Tailando rapsodija. Aštunta daina
Pradė kite č ia >>>
Ko Hong nebuvo į trauktas į privalomą programą – maniau, kad tai š iek tiek brangu. Bet vieną dieną neturė jau ką veikti ir pradė jau ž iū rė ti atidž iau. Laivas 5 ž monė ms kainuoja 2500 - tai yra 500 asmeniui, jei pasiseka surinkti kompaniją , ir 833, jei esame tik trys. Be to, 300 batų mokestis. Kaž kaip keista: vienose salose 400, kitose - 300! Paklausiau vienos kelionių agentū ros, kiek kainuoja kelionė . Už ž mogų mergina praš ė.1200 Lt. Taip, su pietumis. Brangū s pietū s, pasirodo. Be to, man nepatiko, kad mus pasiimdavo iš vieš buč io jau 8.30 val. , tada kol visi bus surinkti. . . Trumpai tariant, kas po velnių ! Save, pati, pati! Jie atsisuko, kad iš eitų , o mergina man iš tiesė skaič iuotuvą , kad už siraš yč iau savo kainą . Aš to nepadariau. Iš ė jome.
Ryte į prieplauką atvykome penkiolika minuč ių iki aš tuonių . Seniū nas paklausė , kaip į prasta, kur mes norime eiti? Iš girdę s „Hongo sala“, jis pagarbiai linktelė jo galvą ir nuė jo. Sė dime ir laukiame, kol atsidarys kasa. Priė jo pora rusakalbių . Iš kart paž velgiau į juos, bet kaž ko laukiau. Jie klaidž iojo aplinkui ir aplinkui, o aš , pasirinkę s momentą , priė jau prie jų ir paklausiau, kur jie muilo? Paaiš kė jo, kad tai yra Koh Podoje, kur jau buvome. Tada aš padariau jiems pasiū lymą , kurio jie galiausiai negalė jo atsisakyti. Papasakojau apie mū sų pusantros valandos iš bandymus laukiant kompanijos jų pasirinkta kryptimi. Jie vis dar silpnai prieš inosi, argumentuodami, kad iš Puketo galė s nuplaukti į Koh Hong, iš ten buvo arč iau. Jie važ iavo į Puketą po Krabi. Bet aš nemirktelė jusi pasakiau, kad nieko arč iau. Tada, paž iū rė ję s į ž emė lapį , suž inojau, kad net nepameč iau proto! Koh Hong yra toliau nuo Puketo nei nuo Krabi. Trumpai tariant, nuteisiau vaikinus, o bilietus nusipirkome kasoje. Taip sutaupė me 2 batus.
Dė l kaž kokių priež asč ių jie mū sų nepasiuntė iš pylimo – arba banga buvo didelė , arba kaž koks drumstumas. Antrasis yra labiau tikė tinas. Apskritai buvome pakrauti į songteo ir nuvež ti į upė s ž iotis už kalvos, skirianč ios Ao Nang ir Nopparattara paplū dimius.
Plaukė.45 minutes. Ž inojau, kad ten yra marios, ir mane kankino klausimas, ar mus ten atveš , ar kaip? Plauk, kad ten patektum, kaip ir kun. Nagi, neveiks. Galvojau papraš yti, jei ką , kapitono, kad pirma jį atvestų . Š iems tikslams paė miau dovaną – pakuotę Marlboro. Bet nepavyko. Mus iš karto nuvež ė apž iū rė ti marių .
Jei atvirai, nieko ypatingo. Vien į ė jimas į jį š aunus.
Ž monė s č ia jau buvo tvarkingi: ir katamaranuose, ir jachtoje, ir ilgauodegė se. Kada turė jai laiko? Nakvojome č ia, matyt.
Iš valties apž iū rė ję marias nuplaukė me į paplū dimį . Mū sų narsus kapitonas bandė mus atskirti, praš ydamas nusileisti ne 300 batų , o 400 batų . Ne važ iuoti – buvome į spė ti kasoje. Taip, internetas kartais praverč ia. Jis, nemirktelė ję s akies, priė mė tiek, kiek davė me. Ne, ne!
