Efesas
Apie Efesą ž inome iš daugybė s raš ytinių ir kitų senovė s archeologinių š altinių . Nepaisant to, informacijos apie miesto į kū rimą nė ra daug. Geografų protė vis Strabonas tikė jo, kad miestą į kū rė amazonė s ir jį daugiausia sudaro karianai ir lelegai. Istorijos tė vas Herodotas raš ė , kad kariai laikė save seniausiais Anatolijos ž monė mis ir iš pradž ių gyveno Karijos regione su pagrindiniu Halikarnaso miestu. Lelegai į Anatoliją persikė lė iš Trakijos ir Egė jo jū ros salų.
Š altiniuose apie Efeso į kū rimą sklando daug legendų apie amazones. Galbū t todė l Strabonas savo darbuose vadino Efesą -Amazonę . Iš poeto Kalino už raš ų , gyvenusio Efeze VII–VI a. in. pr. Kr e. suž inome, kad Efesą už ė musios amazonė s miestą pervadino Smyrna (Izmiras). Ir iš varytas iš Efezo V a. pr. Kr e. poetas Hiponaksas raš ė , kad tik viena iš Efeso dalių vadinosi Smyrna.
Ir vė l Strabonas mini, kad po to Smirnos gyventojai paliko Efesą ir dabartinio Izmiro vietoje į kū rė naują miestą.
Per visą savo istoriją miestas iš siskyrė padidė jusiu susidomė jimu amazonė mis, todė l V a. pr. Kr e. vyko garsių to meto skulptorių konkursas dė l geriausios Amazonė s skulptū ros, kuri bus į rengta Artemidė s š ventykloje. Rasta prie baž nyč ios Š v. Mikė nų kilmė s Jono sarkofagai yra ankstyviausi radiniai Efezo teritorijoje, jie datuojami 1300-1400 m. pr. Kr e. Iki to laiko į prasta priskirti miesto į kū rimo laiką . Mikė nų palaidojimų liekanos randamos visoje Egė jo jū ros pakrantė s teritorijoje nuo Trojos iki Halikarnaso. Seniausiais iš jų laikomi sarkofagai netoli Efeso esanč iame Mileto mieste, jie priskiriami 1600 m. pr. Kr e.
Iš hetitų lentelių į raš ų ž inome, kad XIII-XIV a.
netoli Mileto miesto buvo Apaso miestas, kuriame gyveno pabė gė liai iš Mikė nų . Jei Efeze jie ras mekenietiš ko pobū dž io gyvenamosios vietos į rodymų , tada bus į rodyta, kad hetitai apibū dindami Apasą , turė jo omenyje Efesą . XIII-X a. Anatolijoje, Sirijoje ir Egipte situacija buvo nestabili. Vidurio Anatolija priklausė hetitams, kurie buvo priversti nuolat sprę sti nesutarimus tarp savo ž emių tautų.
Ž lugus Trojai, prasidė jo masinė s migracijos iš Trakijos į Anatoliją , kiek vė liau atsirado pabė gė lių iš Egė jo jū ros salų (dorieč iai; helenai; jonieč iai). Egipto š altiniuose su suodž iais apraš omi to meto degantys miestai ir pabė gė liai. Teritoriją , kurioje gyvena helenai ir jonai, taip pat mini ž ydai, sirai ir persai. Naujakuriai daugiausia apsigyveno Egė jo jū ros pakrantė je arba netoliese esanč iose salose. Efesas, kaip ir kitos Jonijos kolonijos, galiausiai į vyko 10 a. pr. Kr e.
Strabonas ir Pausanias apie tai pasakoja taip: "... Atė nų karaliaus Kondoro sū nus, prieš ieš kodamas savo tautai naujų ž emių , kreipė si pagalbos į Delfų orakulą . Orakulas iš pranaš avo, kad š ernas ir ž uvis. nurodykite naujo miesto steigimo vietą. Vieną vakarą Androkolas ir jo bendraž ygiai kepė iš krū mų iš bė gę s iš sigandę s š ernas, vijosi paskui ž vė rį , o pagavę s jį už muš ė . Nusprę sta, kad sp. arkul iš sipildė ir buvo rasta vieta naujai kolonijai. tuo metu tapo vidiniu miesto uostu).
Pač ioje vietoje, kur buvo nuž udytas ž vė ris, deivė s Atė nė s garbei buvo pastatyta š ventykla. Tač iau š i š ventykla dar nerasta. Androkolio tė vas buvo Atė nų karalius Kodrosas, istorijoje ž inomas kaip didvyris. Taigi prieš kitą karą su kaimynais jis nusprendė pasiteirauti orakulo apie karo baigtį . Orakulas pranaš avo, kad laimė s to, kurio karalius mirs pirmas, armija.
Karalius Kodrosas, tuo tikė damas, konkreč iai mū š io pradž ioje leido vienam iš prieš o kareivių nusiž udyti...Po jo mirties kova dė l sosto Atė nuose Androkaloje prasidė jo su jo pusbroliu.
Š iuo metu taip pat krinta Androcal kampanija ieš kant naujų ž emių . Matyt, jis buvo priverstas palikti Atė nus. Miestas stovė jo toje vietoje, kur Androkol buvo į kurta 400 metų . Tuo metu mieste vieš patavo Androkolis ir jo palikuonys, pats Androkolis ž uvo viename iš karų su vietiniais karijais ir buvo palaidotas prie Magnezijos vartų , kur jam buvo pastatytas garnys.
