Per Belgradą nesaugu.
2011 metų pavasaris Kodė l ne visada patogu bū ti rusu už mū sų Tė vynė s ribų ? Atsimink tai
nemalonu, bet norė dama į spė ti, kokioms situacijoms kelyje reikė tų pasiruoš ti, raš au.
Į Europą vykome nuosavu automobiliu, su rusiš kais numeriais.
Pakeliui į Bulgariją , sustoję Belgrade Serbijoje, į strigome kamš tyje. Vyras vairuoja, aš š alia.
Kairė je iš š alia esanč io automobilio, pilnos, kaip atrodė , visa č igonų š eima, iš keleivio sė dynė s maž daug 25 metų berniukas klausia: „Ar tu rusas?
„Taip“, – atsako vyras. O maš inoms pajudė jus, vaikinas pradeda pasakoti, kad tik mes galime padė ti jam iš sprę sti problemą , kad jam skubiai reikia pinigų , todė l jis yra pasirengę s parduoti grandinę nuo kaklo. Š i grandinė buvo maž daug tokia pat stora, kaip grandinė iš sovietinių tualeto indų . Sakę , kad neturime pinigų , už darė me langą ir nuvaž iavome toliau. Kokia grandine? Kodė l į mus buvo kreiptasi su tokiu pasiū lymu, paklausiau vyro, ar tikrai atrodome kaip norintys nusipirkti grandinė lę ir net iš rankų ? Manau, kad jie skirtingi, bet, matyt, atkaklus modelis apie rusus, kurie kaž kada neš iojo, o gal ir dabar neš ioja grandines su kumš č iu, varo š iuos sukč ius.
Bet jei tai bū tų pavienis atvejis, tikriausiai pamirš tume. Tač iau grį ž dami, atgal, vė l pravaž iuodami Belgradą , bet iš prieš ingos pusė s susidū rė me su tokiais. Važ iuojame, deš inė je maš ina, vė l su š eima (! ), Pradeda mus ragauti. Mes, jau turė dami patirties, nereaguojame, judame toliau. Bet deš inė je esantis vairuotojas nenuleidž ia rankų , nepaliaujamai š nabž da, tada pasuku registratorių jo kryptimi, pati elgiuosi ramiai, nepanikuoju, vyro nesupainioju. Matyt, tai, ko mums signalizuojanti registratorė než ino, signalizuoja ir toliau, kol vyras jį piktai nenubraukė ir pagreitino judė jimą .
Einame, atrodo, kad atsiliekame. Jo nebuvo, jis apeina mus iš deš inė s ir pradeda daryti tas pač ias manipuliacijas, į jungdamas avarinę gaują . Mes turė jome važ iuoti tiesiai plentu, o „rangovai“ matyt turė jo savo planą , kurį paž eidė me staigiai sukdami į deš inę . Taip atsiskyrė me nuo „veisė jų “. Č ia yra tik vienas teigiamas dalykas, jei nebū tume nusukę nuo greitkelio ir nebū tume ė ję gilyn į miestą , nebū tume pamatę , koks graž us miestas – Belgradas.
Tač iau tie, kurie planuoja važ iuoti š ioje vietovė je, atminkite, kad kelias per Belgradą yra nusikalstamas. Jie paž eis jū sų asmeninę erdvę , primes savo valią . Geriausias patarimas – nesustoti. Taip, keliauti nuosavu (rusiš ku) automobiliu Europoje turbū t yra ekonomiš kiau nei iš sinuomoti automobilį , bet NE SAUGU!