Nič e tokia sala! Č ia galite praleisti porą dienų . Tik, kaip ir Koh Podos atveju, pakrantė je nepakako palmių . Ne Bounty. Ir snork č ia buvo dar blogesnis nei Koh Podoje. Be geltonpilvių maž ų jų banginių , prie austrė mis apaugusios uolos mač iau papū gą ir kai kurių kitų ž uvų pulką . Vanduo, kaip bebū tų keista, buvo gana purvinas. Bet smė lis buvo baltas baltas! Kojos č ia atrodė daug geriau nei po Princesė s lagū nos.
Pamatė me krū muose stebintį driež ą :
Paplū dimyje krabas gana noriai pozavo visiems:
Su mumis atvykę vaikinai, vos ž engdami į krantą , nuė jo ieš koti š eš ė lio. Jie buvo kilę iš Ufos ir jų visiš kai nesugadino saulė . Anot jų , š iemet jie visai neturė jo vasaros. Tamara kitą dieną jau spė jo perdegti, tač iau Rustemas ją iš gelbė jo visiš kai ž iauriu bū du – ilgą laiką apdegusias vietas trynė skalbimo š luoste. Pirmą kartą apie tai girdž iu! Tač iau pasirodė , kad tai tik į vairios informacijos sandė lis. Pavyzdž iui, aš niekada negirdė jau, kodė l kreslai (tai yra) taip mė gstame laš inius. Tai buvo tiesiog vienintelis produktas, kurio totoriai-mongolai nepaė mė iš vietinių gyventojų . Kaip š itas! Gyvenk ir mokykis. Ir tu mirsi kvailys. Bet aš labai mė gstu laš inius.
Buvau pasiruoš ę s be paliovos š nekuč iuotis su vaikinais. Jauč iausi taip, lyg bū č iau juos paž inę s jau seniai. Kaip ir mes, jie kelis kartus buvo Š ri Lankoje ir Goa. Ir kai Rustemas man pasakė , kad jiems pavyko per dieną vieš uoju transportu nuvaž iuoti iš Hikaduvos į Sigiriją ir atgal, aš jį labai gerbiau. Ji paklausė , ar jie sė di turistinė se vietose? Ne, jie nesė di. Informacijos tiesiog ieš koma Google. Š tai tie! Taip atsitinka! Be to, jie taip pat važ iuoja, tač iau ne slidė mis, kaip mes, o snieglentė mis. Apskritai jų veiduose radau giminingų dvasių . Ir paaiš kė jo, kad jie gyvena toje pač ioje gatvė je kaip ir mes! Nagi! Taip nebū na! Tač iau jų vieš butis (Sidabrinė orchidė ja) yra dar toliau nuo pagrindinė s gatvė s nei mū sų vasarnamiai. Už sakyta per Booking. Mokė ta 1200 batų už naktį . Tiesa, turė jo kondicionierių , kurio neį jungė , nes iš kart perš alo, ir televizorių , kurio taip pat neį jungė . Ir garso izoliacija nė ra gera. Tiesa, yra pervež imas į paplū dimį . Jei gali. Bet ne! Mū sų bungaluose už.350 batų , ramybė ir tyla, bet Dievo malonė . Jei nupjaunate gaidž ius.
Vieną vakarą sė dė jome verandoje, gė rė me romą ir klausė mė s Lepso, o gal Š nuro. Prie mū sų priė jo darbininkas, kuris teritorijoje tiesė naujus cementinius takus, keturiasdeš imt penkis kartus nusilenkę s paklausė , ar jis mums netrukdo? Man pasidarė nepatogu. Jis, skirtingai nei mes, nekė lė nė menkiausio triukš mo. Taip, ir kaimynai negirdė jo.
