Ilgai neraš iau apie kitas vietas, neturė jau nei laiko, nei noro, ir ilgą laiką neraš iau „kalba“. Š is raš inys skirtas tiems, kurie atvyko į mano š alį „iš sivaduoti“ savo „kalba“.
Kiek kartų atidė jau rytdienai, kitam savaitgaliui, iki š venč ių . Kiek kartų ieš kojau dingsties atidė ti, o gal neatidė ti.
Liepa baigiasi, o prieš mokyklą vaikams reikia duoti ką nors naudingo. Ir taip sė dė dami gerdami kavą jie galvojo, kur eiti...Ir prisiminė vienos mū sų draugė s mamą , kuri gatvė je buvo pravarde „Yonyha“, ir viskas dė l to, ka...
Likimo valia š iemet naujuosius metus turė jau š vę sti ne prie š eimos stalo, o darbingai (tikiuosi, kad liaudiš kas į sitikinimas neiš sipildys taip, kaip sutiksi naujus metus ir juos praleis, nereikė s turi vieš buč ius iš tisus metus).
Artimiausiu metu aplankyti kaimyninę š alį nebuvo planų , tač iau, kaip į prasta, gyvenimas daro savo korekcijas. Na, o norint patekti į taš ką „A“, tiksliau, į Mogiliovo miestą , tai buvo į manoma tik „White Swan“ firminiu traukiniu Kijeva...
Na, š tai mes vė l komandiruotė je į Konotopą . Kaž kodė l prisiminiau vaikystę ir Kolią Gerasimovą iš filmo „Sveč ias iš ateities“ ir kad jis buvo 6 klasė s mokinys iš Konotopo miesto.