Savaitgalį prie jūros: iš Prahos nuomojamu Nissan Juke į Slovėniją
Vienas iš daugelio privalumų gyvenant Europoje yra tai, kad per savaitgalį galite be didelio vargo apkeliauti 5-6 miestus ir 3-4 š alis. Ką mes, tiesą sakant, padarė me per vieną liepos savaitgalį . Ir vė l savaitgalio tarifas iš RUNWELL.
Š į kartą su draugu nusprendė me savaitgaliui pasiimti vikrų Nissan Juke už.185 eurus. Beje, automobilis man labai patiko: iš manus, puikus valdymas, patogus, labai patogu važ iuoti, o į montuota navigacija, Bluetooth, USB ir kiti dž iaugsmai tokiam dalykė lių ir modernių technologijų mylė tojui kaip aš - pabandž iau viskas pakeliui, likau viskuo patenkinta
Š tai kaip Juke atrodo)
Taigi penktadienio popietę judame link Vienos, jau pamė gtu, vietomis remontuojamu marš rutu į Brno. Vienoje nusprendė me pasiimti bendrakeleivius, kuriuos anksč iau buvome suradę internete. Kam?
- klausiate - tiesiog taip, mes neturė jome jokio ypatingo tikslo, tai buvo tik sportinis interesas - susipaž inti su naujais ž monė mis ir pabandyti smagiai praleisti laiką kelyje.
Kaip visada, prieš Austrijos sieną perkame vinjetę (8 eurai deš imč iai dienų ), taip pat pasiimame ir č ekų vaikinus, kurie autostopu važ iuoja į Slovė nijos kalnus, bet atvež ė me tik į Vienos pakraš tį . Pasirodo, autostopu – gana populiari tema tarp vietinių ekstremalių sportininkų . Vaikinai pasakojo, kad taip keliauja jau 5 metus, iki kelionė s tikslo pasiekia 3 dienas, bet smagiai.
Taigi, 4 valandą po pietų esame nuostabioje Vienoje, susitinkame su savo bendrakeleiviais: Zuzanna, jos dukra ir mopsu (š uo iš Men in Black)).
Sutarė me juos nuvež ti į Triestą (Italija). Kol kas iš gė rė me puodelį Vienos kavos, suvalgė me visame pasaulyje ž inomą š trudelį ir kibome į kelią.
Prieš Triestą tik kartą sustojome degalinė je, pasiš ildyti, už ką sti ir nusipirkti vinjetė s Slovė nijai. Visą likusį laiką grož ė jomė s Austrijos ir Slovė nijos kraš tovaizdž iais: kalnai, pievos – neį tikė tino grož io – jie nuostabū s net pro automobilio langą...Mane labai suž avė jo Slovė nijos keliai, iš ties absoliuč iai tobula, daug estakadų ir tunelių , jokių ekstremalių pakilimų ar nusileidimų.
Jei turite maž ą bagaž inę , jokių problemų!
Į Triestą atvykome apie 22 val.
Iš karto aiš ku, kad degalinė – itališ ka.
Mus pasitiko bendrakeleivių draugas: italas, sicilietis (nors greič iau prieš ingai). Atsidė kodamas už tai, kad atsivež ė me jo draugus, pakvietė vakarienė s. Š iame maž ame uostamiestyje nebuvo sunku tokį vė lyvą valandą pasilepinti puikia pica ir vyninė je iš gerti š alto balto lambrusko.
(Turiu omenyje, kad Prahoje arč iau 11 yra problemų su maistu, o aš asmeniš kai ž inau tik vieną visą parą veikianč ią piceriją ).
Į vairios grapos bare.
Po tokios vakarienė s nusprendė me likti nakvoti š iame mielame miestelyje. „Hotel Central“ pasisekė „patraukti“ per mano dievinamą programą „iPhone“ už sakyme. š į vakarą , tik už.55 eurus. Kai iš siskyrė me, mū sų draugas italas atsisveikinimo dovaną vė lgi kaip padė ką į teikė su buteliu vintaž inio Prosecco. Plač ios sielos ž mogus!
Ryte, pasistiprinę puodeliu stiprios itališ kos kavos ir už kandę panini, nuė jome į praš matnią Italijos vienybė s aikš tę , iš kurios atsiveria vaizdas į jū rą , kas nutinka labai retai, ir nuvykome į Izolą , kur mū sų Prahos draugai. tiesiog ilsė josi. Triestas yra graž us miestelis, ir mes tikrai dar ten eisime, tai yra š imtas procentų!
Vienybė s aikš tė
Iš Triesto į Isola trunka ne daugiau kaip 15 minuč ių . Kelias tuneliais, pro krovinių uostą ir op, jau Slovė nija, o dar po kelių minuč ių pats Izola miestelis.
Jū rų ir krovinių uostas.
Apskritai tai ne visai Slovė nija, nes ne taip seniai (prieš Antrą jį pasaulinį karą ) miestas buvo pavaldus Italijai, tipiš ki itališ ki namai, raudonos plytelė s, į lanka su jachtomis. Yra nedidelis keleivinis uostas, iš kurio per 40 minuč ių keltu pasieksite Veneciją.
