Turkija. Šlapi įspūdžiai. Kusadasi spalvos
2019 m. geguž ė s savaitgaliui, tiksliau, jų laisvalaikiui, nesiruoš ė me iš anksto. Kotedž ų nė ra, kaimas toli, kurortai brangū s. Tač iau kurortai be vaikų pasirodė labai prieinami. Nusprendę , kad mū sų gaujai visgi kaime bus patogiau nei vidutiniame vieš butyje be jiems jau paž į stamų pramogų ir maitinimo privalumų , nupirkome sau pigiausią tuo metu savaitė s ekskursiją savo artimiesiems - į vieš butis Omer Holiday Resort Kuš adasis, Turkijos Egė jo jū ros pakrantė je . Į tuos turkų kraš tus dar nenuklydome, tuo į domiau.
Omer Holiday Resort
2019 m. jau vasario mė nesį lankė mė s Turkijoje, o tai sukrė tė mū sų vidinį ratą . Juk daugumai paprastų mirtingų jų Turkija yra „visos Rusijos sveikatingumo kurortas“, tinkamas lankytis vasaros sezonu. Tač iau Turkija yra graž i visais metų laikais! Jei smalsu, perž iū rė kite mano istoriją „Pavasaris anksč iau nei numatyta“ . Ruoš damasis į tą vasario mė nesio kelionę , mano vyras taip iš sigando lietaus, kad praktiš kai privertė mane į mesti skė tį į lagaminą . Bet tada mums pasisekė , nelijo. Prisimenu, kad per Kelionę Prahoje nepasidaviau vyro į tikinė jimui, Tingė jau pasiimti skė č io. Taip, ir mes suš lapome : )).
Taigi aš apie tai kalbu. . . Ir š į kartą , geguž ė s savaitgalį , orų svetainė s perspė jo, kad Kuš adasyje bus drė gna. Ne, aš jų neklausiau. Ir gana nuspė jama, kad didž iausiam vyrų dž iaugsmui, iš tikrų jų visa kelionė praė jo po lietaus š ydu. Apskritai visas š is drė gnumas nė ra pats blogiausias dalykas, baisu, kad mus supantį pasaulį daž nai tekdavo stebė ti pro už tvindytus stiklus : )). Vienas dalykas dž iugina – Turkijos lietū s daž niausiai bū na trumpi. O po jų š velni Turkijos saulė akimirksniu iš dž iovina ir suš ildo viską aplinkui.
Ir dabar galvoju, galbū t visada turė tumė te pasiimti su savimi skė tį kaip ž avesį )).
Vieną savo š lapių į spū dž ių jau apraš iau istorijoje "Pamukalė neį prastu bū du“ .
Kuš adasis yra nedidelis kurortinis miestelis.
Populiarios dekoracijos mieste. Bet mes turime kitokią viziją , jie aiš kiai nesusiję su š ventiniais renginiais
Į ė jimo grupė į vieną iš boutique vieš buč ių
Atė jome kelis kartus eiti apsipirkti. Jie nerado nieko tokio super nuostabaus, kalbant apie lankytinas vietas mieste.
Anksč iau buvę s karavanserajas (XVII a. pradž ia), dabar vieš butis. Kambariai paž ymė ti pasaulio sostinių pavadinimais. Į kiemą visi gali patekti nemokamai
Pakrantė s gatvė s yra prabangios, jose yra standartinis parduotuvių ir kavinių rinkinys.
Mane nudž iugino tai, kad daž nai yra geriamojo vandens automatų – 1 lira už.0, 5 litro butelį .
Paminklas balandž iams. Tai paminklas Kuš adasio simboliui, į rengtas miesto krantinė je. Iš turkų kalbos miesto pavadinimas verč iamas kaip „paukš č ių sala“
Pagrindinis, ko gero, turistinis objektas yra Paukš č ių (arba Balandž ių ) sala su Genujos tvirtovė s griuvė siais.
Apsilankymas nemokamas ir ten nė ra daug ką pamatyti, iš skyrus galbū t didž iulė s senovinė s ž uvies (arba ne ž uvies) griauč ius, kadaise rastus š iose vietose.
Č ia, kai kuriose Europos š alyse, š is malonumas tikrai bū tų vertas dviejų eurų : )). Tvirtovė s viduje yra graž us parkas. Takai, suoliukai, graž ū s vaizdai – viskas palanku maloniam pasivaikš č iojimui.
