Su š eima į Prahą važ iavome kaip „laukiniai“. Iš anksto už sisakė me vieš butį ir lė ktuvo bilietus. už sisakė me privatų gidą , nes senstame daž nai reikia kur prisė sti.
Tai buvo sunkū s metai. Nusprendė me pailsė ti su draugais, visiš kai atitrū kti, tiesiog be kliū č ių ! Bet ne „degtinė s iš gerti“, o norė jau kaž ko tokio.