buvo prarasta, vė l nuė jome fotografuoti! Taigi.... fotosesija prasidė jo nuo balandž ių . Beje, Stambule labai daug balandž ių ! Pagyvenę ž monė s vaikš to visose aikš tė se ir už.1 lirą duoda dubenį sorų . Jus supa balandž iai, o besimaitindami galite fotografuoti. Nuotraukos iš pirmos sesijos buvo tiesiog nuostabios. Kitą dieną balandž ių nebuvo tiek daug! Atsidū rę pač iame Stambulo centre, nusprendė me pasivaikš č ioti centrine Istiklal gatve (İ stiklal Caddesi). Neį prastiausia jame, kad tarp visų budikų , restoranų ir kavinių , minios ž monių atsiranda senas raudonas tramvajus, iš paskos važ iuoja moksleiviai ir, nepaisydami vairuotojo klyksmo, į sikimba į turė klus ir važ iuoja be bilietų .
Paskutinė diena. Nusprendė me daug nevaikš č ioti, tiesiog nufilmuoti prarastą kadrą ir pasivaikš č ioti palei Aukso ragą . Atsikė lė anksti. Iš kart nuskubė jome prie Bosforo tilto, paskui į Taksimą . Nufilmavome reikiamus kadrus, o nuskriejome iki funikulieriaus ir nuė jome prie Auksinio rago. Auksinio rago į lanka, perpjaunanti europinę Stambulo dalį į dvi dalis, turkiš kai vadinama Halic (Haliç ) – „burna“. Tač iau pavadinimas „Auksinis ragas“ (Chryzokeras) yra senesnis už visus turkus: sakoma, kad saulė lydž io metu vanduo č ia grojo su ypatingais auksiniais akcentais. Nusprendė me ekskursiją pradė ti iš kitos pusė s, iš lipome Karakö y stotelė je. Tai sena uosto teritorija. Tač iau dabar iš buvusios ž vejybos prieplaukos iš likę s tik ž uvies turgus ant krantinė s ir kelto prieplauka; toliau prasideda jū rų keleivinis uostas. Nuė jome į ž uvies turgų . Pats ž uvies turgus nedidelis, bet pakankamai š viesus. Prekiautojai triukš mingai š aukia, ž uvys taš kasi vandens dubenyse, daugybė ž uvė drų laukia ž uvų liekanų , kurios nusileis į kanalizaciją , kuri patenka tiesiai į į lanką . Tiesą sakant, iš visų ten buvusių ž uvų atpaž inau tik raudoną ž uvį , na, kalmarus ir krevetes. Taip pat buvo kelios neš varios kavinė s, kuriose buvo galima paragauti ką tik pagautos ž uvies. Paž velgus į š ias „kavines“ pasidarė bloga. Neš varū s plastikiniai stalai ir kė dė s, š luostė , stalai tiesiai ant molo – jokios kultū ros. Bet susigundė me ž uvimi ir už sisakė me vieną didelę ž uvį (net než inome kaip ji vadinasi). Dieve! ! NIEKADA gyvenime nevalgiau tokio skanaus maisto! Pamirš au apie aplink tvyranč ią neš varą , apie rė kianč ius ž uvė drus virš galvų ir keltus, š vartuojanč ius prieplaukoje už.3 metrų nuo mū sų . Man tiesiog patiko!
Toliau eidami perė jome tiltą per į lanką . Ant tilto daug ž vejų , kiekviename kibire galima pamatyti gyvų bū tybių : nuo kalmarų masalui iki didž iulių ž uvų . Kitoje į lankos pusė je pasiekė me Eminö nü aikš tę . Š i vieta pati savaime yra fantastiš ka. Č ia Auksinio rago vandenys susitinka su Bosforo są siauriu ir Marmuro jū ra; fone – Genujos bokš to pieš tuku vainikuotas Galatos sumaiš tis, o tolumoje mė lynos Azijos kalvos. Keltai iš plaukia nuo krantinė s į visas miesto dalis. Mums taip ir nepavyko važ iuoti per Stambulo vandens platybes, bet kito apsilankymo metu tai atsipirkome.
