Tailando rapsodija. Devintoji giesmė
Pradė kite č ia >>>
Ryte, sutikę vaikinus krantinė je, iš važ iavome į Railay. Vė l su kiš kiais, nelaukiant kasos atidarymo.
Paskutinė je kelionė je patys supratome, kad Pranangas vis tiek geresnis nei Vakarų Railay, todė l negaiš dami laiko iš karto persikė lė me ten.
Vė l perė jome vieš butį . Praė jusį kartą nepavyko už fiksuoti – kameroje baigė si 4 gigabaitai atminties. Turė jau greitai apsivalyti.
Nitsche toks vieš butis.
Tiesa, iš ranki Verka pastebė jo, kad po kiekvienu namu yra tvenkinys su stovinč iu vandeniu. Taigi, uodai ten turi bū ti nepamatuoti. Taip, ir ilgauodegiai zvimbia nepaliaujamai.
Kelyje po uola, vedanč iu į Pranangą , sutikome bė ganč ią merginą , kuri paklausė , kur yra tualetas. Ir aš maniau, kad sportininkas. Č ia yra du tualetai – vienas Rytų Railay ir Pranang jungianč io tako pradž ioje, antras – gale. Vienas iš jų neveikė . Pasala!
Ufimai urvas su falais nesudomino. O mano, kaip ir daugelio kitų smalsuolių , dė mesį patraukė valstietis su barzda, kuris be draudimo už lipo aukš tai ant uolos ir ten darė į vairius darbus.
Než inau, kodė l jis tai padarė . Lyg nenorė tų pinigų . Mariupolyje turime vieną senelį – miesto beprotį . Kasdien su į vairiais š auniais naminiais kostiumais su savadarbe aparatū ra važ iuoja į miesto centrą ir su juo daro į vairius triukus. Matyt, jis yra buvę s sportininkas, nes jo kostiumai susideda iš į vairių spalvų olimpinių ž aidynių su už raš u SSRS ant nugaros ir į vairių stilių kepurė s, dekoruotos blizguč iais - nuo Budyonovkos iki pailgų skrybė lių . Bet gyvenime jis – eilinis pensininkas, gyvenantis visai netoli nuo manę s. Man atrodo, kad jis tai daro turė damas vienintelį tikslą – pakelti ž monių nuotaiką .
Vietinis keistuolis buvo su š ortais ir puikiai iš tempė .
Pasiž avė ję keistuoliu, nuė jome prie uolos, kyš anč ios iš jū ros. Ten radome didelį pavė sio plotą , taip reikalingą mū sų naujiems paž į stamiems. Ž monių dar nebuvo daug, tad nesunku susirasti vietą .
Vadikas jautė si nelabai gerai. Jis pasakojo, kad nesė kmingai iš š oko iš valties, pradė jo skaudė ti iš varž ą . Ohohohonyushki! Bet jis nuė jo maudytis. Stebė jau jį nuo kranto. Jis apė jo uolą ir dingo iš akių . Susinervinau ir nusekiau paskui jį . Sprendž iant, kad iš tos pusė s, kur jis dingo, aš jo nepasivysiu, plaukiau į prieš ingą pusę . Susitikome už kampo. Ten buvo š auni grota. Tač iau į plaukti į jį buvo š iek tiek sunku – praplaukiantys laiveliai pasivijo bangą , kuri dauž ė si į akmenis ir galė jo lengvai ant jų mus partrenkti. Liepiau Vadikui neplaukti, bet už sispyrę s padaras nepakluso. Turė jau jį sekti. Tač iau bangos nurimo. Nuplaukė me iki smė lio ir iš lipome iš vandens, bet buvo tamsu ir toli nepalipome. Jie plaukė atgal. Vanduo prie grotos iš ė jimo buvo labai graž aus atspalvio. Gaila, kad nebuvo ką taisyti.
Eime su merginomis į plaukiojanč ias valgyklas pirkti pietų . O kainos č ia buvo gana ir nieko. Aš paė miau tom yam (120) ir pad thai (80). Tač iau sriubos dalis buvo nedidelė . Bet prie jo buvo pritvirtinta ryž ių skaidrė . O, š itie ryž iai! Netrukus pradė siu raš yti tviteryje.
Vadikas valgė be apetito ir atrodė taip. Antrą kartą nenorė jau plaukti aplink uolą . Tada aš paė miau Rustemą kaip savo partnerį . Nelabai plaukė , bet su š ia už duotimi susidorojo neblogai. Tač iau kartą vos nepakliuvome po ilgauodege. Pasiteisino. Maž os medū zos pradė jo kristi po mano rankomis, o Rustemas norė jo pasukti atgal, bet aš jį į kalbinau – jau pusę kelio. Uola, ž inoma, buvo į spū dinga. Ir grota taip pat. Tiesa, į jį jau spė jo sumesti visokių š iukš lių , tarp jų ir kelis kratongus. Kai nuplaukė me į krantą , ž monė s jau buvo susijaudinę ir ž iū rė jo, kur mes dingome.