Ypač romantiš ka, tikriausiai saulė lydž io metu. Na, man atrodo, kad iki saulė lydž io, kaip taisyklė , jau buvote namuose vieš butyje, na, nė ra jaunatviš ko entuziazmo : )). Š is parkas turi ir savo gyventojų – tokių riebių triuš ių . Kiek jų yra, než inau, tikriausiai skaič ius reguliuojamas, kad bū tų iš vengta ekologinė s katastrofos. Bet susitikome dviese, jie nenorė jo su mumis ypač bendrauti ir pasislė pė po medinė mis grindimis. Sprendž iant iš jų dydž io, jų gyvenimas ten yra gana saugus)). Taigi š i sala yra gana maloni vieta ir, bū nant Kuš adasis, bū tinai ten turė tumė te pasivaikš č ioti.
Tač iau mane traukė viskas, kas yra kalne. Taip, toje pač ioje vietoje, kur iš kilę s paminklas %D0%BA, _%D0%9C%D1%83%D1%81%D1%82%D0%B0%D1%84%D0%B0_%D0%9A%D0 %B5%D0%BC%D0%B0 %D0%BB%D1%8C" target="_blank">Visų turkų tė vui Ataturkui.
Pats paminklas, ž inoma, manę s nesudomino. Tač iau jo vieta, kaip apž valgos aikš telė , buvo labai patraukli. Jeigu yra paminklas, tai turė tų bū ti bū dai prie jo prieiti. Ir š ie takai, matyt, eina tarp spalvotų namų , iš sidė stę palei š laitą , į kurį man irgi bū tinai reikė jo pasiž iū rė ti. Kalnas vadinamas Kese, jo aukš tis 112 m. Matomas beveik iš visur. Pirmą kartą atvykę s į Kuš adasis ir pamatę s š į iš kilų taš ką , vyras iš kart spė jo, kad turė tume ten bū ti. Oi, kaip gerai, kad š alia yra supratingas draugas ir nereikia nieko aiš kinti)). Tač iau viename mano draugas buvo besą lygiš kai su manimi solidarus. Jam irgi buvo labai smalsu paž velgti į š į „spalvingumą “ iš arč iau. Atrodė , kad ant kalno kaž kas bū tų nuvertę s statines daž ų ir spalvoti upeliai nubė go iki pat dugno.
Ir vieną dieną nuė jome.
Pakilimas gana sunkus, staigus.
Tač iau, kaip daž niausiai bū na laipiojimo renginiuose, kuo aukš č iau, tuo statesni vaizdai.
Apgaulė yra patekti į paminklą , jums visai nereikia sutelkti dė mesio.
Taip, taip, tai daugelio tokio aukš č io už kariautojų klaida. Turime eiti prieš inga kryptimi, aplenkti š ią kalvą kairė je pusė je. Kaž kokiame ž aliame aklavietė je mums kelią už tvė rė ž mogus, sako, neik ten, rodydamas į Ataturką ir mojuodamas abiem rankomis į prieš ingą pusę , eik atgal. Kaip ne, apskritai, ar tai neį manoma, ar tai už dara? Tač iau aktyviais gestais su paž į stamų „ž inau“, „taip“, „teisingai“ ir „luff“ fragmentais vyras paaiš kino, kur mus siunč ia : ))
Ir mū sų „Susanin“ ž emė lapiai. Aš nelabai ž inojau kelio, jis tiesiog neturė jo laiko derinti savo veiksmų su palydovu š iose susivė lusiose gatvė se, mes kur nors pasuksime, o jis vis tiek galvoja, kol jis sugalvos, mes vė l pasukome iš pavyzdž iui, nuo mė lynos iki rož inė s spalvos.
Č ia, kur, stebisi, toks spalvų maiš tas?
Kiekvienas pasaulio miestas turi savo lū š nynus. Kai kur didž iulė s favelos, kai kur pora kvartalų , kai kur visiš kai nepravaž iuojamos kartoninė s dž iunglė s, kai kur tiesiog karts nuo karto aptrupė ję namai. Bet yra bū tina. Č ia ir Kuš adasis yra favelos – kvartalai Kese kalno š laite.
Ir kaž kaip paaiš kė jo, kad tai iš tikrų jų yra centrinė miesto dalis, kuri sugadino turistinę reputaciją . Než inau, kas ir kaip susimaiš ė , firmos ar miesto administracija, bet jie buvo nudaž yti kaip daž ų į monė s reklaminė s kampanijos dalis, kuri savo ruož tu rė mė pasaulinį projektą „Nuspalvinkime“. Š io didelio masto renginio dė ka daugelis pasaulio lū š nynų suž ibė jo naujomis spalvomis. Tai, ž inoma, beveik nepakeitė lū š nynų kasdienybė s. Bet jis į niū rų gyvenimą į neš ė pozityvo, viskas pasidarė smagiau.
