Tai buvo pirmasis pastatas mano paž intinė s kelionė s metu. Naujoji pilis yra vienas didž iausių Vienos pastatų . Didž iojoje Hofburgo naujojo sparno dalyje yra Austrijos nacionalinė biblioteka: skaitykla, papiruso muziejus, gaublių muziejus.
Vietovė yra netoli Vienos centro. Č ia visada triukš minga ir smagu. Vyksta mugė s, degustacijos, konkursai ir dar Dievas ž ino kas. . Ką visa tai turi bendro su didž iuliu mastu (tū kstanč iai ž monių ).
Puikiai atrodanti baž nyč ia! Votivkirche daž nai vadinama katedra, o tai nė ra visiš kai tiesa. Katedra yra ypatingas statusas, suteikiamas katalikų baž nyč iai kaip pagrindinei mieste arba kaip vyskupo ar arkivyskupo tarnybos vieta.
Vaikš tant po Vieną vienintelė į kyri (jei taip galima sakyti) reklama – nesibaigiantys kvietimai į operą su pompastiš kais viduramž ių kostiumais pasipuoš usių ž monių platinimu ryš kiomis skrajutė mis.
Hofburgas yra Austrijos-Vengrijos imperijos „Ž iemos rū mai“, tač iau daug senesni nei Sankt Peterburgo atitikmuo. Net ekskursiją po rū mus vedė ponia iš Sankt Peterburgo (ji anksč iau dirbo Tretjakovo galerijoje).
Č ernivcių rotuš ė je vidurdienį trimitininkas kasdien groja garsiosios dainos „Marichka“ melodiją. Rotuš ė s bokš to virš uje į rengta apž valgos aikš telė , į kurią galima pakilti sraigtiniais laiptais.
Č ernivcių dailė s muziejus yra į spū dingame pastate, pastatytame 1901 m. pagal arkos projektą . Eisenbergas Bukovinos taupomajam bankui. Pastatas laikomas vienu geriausių Vienos secesijos stiliaus pavyzdž ių Rytų Europoje.
Graž iausias š ios aikš tė s ir Č ernivcų pastatas yra Olgos Kobylyanskos vardu pavadintas Č ernivcų teatras. Č ernivcių teatras – tai aksomo ir aukso svajonė , kurią suprojektavo Vienos architektai Helmeris ir Felmera.
Tai vienintelis apš viestas urvas Ternopilio regione, kuris lankytojus priima iš tisus metus. Marš rutas prasideda 500 metrų į ė jimo koridoriumi, kurio sienos ž ė ri gipsu, primenanč ios paparč io lapus, pereina į Uolų salę , kur gri...
Svarbiausia Maskvos patriarchato Rusijos stač iatikių baž nyč ios ortodoksų baž nyč ia. Š ventykloje, vadinamoje Š ventosios Dvasios katedra, ant kliros girdisi graž us baž nyč ios choro giedojimas.
Dangiš ko grož io katedra yra centrinė je Č ernivcių miesto dalyje. Mikalojaus baž nyč ia pastatyta ark. I. Nanescu, pastatytas pagal Rumunijos viduramž ių architektū ros š edevrą – XIV amž iaus vidurio karališ ką ją ba...
Nuostabus kompleksas. Nurodo objektus, kuriuos saugo UNESCO. Veikia kaip universitetas. Negalite vaikš č ioti centrine alė ja - yra unikali laistymo sistema.
Iš pradž ių dominikonų Š v. Mikalojaus vienuolyno akmeninių celių kompleksas (1596 m. ) buvo į kurtas kaip vieno aukš to U formos pastatas su greta rytų esanč iu refektoriumi, tač iau XVIII amž iaus viduryje jį kapitaliai atnaujin...
Č ia jautiesi labai ramiai ir ramiai. Teritorija nedidelė , iš puoselė ta, š ventykla didinga su labai sudė tinga istorija. Centrinio į ė jimo arkoje yra kryž ius, ant jo už dedama kairė ranka ir palinkė jimas.
Muziejus buvo aplankytas kaip paž intinė s ekskursijos dalis. Anksč iau š iame name gyveno armė nų vyskupas, o dabar jame yra Kamjaneco-Podilskio valstybinio istorijos muziejaus-rezervato senienų skyrius.
Kameneco-Podolskio pilies tiltas laikomas vienu iš septynių miesto stebuklų – tai valstybinė s reikš mė s architektū ros paminklas. Pastatas liaudyje vadinamas Turkijos tiltu.
Aleksandro Nevskio katedra yra Kameneco-Podolsko miesto centre. Tai pagrindinė veikianti stač iatikių baž nyč ia Kamyanets-Podilskyi. Neobizantinio stiliaus katedra buvo pastatyta 1893 m.
Baž nyč ia pastatyta be vienos vinies. Į ją galima patekti siauru mediniu kabanč iu tilteliu. Medinė Š ventojo Kryž iaus Iš aukš tinimo baž nyč ia su varpine yra Karvasary pakraš tyje, Kameneco-Podolsky miestelyje, siauroje Smotrich up...