Pakalbėkime apie Portugaliją? Truputį?
„Mano atostogų planai turė jo bū ti pakeisti“ – pastaruosius dvejus metus š i frazė tapo bū dinga daugumai ukrainieč ių . Aš taip pat naikinau savo grandiozinius planus ir svajones apie keliones iki geresnių laikų .
Bet aš labai norė jau kur nors iš vykti, o mano smegenys, akys ir psichika, praš ė naujų potyrių , ryš kių nuotraukų ir bent š iek tiek atsipalaidavimo.
Portugalija mums tapo „kaž kur“. Iš draugų iš girdome daug gerų atsiliepimų ir rekomendacijų vykti į š ią nuostabią š alį . O argumentas „Portugalija labai nebrangi“ buvo paskutinis argumentas, nuvertę s svarstykles. O susipaž inti su š ia š viesia pietų š alimi keturių jaunų damų kompanija iš vyko pač iu aukš č iausiu metų laiku – rugpjū tį . Taigi ž vaigž dė s iš sidė sč iusios. . . : )
Skridome Norvegijos pigių skrydž ių lė ktuvu „Norwagian“ su persė dimu Osle. Nepaisant „ž ydė jimo“, š is marš rutas tuo metu – likus 2 mė nesiams iki iš vykimo – buvo pigiausias ir gana trumpas pagal skrydž io laiką . O į nustebusį pasienieč ių klausimą , iš vydusį keturias moteris su paplū dimio skė č iu rankose, jie atsakė : „monay“, tai yra nebrangiai. : ))
Mū sų paž intis su Portugalija prasidė jo nuo pieč iausios jos provincijos – Algarvė s. Tai vaizdinga Atlanto vandenyno pakrantė , kurioje gausu fantastiš kai graž ių uolų apsuptų į lankų , daugiau nei š imtas kilometrų plač ių smė lio paplū dimių ir deš imtys kurortinių miestų : Albufeira, Lagosas, Faro, Vilamoura, Tavira, Portimao, Lule, ir pan.
Nuo š altų vė jų Algarvė s š iaurė je saugo kalnai, š iltos Atlanto srovė s ir Afrikos vė jai sukuria č ia iš skirtinai š velnų , nepakartojamą klimatą , saulė š vieč ia 300 dienų per metus. Vasara č ia prasideda balandį ir baigiasi spalį , vandens temperatū ra vasarą.21-24°C. Než inau, kokia tiksliai temperatū ra buvo vandenyne per mū sų atostogas, bet po 3 minuč ių iš š okau iš vandens su jausmu, kad mano rankos buvo padengtos maž ais, maž ais ledo gabalė liais.
Prieš tris tū kstanč ius metų Algarvė s teritorijoje buvo finikieč ių prekybos uostai, o VI amž iuje prieš Kristų kartaginieč iai į kū rė Ganibalio (š iuolaikinio Portimauno) uostą . Daugiau nei 500 metų Algarvė s regionas priklausė arabams, 8 amž iaus pradž ioje jį už kariavę iš vestgotų , pats ž odis „Algarvė “ kilę s iš arabiš ko „al garb“ – vakarų . Š is kraš tas iš liko paskutine arabų tvirtove Portugalijoje, ir tik XIII amž iaus viduryje musulmonus iš Algarvė s iš vijo Portugalijos karalius Donas Afonsas III.
Algarvė s, kaip kurorto, istorija prasidė jo tik prieš kelis deš imtmeč ius, kai š eš tojo deš imtmeč io pabaigoje britai pasirinko Algarvę kaip savo atostogų vietą . Maž i ž vejų kaimeliai ilgainiui iš augo į didelius kurortinius miestelius – siauras senas gatveles spaudė „promenados“ su begale restoranų , parduotuvių , vieš buč ių .
Pirmasis Portugalijos miestas mums buvo Faras – didž iausias provincijos miestas su tarptautiniu oro uostu, antrasis po Lisabonos pagal tarptautinį keleivių srautą . Oro uostas yra už dviejų kilometrų nuo Faro, turi tik vieną asfaltuotą.2610 metrų ilgio kilimo ir tū pimo taką , yra palei vandenyną . Dė l to, prilipę prie langų , suž avė jome stebė ti, kaip lė ktuvas leidž iasi virš vandenyno.
Faro istorija, kaip ir Algarvė s istorija, siekia romė nų laikus, kurie primena likusius griuvė sius. Pirmą ją gyvenvietę dabartinio Faro miesto vietoje į kū rė romė nai. Miesto klestė jimas krito maurų valdymo laikais. 8 amž iuje miestą už ė mę maurai iš pradž ių suteikė jam Ossonobos pavadinimą ir naudojo kaip prekybos uostą . XVI amž iuje gyvenvietei suteiktas miesto titulas, o XVIII amž iuje ji paskelbta pieč iausios Portugalijos provincijos sostine.
Deja, per 1532 ir 1755 m. ž emė s drebė jimus miestas buvo smarkiai nukentė ję s, o dauguma iki š ių dienų iš likusių pastatų buvo arba restauruoti, arba pastatyti XVIII amž iaus antroje pusė je.
