Savaitgalis Stambule
Treč ias sezonas Stambule
<0px; width: 80 /p>
Vieną iš Argentinos karš tų vakarų grį ž ome namo po romantiš kos vakarienė s. Prisijungę prie planš etinio kompiuterio, kad pamatytume, kas patinka, aptikome mė gstamą Turkish Airlines reklamą . Mobilusis telefonas buvo greitai iš jungtas iš skrydž io rež imo, kortelė paruoš ta iii. . . Taip, kelionė į Pietų Ameriką iš siskyrė tuo, kad vienos kelionė s metu planavome ir organizavome kitą sau. O taip, tas argentinietiš kas vakaras buvo tikrai stebuklingas.
Kadangi atostogos yra gana į temptos, o ne tai, kad norisi skristi, tai tiesiog jau gera tradicija, todė l nusprendė me surengti gryną savaitgalį sau.
Tai buvo ne tik kelionė , bet ir tikras maisto turizmas. Stambulas turi du privalumus: graž us ir labai skanus. Valgė me viską ir visur. Iskander pomidorų padaž e su jogurtu, dolma su grietinė s padaž u, midijos su citrinos sultimis tiesiog gatvė je, š viež ios sultys atkeliavo iš karto po 3-4 puodelius ir daug kartų per dieną , ir ž inoma tradicinis turkiš kas cinamono sahlep. Oi, kaip mes mylime Stambulą . Net mama, kalbė damasi su broliu per „Skype“, sakė , kad jo ž entas važ iavo į Europą apsipirkti, o mama – kad vaikai (daš a ir aš ) važ iuojame valgyti į Stambulą . Apskritai, kaip visada, turkiš kas maistas yra virš uje.
Tai buvo jau penktasis vizitas į Turkiją ir antrasis vizitas į Stambulą per metus, o dabar tai mū sų labiausiai lankoma š alis. Lauke buvo +12, š viesiu paros metu vilkė jau marš kinė lius. Stambule ir Ukrainoje į vyko infliacija, todė l kainos per metus pasikeitė daugiau nei du kartus, palyginti su grivina. Kad neiš leistume už sienio valiutos, paė mė me grivinos kortelę ir Stambule arba sumokė jome ja, arba iš karto iš siė mė me liras iš partnerių bankomatų tinklo. Pagal valiutos kursą , į vertinus visokius komisinius, paaiš kė jo, kad visa kelionė kainavo 5 USD daugiau nei keliaujant su doleriais. Mū sų vieš butis buvo pač iame senamiesč io centre, galima sakyti, kad iki centro nė ra kur eiti. Iš oro uosto važ iavome metro, tada 30 minuč ių pė sč iomis, o po valandos jau buvome pač iame Stambulo centre, Sultanahmet.
Prieš metus persė dome į tramvajų , kad visai nevaikš č iotume, bet dabar tarifų skirtumas didž iulis. Registracijos metu pastebė jau, kad visą laiką girdisi skrendantys malū nsparniai. Iš ė ję iš vieš buč io iš pradž ių pamatė me daugybę policijos, kamerų ir važ iuojanč ių furgonų , kuriuose sė dė jo pareigū nai ir vykdė stebė jimą . Tada supratau, kad centre daug ž monių , o pati aikš tė visiš kai už blokuota. Paaiš kė jo, kad tą dien Stambule lankė si ir popiež ius. Taip, š iame mieste yra kaž kas viliojanč io. Pareigū nas paaiš kino, kad aikš tė bus atidaryta per valandą . Mums apskritai graž u, dabar viskas aplink aikš tę , vadinasi, susisiekimas suplanuotu marš rutu bus nemokamas. Pravaž iavę centrinė mis gatvė mis miesto keltu kė lė mė s į Azijos dalį . Ten mes š iek tiek pavaikš č iojome mums nauja kryptimi, o dabar atrodo, kad š iame milž iniš kame didmiestyje, kad ir kur eitum, visur graž u ir jauku. Mes taip pat labai mylime Stambulą dė l kač ių karalystė s, kač ių ir kač ių gatvė se labai, labai!
Per balsavimą nenukentė jo nė viena katė .