Apie ką aš kalbu? O taip! Apie nuostabią salą . Taigi. Iš plaukę purviname vandenyje, su Vadiku nuė jome paklaidž ioti miš ko takeliu. Nieko ten į domaus nė ra. Nebent ant medž io pamatytų monitoriaus driež ą . Ir ką jis pamirš o? Ar jis turi ten lizdą ?
Grį ž tame. Taip pat plaukė me geltonų jų maž ų jų banginių bū ryje. Sakau jums, tai susiję su tam tikra rizika bū ti į kandamam. Paž velkite į š ių ž uvų akis. Na, gryni gyvū nai!
Atkreipkite dė mesį : molis iš po nagų vakar į lipus į Princesė s lagū ną neiš siplovė , kad ir kaip stengiausi.
Su savimi atsineš ė me ryž ių su kiauš iniu / viš tiena. Ė jau ieš koti kur į dė ti š iukš liadė ž ę . Netoli organizuotų lankytinų vietų valgyklos radau š iukš liadė ž ę . O prie maiš elio su likuč iais aptikau puodingą monitorių driež ą , ryjantį viš tienos kaulus. Priė jo maitinimo darbuotojas ir, paė mę s tuš č ią plastikinį butelį , ė mė varyti gyvū ną nuo lesyklos. Už ką gavo uodegą į veidą . Tai man buvo gana netikė ta. Ž vė ris, kurį darbininkas meiliai pavadino Lape (tikriausiai mergina), dirbo gerai, kaip botagas. Aš net než inojau, kad jie gali tai padaryti. Tač iau pliaukš telė ję s darbininkas nepasidavė ir jam pavyko Lapę nuvyti. Bet ne toli. Po to jis atrinko kaulus iš š iukš liadė ž ė s ir pradė jo mė tyti juos į monitoriaus driež ą . Jis (ji) juos nurijo sveikas, nekramtę s.
Pasiž avė ję s š ė rimo procesu grį ž au į savo. Iš ė jo su Vadiku daugiau paklaidž ioti. Tač iau saloje daugiau nieko į domaus nebuvo. Tada nusprendž iau paž velgti į pabė gimo kelius cunamio atveju. Reikė jo už lipti į kalvą paplū dimio gale, į sikibus už virvė s. Vadikas iš ė jo, o aš į lipau. Na, aš než inau. Manau, kad tai nedidelio cunamio atveju. Než inau, ar trū kč ioti, ar susitaikyti su tuo, kas neiš vengiama.
Kai grį ž au, ten, kur ž uvis bandė grauž ti mano pirš tus, jau buvo smė lio nerija. Jū ra paliko. Ir kartu mano susidomė jimas sala. Gerai, kad buvo jau 14:00. Po pusvalandž io mus iš vež ė . Grį ž dami prie jū ros sutikome kaž kieno kratongą . Kieno nors noras iš sipildys!
Mus grą ž ino į tą patį kanalą , iš kurio iš plaukė me. Bet potvynis buvo ž emas, ir mes nusileidome toli nuo kranto. Teko eiti palei dvokianč ios upė s paliktą muliaką . Mū sų niekas nepaė mė . Teko eiti purvinomis kojomis į Ao Nangą . Tač iau ką daryti?
Tai mū sų gatvė :
Mes vė l vakarieniavome maisto centre. Verka norė jo ž uvies. Ji man nesukė lė pasitikė jimo. Ž alia, ji atrodė labai gerai – rausva, pilvota. Atrodo, raudona telapija. Bet iš virė...Nelukš tendami nuo ž vynų , dosniai pamerkė į druską ir kepė ant grotelių tokioje formoje! Oda buvo beviltiš kai paž eista. Bū tent š i ž uvies dalis man atstoja daugiausiai tsimes. Werkei patiko. Mes su Vadiku už sisakė me kreveč ių kokiame nors padaž e.
Mums dar liko dvi visos dienos. Norė jau dar kartą plaukti Railay, nes praė jusį kartą nespė jome aplankyti Tonsai Beach. Vaikinai pareiš kė norą vykti su mumis.
Tę sinys č ia >>>