Pirmas dalykas, kurį atkreipiate dė mesį į miesto gatves, yra raš tuoti š aligatviai, iš kloti maž ais, 5x5 cm dydž io, baltais ir rudais netaisyklingos formos akmenimis. Be to, š ie papuoš alai yra iš kloti rankomis, o dauguma š aligatvių daugelyje š alies miestų yra pagaminti tokiu bū du. Labai grazu! Bet kaip nepatogu ant jų vaikš č ioti! Per ploną sandalų padą jauč iate visus š ių akmenukų iš kilimus, į dubimus ir š iurkš tumą . O aš , nepastebimai sau, nuolat judau ant grindinio – ant lygaus ir lygaus pavirš iaus, rizikuodamas pakliū ti po automobiliu. : ) Tai į domu - kaip jie ant stiletų ant tokio š aligatvio vaikš to? ? : ))))
Faro gatvė s.
Faro centras yra patogus pė sč iomis. Senamiestį supa iš dalies iš likusios IX amž iaus romė niš kos sienos. Į jį galite patekti per Arco da Vila, pastatytą XIX a. viduramž ių vartų vietoje. Taip pat yra Š v. Tomo Akvinieč io, Faro globė jo, statula.
Faro. Arco da Vila. Š v. Tomo Akvinieč io, Faro globė jo, statula.
Deja, Faro buvome tik pora valandų – laikas nuo lė ktuvo iki autobuso, nes toliau mū sų kelias buvo Armacao de Pera. Tač iau per š ias 2 valandas spė jome susiž avė ti miestu, nufotografuoti seriją ir net pabendrauti su buvusiais tautieč iais.
Armasao de Pera.
Nedidelis kurortinis miestelis, iš augę s iš ž vejų kaimelio, laikomas bene seniausia gyvenviete Algarvė s regione. Kaimą į kū rė ž monė s iš vieno iš Portugalijos regionų , vadinamo Pera, iš kur kilo pavadinimas.
Dė l š varaus balto smė lio ir š ilto vandens Praia de Gale tapo mė gstama atostogų vieta ne tik tarp turistų , bet ir tarp vietinių .
Armasao de Pera, Praia de Gale paplū dimys
Š iandien Armacao de Pera yra modernū s vieš buč iai, prekybos centrai ir daugiaaukš č iai gyvenamieji pastatai.
Armasau de Pera, vaizdas pro buto, kuriame apsistojome, langą
Armasau de Pera, centrinė "promenada" palei pakrantę
Viename iš š ių namų apsistojome kelias dienas – nedideliame bute, 5 minutė s pė sč iomis iki paplū dimio. Š eimininkė mus iš kart vaiš ino pasteis de nata (pasteis de nata) – visame pasaulyje ž inomais portugališ kais kepiniais. Tai nacionaliniai saldainiai, kurie kepami visoje Portugalijoje. Sako, skaniausi pasta de nata yra tik Lisabonos kavinė je Pasteis de Belem. Aš nesu tikras. Mums atrodė , kad visi pyragaič iai, kuriuos valgė me, negali bū ti lyginami su š iais - iš privač ios kepyklos kitoje gatvė je, kurioje ž monė s stovė jo eilė se dar gerokai prieš atsidarydami. : )
Portugalija yra ž vejų š alis, nacionalinis patiekalas yra maž os sardinė s, keptos tiesiai ant ž vynų . Negana to, daugelis gyventojų savo balkonuose į sirengia grilio krosnis, o visą apylinkę gaubia tankus, smarkus keptų sardinių kvapas. : ))
Kitas ryš kus „į spū dis“ buvo ž uvė dros, kurios pamė go ant namų stogų . Vos auš tant jie kė lė tokį triukš mą , kad jau treč ią „bemiego“ rytą mums kilo didž iulis noras pradė ti juos š audyti. : ))
Prieš ingu atveju miestelis labai graž us ir patogus – pakrantė je yra daug restoranų ir kavinių , mobilių darž ovių turgų , parduotuvių ir privač ių parduotuvių , kuriose galė site skaniai ir nebrangiai pavalgyti arba nusipirkti maisto produktų ir gamintis patys namuose. Nepaisant didelio poilsiautojų skaič iaus, visada rasdavome ir vietą paplū dimyje, ir laisvą staliuką kokiame jaukiame š eimos restoranė lyje pietums ar vakarienei su gardž iais jū ros gė rybių patiekalais. Iš bandė me į vairiausius jū ros gelmių gyventojus – ant grotelių keptą doradą ir laš iš ą , ir dar keletą vietinių ž uvų , kurių pavadinimo negalė jome nei iš versti, nei prisiminti, ir, ž inoma, sardines. Kalmarai ruoš iami į vairiai: tiesiog kepti ant grotelių , kalmarų „kebabas“, darž ovė s ir balta ž uvis, darž ovė se kepti ž iedai ir kt. Ir net ryklio ir stintų mė sa – viename š eimos restorane, atidarytame dar 1968 m. Man labai (! ) patiko stintų mė sa.
Į vakarus nuo Armacao de Pera driekiasi uolė ta pakrantė , kurią nutraukia nedidelė s į lankos ir virš jų į sikū rę jaukū s vieš buč iai. Patekti iš vandenyno pusė s pakrante buvo galima tik siauru takeliu, vingiuojanč iu palei skardž ius. Pavykome nueiti pakankamai toli, kol takas baigė si už raš u privat.
Armasau de Pera
Tolumoje – Armacao de Pera
Į vakarus nuo Armacao de Pera, maž as vieš butis
Į vakarus nuo Armacao de Pera, miesto tolumoje
Laimei, didž ioji dalis mū sų kompanijos nepriklausė mė gstanč ių atostogauti „pilvu“ ž vaigž dynui, todė l atostogas paplū dimyje kaitaliodavome su ekskursija po pakrantę.. .