Aiš ku, kad ten ne tik vaikš č iojome, bet ir nuolat valgė me) Iš azijietiš kos dalies nuplaukė me iki verslo dalies ir pė sč iomis nuė jome iki mė gstamo rajono, kuris yra prie į ė jimo į pė sč ių jų tiltą . Pirmą kartą š į rajoną pastebė jome prieš dvejus metus, kai plaukė me laivu. Dabar tai mū sų mė gstamiausia vieta vakariniams susibū rimams. Apskritai taip neį prasta, kai jau gerai paž į sti svetimą miestą . Po Pietų Amerikos bendravimo su turkais visiš kai nepastebima, prisiminus kelionę , man atrodo, kad kalbė jome rusiš kai. Nors ne visi turkai mokė jo anglų kalbą , bet svarbiausia – bendraujame tais pač iais gestais!
Aikš tė je vieš patavo maloni atmosfera, vietiniai sė dė jo ant suoliukų ir š nekuč iavosi, visur kavinė s, viskas apš viesta, o š alia labai graž us tiltas, tarsi stebuklingoje spindesyje. Kadangi visi valgė keptas bulves su salotomis, negalė jome susilaikyti ir nusprendė me pavalgyti dar kartą . Autobusu persikė lė me į Taksim – sostinė s verslo centrą . O iš ten ė jome Istiklal gatve. Sutikome tradicinį seną tramvajų , kuriame grojo orkestras. Beje, š iemet patys nusipirkome vieš ojo transporto kortelę , su nuolaida iki 60%, kas labai supaprastino judė jimą po miestą . Taigi, kam reikia - pasiimkite iš mū sų laikinam naudojimui. Keisč iausia, kad kaž kodė l Taksime nieko nevalgė me. Tai buvo bene vienintelė vieta š ioje kelionė je, kai mes nevalgė me. Nuo Taksimo pė sč iomis iki Sultanahmet į kitą Stambulo dalį , o iš ten – pė sč iomis per senamiesč io gyvenamojo rajono kiemus. Taigi, per dieną aplankė me savo mė gstamiausias vietas.
Princų salos
Kitą rytą pradė jo lyti. Kartu su lietumi, gatvė se pasirodė ir daug vienkartinių skė č ių pardavė jų . Nors iš pradž ių kaina buvo suskaidyta visiš kai neadekvač iai, tač iau jau penktą kartą Turkijoje pavyko nustatyti tikslią skė č io kainą iki liros, toks skė tis turė tų kainuoti 5 liras. Turistinė je informacijoje į klausimą „kaip patekti į Princų salas“ mū sų paklausė „o kuri sala konkreč iai? “. Kaž kodė l į sivaizdavau š ias salas kaip vieną visumą ))) Ž inoma, plaukė me į graž iausią ) Pirmiausia turė jome plaukti iki verslo dalies Kabataš e, o iš ten plaukti toliau. Laukdami kito kelto, susitarę , kad atsiskaitysime kortele, susė dome į jaukią kavinukę su akivaizdž iai itališ ku polinkiu. Kol Daš a buvo tualete, restorane buvo iš jungtos š viesos. Daš a pasakojo, kaip sunku buvo rasti iš eitį iš rū sio. Po 5 minuč ių už sidegė š viesa, nusprendž iau eiti į tualetą . Kai mano š viesa buvo iš jungta, buvau už darytas tokioje tamsioje vietoje, kad ilgą laiką negalė jau rasti rankenos. Kadangi keliavome be mobilių jų telefonų , nebuvo ką akcentuoti. Kol ieš kojau raš iklio, lieč iant net kaž ką iš ė miau iš lizdo ir vė l į kiš au. Rasti iš eitį iš kambario buvo pirmoji pusė bė dų , antroji pusė buvo tai, kad tualetas buvo pož eminiame aukš te ir tada jau tamsoje teko susipaž inti su laiptais. Kai už sidegė š viesa, nelaukdamas už sakymo, greitai sumokė jau kortele terminale, nes grynieji pinigai buvo aukso vertė s, atsiž velgiant į dabartinę situaciją su dolerio prieinamumu Ukrainoje. Kai atneš ė man už sakytų makaronų . Padavė jas paklausė , ar norė č iau parmezano. Patikrinau ar nemokama. Padavė jas teigiamai linktelė jo galva ir kaž kur visiš kai paliko restoraną lietuje. Grį ž ę s po 10 minuč ių , jis jau pamirš o apie parmezano akciją . Apskritai kaž kaip neį prastai sė dė jau kavinė je. Maloniai apsidž iaugiau, kad viskas, kas buvo parduodama kelto viduje, buvo tomis pač iomis kainomis kaip ir mieste. Kijeve kaž kodė l praktikuojama visai kitokia schema. Nors viską už liejo lietus, ar net „lengvas lietus“, kaip teigė Sinoptikas, sala mums vis tiek patiko. Lietus pliaupė dar truputį ir nustojo.
