Я в гостевом доме "Изборск-Парк" Aš esu svečių namuose "Izborsk-Park"

Geguž ė s š ventes visada mė gstu leisti ne mieste. Daž niausiai geguž ę , stabiliai š ilti orai, viskas paž aliuoja. O po sunkios, ilgos ž iemos tai tik poilsis akims. Jie pasiū lė vykti į Izborską.2 dienoms. Niekada ten nebuvau. Gerai, kad buvo galimybė .
Iš vykome penktadienį apie 16 val. Atvaž iavome be kamš č ių per 3.5 val. Apsigyveno 2-vieč iame kambaryje vienas. Kambarys antrame aukš te sveč ių namuose Izborsk-Park, o pirmame aukš te kaimiš ko stiliaus Refektorius, kuriame buvau nuoš irdž iai pavaiš intas kelyje: nuostabiai skani kiauliena su ž olelė mis ir naminė mis bulvė mis. Po kelio negalė jau iš karto laukti oro. Dė dė Saš a pasiū lė palydė ti mane į tvirtovę . Prasidė jo neeilinis savaitgalis.
Tvirtovė buvo š alia vieš buč io. Praė ję prekybos pasaž ą , nepastebė ję suvenyrų namelio, kuriame reikė jo nusipirkti į ė jimo bilietą , nuė jome prie į ė jimo į tvirtovę . Kelyje dė dė Sasha kalbė jo apie Izborską , savo gyvenimą (labai į domu).

Viduje patyriau nepaprastą dž iaugsmą . Nuotraukoje matosi, kaip mano veidas neryš kus. Su tokia fizionomija ilsė jausi 2 dienas.
Kitą rytą dar norė jau pasinerti į gilią apylinkių istoriją ir nuė jau į Kraš totyros muziejų . Nuobodž iaujanč ios merginos gyvai sureagavo į ekskursijos pirkimą . Prasidė jo muziejaus ekspozicija, paskui nuė jome į tvirtovę ir mano vaizduotė je sklandė viduramž ių paveikslai. Pokalbis su gide truko 1 val. Ir tada aš pats nuė jau prie š altinių , ež ero ir vakare nuė jau į Truvorovo gyvenvietę . Siela buvo pripildyta dž iaugsmo ir tylos. Miegojo kaip mirę s.
O ryte man siū lė kiauš inienę iš viš tienos kiauš inių , manų kruopų koš ė s su uogiene, kavos ir sumuš tinių su sū riu ir deš ra. Graž u, skanu!
Iš ė jau į vieš buč io kiemą ir viską nuodugniai iš nagrinė jau. Kieme yra 2 vietos didelei kompanijai pailsė ti su tentais, rusiš ka krosnele, į domia kepsnine, primenanč ia garvež į . Toliau – 4 kambarių namas 8-10 ž monių . O už jo – pirtis. O už stiklainio – viš tidė .
Ryte sutikau savo kaimyną , 24 metų berniuką . Pasikalbė ję nusprendė me autobusu nuvaž iuoti iki Peč orų vienuolyno. Pakeliui kalbė jomė s su gidu Viktoru. Tik 30 km, 25 minutė s ir mes prieš ais vienuolyną . Vienuolynas yra labai unikalus. Jis yra ž emumoje, beveik visos š ventyklos matomos iš taš ko, ryš kios ir spalvingos, iš tolimos vienuolyno sienos teka upelis. Peč orius iš ž odž io urvas. Į urvą nė jome. Ir jie pamatė , kaip skamba varpas. Nuė jome į š ventyklą , padė jome ž vakes.

Mane vienuolyno parduotuvė je labai suž avė jo dideli Dievo Motinos veidai, jie visi skirtingi, kupini meilė s. Fotografuoti nebuvo leista.
Iš autobusų stoties grį ž ome į vieš butį . Po troš kinio, sultingų mė sos kukulių ir vaisių gė rimo norė josi grį ž ti prie š altinių . Tai nepaprastas vaizdas: nuo smiltainio sienos su didele jė ga plaka iš į vairių vietų vanduo, susijungdamas į neramią upelį , į tekantį į ež erą , kurio pavirš iumi plaukioja baltosios gulbė s.
Mano vyras paskambino, kad atvaž iavo iš Novgorodo, ir aš dar kartą su juo pasivaikš č iojau po apylinkes.
Ač iū visiems ž monė ms, padė jusiems man padaryti š ią nepamirš tamą kelionę ir Izborsk-Park darbuotojams, kurie tiek skaniai pavalgė ir buvo tokie svetingi!