Pakalbėkime apie Portugaliją? Truputį daugiau?

2015 Spalio 08 • Kelionės laikas: nuo 2014 Rugpjūčio 11 iki 2014 Rugpjūčio 19

Reputacija: +4758

Pridėti kaip draugą

Parašyti laišką

Kelionė s tę sinys. Pradž ia – http://www.turpravda.ua/pt/algarve/blog-153847.html

Negalė jome atsipalaiduoti Algarvė s pakrantė je ir neaplankyti legendiš kiausio ž emė s galo – Sagres (Sagres) tvirtovė s. Toli į vandenyną ir puč iamas vė jų , kyš ulys tikrai į kū nija pasaulio pabaigą . Ir didž iulė s š eš iasdeš imties metrų uolos, besiverž ianč ios į Atlanto vandenyną , daro neiš dildomą į spū dį .

Sagres. Vakarinė kyš ulio pusė . Š vyturys

Sagres. Vakarinė kyš ulio pusė .

Tarp vietos gyventojų sklando legenda, kad XV amž iuje Henrikas Navigatorius, organizavę s daugybę jū rų ekspedicijų , Kristaus ordino lė š omis Sagrese į kū rė navigacijos mokyklą , kurioje Magelanas, Vaskas da Gama ir Diazas į gijo patirties. Nuo č ia prasidė jo idealaus jū rų kelio į Indiją paieš kos. Kelios ekspedicijos iš vyko iš Sagreso į pietinę Afrikos pakrantę , aprū pindamos Portugaliją auksu ir juodaodž iais vergais.

1755 m. ž emė s drebė jimas stipriai sugriovė tvirtovę . Š iandien iš kadaise buvusio didingo miesto liko nedaug. Dė mesį patraukia senasis š vyturys ir tvirtovė s sienos – XVII a. forto dalis. su terasomis. Taip pat maž ytė s XIV a. koplytė lė s liekanos.

Iš pač ios mokyklos liko tik akmeninė platforma su 43 metrų „vė jo rož ė s“ liekanomis.

Sagres. XIV amž iaus koplyč ios liekanos

Sagres pasirinko banglentininkai – dė l geriausių bangų š alyje, sportinė s ž ū klė s mė gė jai – todė l, kad š alia yra „š auniausios“ vietos, bei ramybė s ir tylos mė gė jai – dė l to, kad č ia maž ai turistų . yra puč iamas visų vė jų .

Sagres. Vakarinė kyš ulio pusė .

Tolumoje matosi San Vicente kyš ulys (Cabo de Sao Vicente) – labiausiai pietvakariuose esantis ž emyninė s Europos taš kas. Kyš ulys visada tarnavo kaip orientyras jū reiviams. Dabar jo virš uje yra š vyturys, kurio nuotolis siekia 95 kilometrus. Iš visų Europoje esanč ių š vyturių š is yra galingiausias.

Sagres. San Vincento kyš ulys

Ž ymiausi pietinė s Portugalijos pakrantė s kurortiniai miestai yra Lagosas, Albufeira ir Portimao. Š iaip tokias pavardes daž niausiai sutikdavau kelionių forumuose, ypač rusiš kuose, kai planavau kelionę . Ir todė l jie yra patys populiariausi ir turistiš kiausi.

Lagosas yra senovinis jū rinis miestas, kurio istorija siekia daugiau nei du tū kstanč ius metų nuo kartaginieč ių . Lagoso istorija neatsiejama nuo provincijos istorijos, miestas patyrė tuos pač ius į vykius kaip ir kiti pakrantė s miestai – du su puse tū kstanč io gyvavimo metų Lagosas buvo finikieč ių , kartaginieč ių , romė nų ir maurų namais. .

Š iandien Lagosas yra vaizdingas miestas prie vandenyno, į sikū rę s aplink graž ų uostą ir ž inomas dė l š varių paplū dimių , restoranų ir vieš buč ių . Pakrantė je driekiasi plati promenada su besidriekianč iomis palmė mis, suvenyrų kioskais ir prekystaliais, kuriais ramiai vaikš to kurortinė s romantikos trokš tantys turistai. O kitoje pusė je, palei kanalą , rikiavosi jachtos ir laiveliai, siū lantys turistams jaudinanč ių jū rinių pramogų : apž iū rė ti keistas grotas ir urvus, daugelį š imtmeč ių jū ros bangų kurtas pakrantė s uolose.

Visa tai traukia keliautojus, todė l Lagosas yra vienas geidž iamiausių kurortų .