Kai grį ž ome į keltą , kojos taip suš lapo, kad turė jau skubiai ieš koti parduotuvė s su kojinė mis, o laiko už teko tiesiog į kristi į turgų . Instinktas paskatino – turi bū ti kojinė s! Tarp į vairių gaminių buvo tik didelis krepš elis su pagalvė mis. Instinktas pasiū lė , kad kojinė s tikrai turė tų bū ti. Rausydamasi po pagalves radau vieną pė dkelnių porą . Intuicija man pasakė : „Paž iū rė k geriau“, po poros minuč ių nesė kmingų paieš kų tikrai radau kojinę ! Nė ra kainos etiketė s....Vienas. . . Bet š varus. Aha! Taigi kojinių č ia tikrai yra, po skausmingos kratos pagalvių krū voje buvo rasta ir antra kojinė . Kai atneš iau jas prie kasos, kasininkė man grynai turkiš kai pasakė , kad kojinių neparduoda. Paė miau kasininką už rankos ir nuvedž iau prie krepš io. Ji parodė , kad kadangi nė ra kainos etiketė s, tai kojinė s neparduodamos, ir apskritai ji ne tuo verslu, kad jos ten atsidū rė . Na, o kadangi kainos nė ra, leiskite man vadinti savo „Viena lira, dvi lira? Kasininkė s kalbė josi tarpusavyje, ji skė sč iojo rankomis, kad nieko negali padaryti, nes turguje kojinių neparduoda. Daš a pasiū lė tokį ž ingsnį – kadangi turguje neprekiaujama, o kojinė s nepriklauso turgaus produkcijai, ar galime jas pasiimti nemokamai? Padaviau gestu kasininkei sakydamas, kad tada tiesiog paimsiu juos ir paklausiau: „Gerai? “. Nustebusi kasininkė parodė rankos mostu: „Kad ir kaip bū tų , mums iš esmė s nerū pi“. Ar taip susitarė me? Š ios kojinė s tikrai suš ildė mano š lapias, ledines pė das. Nemanau, kad jie ten vieninteliai. Iš kelto š okome į tramvajų , iš tramvajaus tiesiai į vieš butį . Plaukų dž iovintuvas sugebė jo akimirksniu iš dž iovinti batus ir galite toliau vaikš č ioti.
Vakaras Stambule, kaip visada, buvo pats geriausias, o jo restoranai dž iugino mus savo kulinariniais š edevrais.
Kelias namo
Toks buvo dviejų dienų savaitgalis. Ir š tai į domiausias momentas – einu miegoti Stambulo vieš butyje, o ryte jau turė č iau bū ti laiku darbe Kijeve. Ž adintuvas mums davė tik 2.5 valandos miego ir prasidė jo kelionė atgal. 2.5 valandos miegoti ir nemiegoti darbo dieną nepakako, todė l reikė jo gerai iš simiegoti kelyje. Visur miegojau. Miegojau mikroautobuse, važ iuojanč iame į oro uostą . Tada oro uoste, laukdamas registracijos, tada greitai perė ję s visus valdiklius ir viena akimi ž iū rė damas į dutiką , miegojau laukdamas pakilimo. Kai tik į lipau į lė ktuvą , aš irgi už migau, tada prisimenu, kad prasidė jo greitė jimas ir kapitonas paskelbė , kad Kijeve geras oras minus 10. ž emė , tada, pasinaudoję savo gudrybe, pirmieji pravaž iavome sieną . valdymas ir dangus bass vairuotojas praneš a, kad esame Charkovskajos metro stotyje, tada prisimenu, kaip pasirodė mano persė dimo stotis. Apskritai visais mū sų kelionė s intervalais miegojau absoliuč iai. Iš vieš buč io į darbą man prireikė.30 minuč ių .
Š i kelionė į ė jo į mū sų istoriją kaip 50-ies metų jubiliejinis skrydis per 2 metus ir 3.5 mū sų kelionių mė nesio.
Informacija apie kelionę
Kelionė s data: 29.2014 m. 11 d. – 2014 m. 12 d.
Trukmė : 2 visos dienos
Lė ktuvų bilietai: UIA, į sigyti akcijoje 2014-10-13
Vieš butis: Akdeniz Hotel (rekomenduojama)
Ekskursijos: patys
Kelionė s sunkumas: 2/10 (ž emiau nei vidutinis)