Bet mes tiesiog nuė jome į paplū dimį . Tač iau paplū dimys, š velniai tariant, nebuvo labai geras. Gulė ti galima tik ant gulto, akmenukų ir smė lio miš inio. Taip, ir į ė jimas į jū rą nė ra labai patogus, iš skyrus laiptus nuo molo, bet vanduo š varus. Ž inoma, mums pasisekė su oru! Apskritai š eš tadienis praė jo visiš kai atsipalaidavus: gulint paplū dimyje, geriant vyną , valgant Vidurž emio jū ros ž uvį.
Tipiš kas bū stas Izoloje.
Vakare susibū rimus rengdavome draugų iš sinuomotame namelio verandoje. Pora pastabų apie tai: trijų kambarių vila 3 minutė s pė sč iomis nuo jū ros su parku ir belaidž iu internetu parai Izoloje kainuoja 80 eurų . Tikriausiai todė l Isola yra mė gstamiausia č ekų atostogų vieta.
Ž monė s pradeda rezervuoti bū stą vasarai nuo vasario mė nesio, tač iau dė l palyginti maž os kainos ž aidimas yra vertas ž vakė s ir daugelis entuziastingai seka „skanius“ bū sto kainų pasiū lymus tiek privač iame sektoriuje (namai ir butai). ir pensionai bei vieš buč iai.
Tokie pavojingi ž ingsniai vedė į jū rą )
Sekmadienio rytą kė lė mė s anksti, kad dar š iek tiek pagulė tume paplū dimyje ir vė l kibtume į kelią . Ketinome aplankyti Liublianą ir Zalcburgą.
Nuo Izolos iki Liublianos tik valanda kelio, o sekmadienio rytą vienas malonumas važ iuoti tuš č iu keliu. Liubliana atrodo kaip tipiš kas Europos miestelis, su paminklais, baž nyč iomis, raudonais stogais, siauromis gatvelė mis, grindinio akmenimis...bet visai nepanaš i į sostinę . Namai nerestauruoti, aptrupė jusiu tinku, grindinio akmenyse nerū pestingai už lopytos skylė s, nė ra turistų minios, nors suvenyrų parduotuvė s yra.
Galbū t tai sekmadienio rytas ir jū ros pakrantė , esanti visai netoli, bet greič iausiai turistai nelabai mė gsta š io mielo miestelio. Č ia ant kalno stovi pilis, į kurią galima pakilti funikulieriumi, teka upė , kuria gausu mielų kavinių , kavinių ir jaukių restoranė lių.
vaisių parduotuvė )
Palikę automobilį pož eminė je aikš telė je, esanč ioje pač iame centre, valandė lę klaidž iojome po miestą ir popietę už kandome vienoje iš vietinių kavinių . Ir, nusipirkę magnetų partiją , nuė jome toliau.
Siauros Liublianos gatvelė s.
Mū sų kelias buvo Zalcburge, Mocarto gimtinė je. Kelias už truko gana ilgai, neatsiž velgė me į tai, kad vasaros savaitgaliai yra puiki proga nuvaž iuoti prie jū ros ir daugelis ja naudojasi, o sekmadienį eismas toks intensyvus, kad susidaro spū stys. Prieš Karavankė s tunelio mokė jimo terminalą susidarė tikras spū stis.
Pats tunelis, važ iuojant 80 km/h greič iu, taip pat judė jo ne itin linksmai. Tunelis labai ilgas, beveik 8 km, labai iš sigandau kol važ iavome juo, atrodo, net klaustrofobijos priepuolis buvo. Važ iavome lė tai, maš inų daug, dujų tarš os ir š viesos gale ilgai nesimatė . Apskritai, iš pirmo ž vilgsnio, nelabai ilgas kelias atė mė daug laiko, pastangų ir gerokai sugadino mū sų planus.
Į ė jimas į tunelį.
Zalcburgas yra nuostabus. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, bent jau man, tai raudonų stogų trū kumas. Zalcburgas yra ant Zalcacho upė s krantų . Viena vertus, lygumą , senamiestį palaiko gana aukš ta kalva su pilimi, o tada prasideda Alpė s.
Sekmadienio vasaros vakarai Zalcburge gana gausū s.
Aikš tė prieš ais namą , kuriame gimė Mocartas, ir biblioteka.
Miesto panorama nuo pilies.
Vietiniai neabejotinai aktyviai dalyvauja vieš ajame miesto gyvenime.
Vienoje aikš tė je buvo į rengta gatvė s biblioteka, kitoje – teatro scena. Daug vyrų ir berniukų tautiniais kostiumais. Apskritai per trumpą laiką , kurį turė jome apž iū rė ti miestą , buvome labai į kvė pti š ios vietos atmosferos ir komforto. Pavakarieniavę su puikiais š niceliais, važ iavome atgal į Prahą.
Atvykome 2 val. , pavargę , bet labai patenkinti. Gerai, kad Runwell savaitgalio kursas baigiasi pirmadienį vidurdienį , mums pavyko pakankamai iš simiegoti)
Rezultatai:
-savaitgalį reikia rinktis: arba prie jū ros, arba turistiniai pasivaikš č iojimai po miestelius. Neį manoma aprė pti begalybė s.
-vasarą verta atsiž velgti į eismą , nors aiš ku į viską atsiž velgti neį manoma, bet galima ramiai pagulė ti porą valandų ant takelių kur yra turniketai atsiskaitymui ir tuneliai, o dar yra daug remonto darbų...
-Mums patiko „Nissan Juke“. Visi neigiami komentarai nepriimami, negalite visiems į tikti, likome patenkinti))