Sustojome Lagose po Sagres, tikė damiesi pamatyti Š v. Antonio baž nyč ią , pastatytą.1707 m. baroko stiliaus. Už iš orinio paprasto baž nyč ios fasado ir asimetrinių varpinių slypi gausiai auksu dekoruotas interjeras, dar vadinamas Auksine baž nyč ia. Ant baž nyč ios lubų pavaizduotas Portugalijos herbas, apatinę sienų dalį puoš ia mė lynos ir baltos spalvos azulejos, kitos sienų dalys – raiž yta paauksuota ir daž yta mediena.

Lagosas. Antonio baž nyč ia

(š i nuotrauka iš http:// www. lookportugal. com)

Deja, baž nyč ia buvo už daryta restauravimui. Ir mums neliko nieko kito, kaip pasivaikš č ioti miesto gatvė mis, nueiti į vieną iš Lagoso garsė janč ių paplū dimių . Daugybė į domių formų uolų , grotų ir maž ų į lankų , kurių daugumą galima pasiekti tik vandeniu, pritraukia turistus iš viso pasaulio.

Ant krantinė s buvo iš saugotos senovė je miestą juosusios sienos liekanos ir XVII a. Fortaleza Ponta da Bandeira fortas, pastatytas uostui apsaugoti.

Lagosas. Sienos, kuri senovė je juosė miestą , liekanos

Lagosas. Ponta da Bandeiros fortas

XVII amž iaus pabaigoje Algarvė s pakrantę labai daž nai už puldavo piratai. Nuo jų nukentė jo ir Lagosas, kuris kadaise buvo Algarvė s sostinė , nes tai buvo uostamiestis. Tada Algarvė s gubernatorius grafas Sarzedosas nusprendė š alia uosto pastatyti fortą .

Tvirtovė buvo pastatyta 1679–1690 m. , tuo metu, kai Portugalija kariavo už savo nepriklausomybę nuo Ispanijos. Į tvirtovę buvo galima patekti tik per pakeliamą tiltą per gilų griovį , iš kastą prieš ais į ė jimą . Fortas buvo pastatytas kvadrato formos, forto kampuose stovė jo sargybos bokš tai. Forto viduje yra Š ventosios Barboros koplyč ia, kurios sienas puoš ia XVIII amž iaus pabaigos azulezos plytelė s.

Lagosas. Ponta da Bandeiros fortas

Š iandien forto teritorijoje vyksta tradicinė Lagoso š ventė – vidurnakč io plaukimo š ventė : kiekvienais metais rugpjū č io 29 d. vidurnaktį susirenkama maudytis, paragauti vietinė s virtuvė s patiekalų ir pasiklausyti gyvos muzikos.

Lagose yra daug mokyklų , kuriose galite iš mokti plaukioti banglentė mis, važ inė tis baidarė mis, baidarė mis ir kai kuriais kitais vandens transporto priemonemis.

Malonus ž vejų miestelis su sniego baltumo namais prie vandenyno ilgainiui tapo Algarvė s turizmo sostine. Romė nai taip pat pamė go š ią vietą ir pastatė č ia pilį , kurią vė liau arabai pavadino Al-Bukhar – „Pilis ant jū ros“. Arabų valdymo laikotarpiu č ia vystė si aktyvi prekyba su Š iaurė s Afrika. XIII amž iuje. pilį už ė mė Santjago ordino riteriai, o dė l to nutrū kę prekybiniai santykiai lė mė miesto nuosmukį .

Daž niausiai ž monė s į Albufeirą atvyksta dė l graž ių paplū dimių , atskirtų aukš tų uolų , besitę sianč ių ilgus kilometrus. Vienas ž inomiausių miesto paplū dimių yra Peneco, arba, kaip jis dar vadinamas, Tunelinis paplū dimys (Praia do Tunel). Jis yra senojoje miesto dalyje, o norint ten patekti, reikia eiti tuneliu, padarytu tiesiai uolose.

Albufeira. Tunelio paplū dimys

Albufeiroje yra daug pramogų centrų ir naktinių klubų , todė l gyvenimas joje verda visą parą . Daugybė butikų ir parduotuvių , kuriose galite nusipirkti beveik visko – nuo pasaulinių prekių ž enklų drabuž ių iki smulkių vietinių meistrų pagamintų suvenyrų .

Portimao (Portimao) yra vienas didž iausių Algarvė s miestų ir, mano nuomone, didž iausias. Didž iulė s kelių aukš tų vieš buč ių dė ž ė s (nuo nebrangių iki prabangių ), kurias matė me pro autobuso langą nuvykę į Sagresą , neprisidė jo prie simpatijų š iam kurortui. Bet atsitiko taip, kad š iame mieste turė jome gyventi 2 nepilnas dienas.