Ufimieč iai taip pat norė jo patekti į Princesė s lagū ną , bet mes neplanavome atlikti ž ygdarbio antrą kartą , todė l jie patys nerizikavo. Ir nuė jome apž iū rė ti likusio pusiasalio.
Š į kartą mes nesutikome tritaš kių bež dž ionių . Š tai tik š is rimtas Abizanas:
Po pilnaties potvynių ir atoslū gių modelis labai pasikeitė . Iš Pranango iš vykome apie 13.00 val. , bet potvynis vis dar nesibaigė ir teko š okti ant vandens. East Railay atrodė geriau nei prieš porą dienų .
Č ia yra dar viena vietinė atrakcija – urvas. Bet į ė jimas kainavo net 200 batų , tad niekas nepareiš kė noro patekti į vidų .
Norė jau pamatyti Tonsai paplū dimį . Sprendž iant iš ž emė lapio, iki jo privaž iuoti teko gana ilgai, ir niekas, iš skyrus mane ir Vadiką , nenorė jo eiti. Iš siuntė me Verką ir vaikinus atgal, o patys nuė jome.
Vieta visiš kai laukinė . Ir bū stą , kad jis atitiktų vietą . Ir niekur!
Į sivaizduoju, kaip č ia miegate naktį ! Bet aš norė jau iš sinuomoti porą namelių Tonsai nakvynei ar dviem! Jei Ao Nang driež ai vaikš to pė sč iomis, galiu į sivaizduoti, ką č ia galima rasti! Kaž kada skaič iau knygą „Kregž dutė s prisilietimas“. Tai vyko Kuboje, bet ten, kaip ir pas mus, buvo tiesioginė kanalizacija. O vieną vyrą pasmaugė iš tualeto iš lipę s boa. Než inau, kiek tai tikroviš ka, bet vieną naktį pasijutau kaž kaip š iurpiai ir nuė jau patikrinti, ar tinkamai už darytos vonios durys. O norint už migti Tonsai laukinė je gamtoje, man atrodo, reikia nusiž udyti š iukš liadė ž ė je. Vis dė lto, kas jus stabdo? : ))))
Kuo arč iau kranto, nameliai tapo padoresni. Bet nelabai.
Priė jome siaubingai barš kantį generatorių . Skaič iau daug skundų dė l jo. Tai gi taip! Neuž migk po juo!
Puiku! Ir tuš č ia!
Bent jau sutikome keletą ž monių . Bež dž ionių yra maž daug tiek pat.
Grož ė jomė s uolų paveikslais.
Ir č ia yra vieš butis, kurį ketinau iš sinuomoti. Vis dė lto bū tų į domu č ia pernakvoti. Bet bijau, kad Vera nebū tų laiminga.
Ir š eš ė lis ant Tonsai yra tikrai blogas. Nebent po akmeniu.
Tikė jomė s iš č ia plaukti tiesiai į Ao Nangą , bet nemač iau valtininkų , nors č ia š vartavosi kelios valtys.
Tokiu pač iu keliu grį ž ti į Railay yra ilgas kelias. Gerai, kad pakrante yra kitas kelias, trumpas.
Tiesa, tai priklauso nuo potvynių ir atoslū gių . Mums pasisekė , normaliai ir gana greitai patekome į Vakarų Railay, iš kurio nuplaukė me kaip kiš kiai.
Vakarienei norė jau į darytų ananasų , kurie kainuoja net 150 batų .
Tač iau, matyt, mano kū nas pavargo nuo į vairiausios egzotikos. Ant virš aus gulintis keptas svogū nas man pasirodė skaniausias š iame patiekale. Likusią dalį aš tik š iek tiek pakoregavau. Net krevetė s liko nesuvalgytos. Nei Verka, nei Vadikas nepareiš kė noro man padė ti. Nelemtas ananasas man buvo suvyniotas.
Verka vė l už sisakė ž uvies, bet kitokią . Bet ji buvo ž iauriai aš tri. Praė jusį kartą Š ri Lankoje Verka aš trią valgyti visai negalė jo. Bet pinigai buvo sumokė ti ir – o, stebuklas! – Vera susitvarkė su gana didele ž uvimi, net nepraš ydamas pagalbos!
Beje, pamirš au tau pasakyti. Mū sų bazė je buvo raudona katė . Maitinome jį skumbrė s likuč iais arba viš tienos sparnelių kaulais. O aną dien neturė jau ką jam pasiū lyti ir daviau presuotą masę (arba ž uvį , arba kalmarą ), kurią nusipirkau prie alaus. Jis buvo sū rus ir gana aš trus. Katė mielai suvalgė . Tada nerimavau, kaip jis iš gyvens? Bet nieko, jis vė l atė jo. Geras į protis!
Tę sinys č ia >>>