Nuotrauka iš interneto
Nuo to laiko spalvingi rajonai tapo iš skirtiniu Kuš adasis miesto ž enklu. Populiariausi magnetai yra tik su vaizdu į Kese kalną .
Nuotrauka iš interneto
Sprendž iant iš teiginių projekto svetainė je, vietos gyventojai buvo patenkinti tokiais spalvų pokyč iais. Taip, ir turistai pradė jo traukti š ią vietinę spalvą . Ar gyvenimas pasikeitė po dizaino atnaujinimo? Sunku pasakyti. Buitine prasme vargu. Nors didelio skurdo ir skurdo nematė me. Taip, gyvenimas nė ra turtingas, bet gana š lykš tus.
Na, kiek ilgai, kiek trumpai, bet mes pasiekė me tikslą .
Virš uje yra nedidelis puš ynas, kuris, atrodo, naudojamas piknikams.
Man patinka š ie apž valgos taš kai. Tiesą sakant, nieko ypatingo. Tač iau yra jausmas, kad apima begalybė . Tarsi sugertų visos kaimynystė s energiją .
Na, matote iš virš aus))
Ir tada pradė jo lyti! Greič iau tai prasidė jo seniai, tyliai taip, droviai. Kurį laiką mus dar gelbė jo puš ų vainikai, bet paskui. . .
Natū ralu, kad š imtą jį kartą buvo prisiminta mano arogancija orų klausimais. Na, be cukraus. Nenoriu neš tis skė č io!
Palaukę š iek tiek atsipalaidavimo dangaus laistymo veikloje, š uoliavome tomis pač iomis spalvomis takais.
Tač iau jiems nepavyko, vė l prasidė jo smarki liū tis. Na, po velnių...
Nė ra ką veikti, nes trū ko liū dnai pagarsė jusio skė č io, jie apsigyveno vienoje prieangyje. Už lauko durų girdisi televizoriaus murmė jimas, virtuvė s garsai, niekas net neiš ė jo pasiteirauti, kas aplink trypia, gal pro plyš į ž vilgč iojo. Tada atbė go dvi š lapios merginos. Maž as, neš ukuotas, toks koketiš kas, iniciatyvus, pradė jo praš yti pinigų , sako, stovė k č ia, naudok stogą . Vyriausias drovus, rodos, irgi pradė jo taip tyliai kalbė ti apie „mani“. Su vertė jo pagalba telefonu ir mokykline anglų kalba vyresnė s merginos š nekuč iavosi, buvo juokinga, ž inoma, pavyko, bet supratome vienas kitą : jie č ia gyvena, mama, jauniausiajai 7 metai, yra vadinasi Nefes, vyriausiam 10 metu, bet pamirš au vardą , labai graž us , ne turkiš kas, galvoje sukasi "Amelia", "Emilia".
Kai pratę sė me lyrą , mergaitė s atsisakė , tarsi bijodamos savo drą sos, bet jauniausioji vis tiek paė mė : ). Savo rankinė je radau vieš buč io pieš tuką ir rož inius lipnius lapelius už raš ams, atidaviau juos Amelijai. Ne puikios brangenybė s, bet mergina spindė jo. Pusvalandį kalbė jomė s su merginomis. Kokie mū sų vardai, iš kur esame, rodė mū sų vaikų nuotraukas. Oi kaip patiko, jie maž daug vienodo amž iaus, kaip vaikai, bet kiti, svetimi : )), bandė prisiminti vardus. Liū tis nurimo, kaž kaip pasidarė nejauku taip ilgai trypč ioti į svetimą verandą , ir mes nuė jome. . . Mums atrodė , kad vyresnioji Amelija labai gailė josi, kad liū tis paė mė ir taip baigė si. . .
Š is susitikimas mus labai sujaudino. Vis dar prisimenu š iek tiek sutrikusį Amelijos ž vilgsnį mums iš ė jus. Vė liau su vyru niurzgė me vienas ant kito, kad merginų net nenufotografavo. Są ž iningai, man buvo gė da.
Galbū t bū tent su š iuo susitikimu aš siesiu Kuš adasis.
Ž vilgsnis pro lietaus š ydą , kurį gavome. Gal ir ne pač iame sezono į karš tyje ten atsidū rė me, nes miestelis mums atrodė nelabai tuš č ias, kas bū dinga kurortams. Gyvena savo pajū rio gyvenimą nekreipdamas dė mesio į besiblaš kanč ius turistus.
Ir mums tai patinka : )
Kita iš mano turkiš kų š lapių į spū dž ių serijos yra istorija "Pamukalė neį prastoje bū das".