Portimao, kaip ir visų pakrantė s miestų , istorija prasideda nuo nedidelio uosto, kuriame kaž kada prekiavo finikieč iai, graikai ir kartaginieč iai, istorija. Portimaunas yra prie Arados upė s ž ioč ių , kuri tapo natū raliu laivų uostu ir senovė je buvo ž inoma kaip korsarų ir piratų prieglobstis. Upė suteikė prieigą prie jū ros ir senovė s Algarvė s sostinė s - Silveso, esanč ios upė je. Iš Portimauno uosto buvo eksportuojamos vietinė s prekė s – figos, alyvuogė s, vynas, ž uvis. Jie importavo vergus ir cukrų , daugiausia iš Afrikos kolonijų ir Brazilijos.

XVII – XVIII a. miesto plė tra labai sulė tė jo dė l prekybos susilpnė jimo ir niokojanč io ž emė s drebė jimo 1755 m. Tada buvo sugriauta pagrindinė š ventykla ir 15 maž ų koplyč ių . Milž iniš kos bangos padarė didelę ž alą miesto sienoms ir Santa Catarina fortui. Tuo pat metu Pombalio markizas ketino paversti Portimao vyskupija, o uostą iš kė lė į miesto rangą , tač iau karalienė Marija I vetavo jo sprendimą , ir Portimao miesto statusą į gijo tik 1924 m. p>

Tarp daugumos turistų Portimaunas garsė ja didž iuliu Praia da Rocha paplū dimiu, kuris tę siasi kelis kilometrus. Patogū s mediniai takai pilnai juosia paplū dimį , leidž iantis prie vandens, yra persirengimo kabinos, duš ai, kavinė s. Kaip ir dauguma Algarvė s kurortų , Portimaunas yra uolė tame masyve, nuo kurio atsiveria vaizdingas vaizdas į vandenyną , patį kurortą ir jo apylinkes.

Kai nusileidome į Praia da Rocha paplū dimį , po pietų atvykę į Portimao, sustingome iš nuostabos, š oko ir siaubo, o mano ranka instinktyviai siekė fotoaparato – TOKIO poilsiautojų dar nematė me! : ))

Portimau. Praia da Rocha paplū dimys

Vargu ar radome nedidelį laisvą paplū dimį savo daiktams prie vandens. Tiesa, iš ten iš vijo ir mus tą dieną š turmavę s vandenynas su viena ilgiausių savo bangų . : ))) Iš girdę nemaž ai rusakalbių poilsiautojų , nevalingai į sitraukė me į pokalbį su jais - tai buvo Moldovos gyventojai, atvykę aplankyti savo vaikų ir anū kų , kurie gyvena ir dirba č ia, Portimao mieste. Paaiš kė jo, kad Portugalijoje ne tik daugelis mū sų tautieč ių , bet ir nemaž ai Moldovos gyventojų yra kviestiniai darbuotojai.

Likusį laiką degindavomė s saulė je ir maudydavomė s netoliese esanč iame paplū dimyje, esanč iame už vienos iš uolė tų atbrailų . Š is paplū dimys buvo nedidelis, nebuvo medinių takų , pavė sinių ir duš ų , bet ten buvo maž ai ž monių , o iš vandens iš augo kelios keistos uolos su grotomis viduje – kur pro plyš į galė jai ž iū rė ti į saulę ir pasidaryti graž ių nuotraukų . .

Portimau. Paplū dimys į kairę nuo Praia da Rocha

Kaip ir bet kuriame didž iuliame kurortiniame mieste, gyvenimas Portimao nesiliauja saulė lydž io metu, jis triukš mingai teka iš paplū dimio į barus, aludes, lauko scenas ir diskotekas. Nuo geguž ė s iki spalio Portimaune vyksta daugybė koncertų ir festivalių su vietinė mis ir tarptautinė mis „ž vaigž dė mis“. Labai populiarus yra sardinių festivalis, kuris vyksta vasaros pabaigoje ir trunka visą savaitę . Ant grotelių keptos sardinė s yra visur, kartu su gyva muzika ir amatų mugė mis.

O mū sų laukė Lisabona, Sintra, Evora. . . Ir saulė lydis Cabo da Roca – mes buvome vieni paskutinių jų ž emyno gyventojų , kurie tą dieną pamatė saulę . : ))

Cabo da Roca kyš ulys. Saulė lydis 2014 m. rugpjū č io 22 d.

Na, pabaigoje turi bū ti autoriaus paraš as. . . : ))

Cabo da Roca kyš ulys. Saulė lydis 2014 m. rugpjū č io 22 d.

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą