Olandija – darbo, ramybės ir laisvės šalis
„Gali bū ti kitaip...gali padegti, gali bū ti
linksmas...taip pat atsitinka kaip gė lė – fantastiš kai miela,
bet visi ž ino, kad JI yra ryš kiausia š alis! »
Apie š alį , jos istoriją ir ž mones
Nyderlandai yra maž a š alis, susidedanti iš.12 provincijų , tarp kurių labiausiai iš sivysč iusios daugelį amž ių buvo Pietų ir Š iaurė s Olandija. Ilgainiui visa sū riais, kanalais, didingais menininkais, tulpė mis, porcelianu, mediniais batais ir malū nais iš garsė jusi š alis pradė ta vadinti „Olandija“, o tai oficialiai neteisinga. Pietų ir Š iaurė s Olandija yra tik 2 labiausiai iš sivysč iusios iš.12 Nyderlandų provincijų . Tai buvo garsiausios provincijos už Nyderlandų ribų , todė l visa š alis daugeliu kalbų daž nai buvo vadinama Olandija.
Pavadinimas „Nyderlandai“ vertime reiš kia „ž emutinė s ž emė s“, tač iau paž odž iui jį versti neteisinga, nes dė l istorinių priež asč ių š iuo terminu kalbama apie vietovę , maž daug atitinkanč ią š iandienos Nyderlandus, Belgiją ir Liuksemburgą (Beniliuksą ). Viduramž ių pabaigoje vietovė , buvusi Reino, Maso, Scheldto upių ž emupyje, palei Š iaurė s jū ros pakrantę , pradė ta vadinti „Primorsky ž emuma“ arba „ž emuma“.
Vos 41.5 tū kstanč io kvadratinių metrų teritorijoje. km, Olandija yra nedidelė š alis, už imanti kuklią.131 vietą tarp visų pasaulio š alių , pagal gyventojų skaič ių – 16.8 mln. – 62 vieta ir yra viena didž iausių gyventojų tankumo š alis – 394 ž monė s. / kv. km.
Keliaudami puikiais š alies keliais galė site grož ė tis tipiš ku Olandijos kraš tovaizdž iu su karvė mis, ė riukais, vė jo malū nais ir siaurais kanalais iš kirstomis ž aliomis pievomis.
Beveik 1/3 š alies yra ž emiau jū ros lygio. Nuo XIII amž iaus buvo statomos už tvankos, kurios blokavo vandens patekimą į ž emumas, o vė jo malū nai jo perteklių iš siurbti. Iki XIX amž iaus š alyje buvo daugiau nei 9000 malū nų . Už tvankų apsuptos nusausintos ž emė s vadinamos polderiais, kurių dabar yra daugiau nei 5000. Jei nebū tų už tvankų , pusę š alies, be to, tankiausiai apgyvendintą , už tvindytų Š iaurė s jū ra ir upė s.
Olandai yra puikū s gyvulių augintojai, darž ovių augintojai, sodininkai, gė lių augintojai. Olandiš ki sū riai atneš ė š aliai pasaulinę š lovę . Puikus menas buvo pasiektas gaminant ploną liną , nė rinius ir siuvinė jimus. Plė tojamas jū rinis amatas, medž io apdirbimas (baldų , buities rakandų , medinių batų drož yba ir daž ymas), taip pat meninių metalo gaminių gamyba. Olandiš kas fajansas ir plytelė s buvo plač iai ž inomi.
Prie to pridė jus ilgus š imtmeč ius trukusį titaniš ką darbą kuriant teritoriją , galime kalbė ti apie kolosalų olandų darbš tumą . Prie pagrindinių olandų charakterio savybių galima priskirti ir taikumą , toleranciją bei atvirumą . Jie gyvena pagal principą : „Gyvenk pats ir nesikiš į kitų gyvenimus“.
Pirmoji paž intis su Olandija arba malonus pasivaikš č iojimas po Utrechtą
Pagaliau esu š alyje, kurią jau seniai svajojau aplankyti. Apie pirmą jį aplankytą miestą Utrechtą beveik nieko než inau, mintys sukasi Amsterdame, apie kurį turiu tiek daug geros informacijos. Todė l iš pasimatymo su Utrechtu nieko ypatingo nesitikė jau. Tač iau nuo pirmų jų minuč ių paž inties su š iuo jaukiu miestu ir mū sų gidu Matheusu Utrechtu patraukia dė mesį ir suvokimas, kad jau esate nuostabioje Olandijoje.
Pirmiausia į akis krenta rami atmosfera, dvirač ių gausa automobilių stovė jimo aikš telė se ir visur gatvė se besisukantys dviratininkai, savita pastatų architektū ra ir, ž inoma, š į miestą puoš iantys kanalai.
Jo atsiradimo istorija tokia: I amž iaus viduryje Reino pakrantė je, batavų (batavų – germanų gentis, apsigyvenusi prie Reino ž ioč ių ir tapusi Romos są jungininke) vietoje. , vė liau iš tirpo frankai) Traektum gyvenvietė je (iš lot. trajectus - perė jimas), atsirado tvirtovė , kurią iš medž io ir ž emė s pastatė romė nų vadas Korbulas, joje buvo iki 500 karių garnizonas. Nuo to laiko Reino vaga gerokai pasikeitė , o š iandien buvusios tvirtovė s vietoje yra Dompleino aikš tė ir Domo katedra. Apie 270 m. dė l didė janč ių germanų genč ių puolimų romė nai paliko tvirtovę , tač iau net ir jiems pasitraukus Utrechtas liko gyvenvietė . VI-VIII a. kartu su Dorestadu buvo Fryzijos karalystė s sostinė.
696 metais joje buvo į kurta vyskupo kė dė , o 1122 metais gavo miesto teises. 1579 m. č ia buvo sudaryta Utrechto są junga, kuri paž ymė jo Nyderlandų provincijų susijungimo į vieną respubliką pradž ią . Nuo 1636 metų č ia į sikū rę s Utrechto universitetas, miestas yra ir Romos katalikų arkivyskupijos centras.
Š iandien Utrechtas, kuriame gyvena 31.000 gyventojų , yra ketvirtas pagal dydį š alies miestas. Grož imė s puikiai iš likusia viduramž ių architektū ra, su malonumu ž iū rime į jaukius kiemus.
Miesto gatvė se gausu savitų paminklų – apie ką galvojo ilgaausis?
Už sukame į prekybos centrą „NEMA“, kuriame yra tiesiog viskas. Na, o sė dė ti tokioje kavinė je – malonus dalykas.
Netgi pasivaikš č ioti vienu iš kanalų yra vienas malonumas, nors galima už sisakyti ir pasiplaukiojimą laivu. Kodė l ne Venecija?
Amsterdamo sostinė je
Į važ iuojame į miestą , kurį sutikti svajojome daug metų.
Atrodė , kad daug apie jį ž inojau iš literatū ros ir filmų , o dabar teko paž inti jį asmeniš kai. Amsterdamas – š alies vakaruose esanti Nyderlandų sostinė ir didž iausias miestas, kuriame gyvena 750 tū kst. Miesto pavadinimas kilę s iš frazė s „Amstelio už tvanka“ ir parodo, kaip gimė miestas: dabartinė s Damo aikš tė s vietoje buvo už tvanka prie Amstelio upė s. XII amž iaus pabaigoje, Nyderlandų aukso amž iuje, prasidė ję s kaip nedidelis ž vejų kaimas, Amsterdamas tapo vienu svarbiausių uostamiesč ių pasaulyje. XIX-XX amž iais miestas smarkiai iš siplė tė , dė l iš jū ros už kariautos ž emė s formavosi nauji plotai.
Nuo centrinė s gelež inkelio stoties Amsterdamo gatvė s ir „grahty“ (kanalai) driekiasi, į skaitant pagrindinę miesto gatvę – Damrak.
istorinis centras, kuris vadinamas „Didž iojo kanalo kvartalu“, jį juosiantys kanalai - Single („gynybinis“), Heirengracht („Masters kanalas“), Kaisersgracht („imperatoriš kasis“), Prinsengracht („princų kanalas“), padalija miestas suskirstytas į.90 salų . Amsterdamas yra didž iausias pasaulyje kanalų miestas, iš kurių yra daugiau nei 600, kurių ilgis yra apie 100 km, per kuriuos mesti daugiau nei 1300 tiltų . Graž iausios yra Blauburg ir Mahere brug ("Skinny Bridge"). Daugumą į ž ymybių matote iš vandens, todė l paž intį su miestu pradedame plaukdami laivu jo kanalais, iš kurių atsiveria nuostabus vaizdas į spalvingus namus, parkus ir gatves. Kuo toliau nuo centro, tuo architektū ra darosi spalvingesnė - č ia tokie siauri namai, kad sunku į sivaizduoti, kaip juose gyvena ž monė s, atsiranda „krentanč ių “ namų , kurie laikomi tik dė l iš abiejų pusių juos atremtų pastatų . .
Kanalai Amsterdame – ne tik miesto susisiekimo arterijos, jose miestieč iai leidž ia laisvalaikį , o dalis gyvena nameliuose laivuose, kuriuose į rengti reikalingi patogumai. Tokių bū stų č ia daugiau nei bet kur kitur Europoje. Pagrindinė to priež astis, kaip bebū tų keista, yra ne meilė romantikai, o paprastas apdairumas – tai leidž ia valč ių ir barž ų gyventojams nemokė ti ž emė s nuosavybė s mokesč io.
Iš siaurų kanalų iš siverž iame į atvirą jū rą , esanč ią gelež inkelio stoties gale. Č ia, iš jū ros atkovotoje ž emė je, yra naujasis Amsterdamo rajonas. Plaukiame pro modernius namus, ypatingą dė mesį kreipiame į kinų restoraną ir į domų objektą , karininko kepurė s formos. Tai NEMO – didž iausias mokslo ir technologijų centras Nyderlanduose, į sikū rę s itin į spū dingame moderniame pastate, kurį suprojektavo italų architektas Renzo Piano.
Lankytojams siū loma interaktyvi paž intis su į vairiais š iuolaikiniais į renginiais ir aparatais: telefonais, kompiuteriais, automobiliais, brū kš ninių kodų skaitytuvais ir kitais elektroniniais pasiekimais. Visus eksponatus galima liesti ir į jungti.
Pagrindinė Didž iojo kanalo kvartalo aikš tė yra Dam. Č ia yra Karališ kieji rū mai su muziejumi, Laisvė s paminklas, Naujoji baž nyč ia (Nieuwe Kerk, 1408) ir garsioji Madam Tussauds.
Netoliese yra „Berlagy Exchange“ ir „Amsterdam Footstock“ pastatas, Rytų Indijos bendrovė s pastatų kompleksas, Laivų statytojų namai, Amsterdamo kanalo muziejus.
Pagrindinė s Amsterdamo lankytinos vietos, be kanalų , yra Van Gogo muziejus, Anne Frank namas, Rijksmuseum, daugybė meno galerijų , kurios kasmet pritraukia 4.2 mln. Mano pasirinkimas krito į Rijksmuseum – vieną pagrindinių Amsterdamo lankytinų vietų.
Muziejus į sikū rę s didž iuliuose neogotikiniuose rū muose, pastatytuose 1885 m. , su Burgundijos bokš tais ir skulptū riniais reljefais. Rijksmuseum turi unikalią olandų tapybos, skulptū ros ir taikomojo meno kolekciją . Muziejus per didelis, kad jį apž iū rė tų per vieną dieną , tač iau vienas sparnas jame buvo atidarytas dė l restauracijos, bet vis tiek pamatė me garsų jį Rembrandto paveikslą „Nakties sargyba“. Muziejus vertas apsilankymo dar kartą . Č ia taip pat yra gera dovanų parduotuvė.
Paž intį tę siame apsilankymu Deimantų muziejuje, kur ne tik supaž indinami su deimantų gamybos š edevrais ir papuoš alų meistrystė s pagrindais, bet ir siū lome į sigyti individualius papuoš alus.
Amsterdamas garsė ja ne tik savo kanalais ir muziejais, bet ir karš tosiomis vietomis.
Pastebė tina, kad Amsterdamo gyventojai yra taip pripratę prie Raudonų jų ž ibintų kvartalo, kavinių , parduotuvių , sekso parduotuvių vitrinų vienareikš miš kumo, kad prie jų nesunkiai veda pasimatymus, vaikš to č ia su vaikais ir, rodos, nieko gė dingo nemato. š iose vietose.
Vakare su grupe einame pasivaikš č ioti po Raudonų jų ž ibintų kvartalą , kur languose stovi pusnuogė s į vairių tautybių ir amž iaus kunigė s, siū lanč ios už.100 eurų praskaidrinti laisvalaikį , o į gretimus „erotinius teatrus“. „Tiesiog scenoje, prieš publiką , puikaus kū no sudė jimo moterys aktyviai mylisi su vyrais ir moterimis. Taip, Amsterdamas toks liberalus, kad č ia vienu metu gali pakilti į pasaulio meno aukš tumas ir nugrimzti į patį iš tvirkimo dugną.
Amsterdamo valdž ia leido į simylė jusioms poroms pasimylė ti viename garsiausių miesto parkų – Vondelparke, kuriame per metus apsilanko vidutiniš kai 10 milijonų ž monių , tač iau už draudė ten vedž ioti š unis be pavadė lių . Tiesa, lankantis š iame parke, be daugybė s dviratininkų važ inė janč ių ir daugybė s ž monių , kurie tiesiog ilsisi ant jo ž alių pievelių , nieko nepamatė me, gal laikas netinkamas, gal š io parko š lovė kiek perdė ta. Ir vis dė lto š ie Amsterdamo lankytini objektai nė ra skirti visiems.
Siekiant iš saugoti pilieč ių sveikatą Nyderlanduose draudž iama rū kyti tabaką patalpose. Todė l ž monė s rū ko gatvė je arba specialiose rū kymo patalpose. Draudimo rū kyti ž olę patalpose nė ra. Taip, narkotikai č ia legalizuoti, tač iau daugybė s kavinių pardavė jai atidž iai patars apie maž iau pavojingą „piktž olių “ į vairovę jū sų sveikatai.
Miestas yra Nyderlandų finansų ir kultū ros sostinė . Č ia yra daugelio pagrindinių Olandijos institucijų bū stinė s ir č ia į sikū rusios 7 iš.500 geriausių pasaulio į monių , į skaitant „Philips“ ir ING.
Vieš asis transportas Amsterdame yra gana brangus, tikriausiai todė l olandai taip mė gsta dvirač ius, kuriuos č ia galima pamatyti visur, o dė l didž iulio dviratininkų skaič iaus tiesiog vaikš č ioti po miestą yra problema.
Miestas yra š iaurinė Randstad (miesto aglomeracijos) miestų komplekso dalis, kurioje gyvena apie 6.7 milijono ž monių , tai š eš tas pagal dydį Europos metropolis, sudarantis ratą aplink Amsterdamą . Tai apima Hagos, Roterdamo, Utrechto, Harlemo, Leideno ir Delfto miestus. Randstado centre yra vadinamoji Nyderlandų „Ž alioji š irdis“. Kovo–geguž ė s mė nesiais š ias vietas puoš ia ž ydintys narcizų ir tulpių laukai.
Keukenhof sodas (į pietus nuo Harlemo) yra didž iausias pasaulyje. Per 8 savaites trunkantį ž ydė jimo sezoną Keukenhofe apsilanko daugiau nei 80.000 ž monių . Sujungus gamtos gė rybes su olandų atkaklumu, sukurtas sodas, kuriame kasmet praž ysta milijonai tulpių ir narcizų.
Roterdamas – didž iausi jū ros vartai Europoje
Aplankome antrą pagal dydį Randstado miestą ir 620 tū kstanč ių gyventojų turinč ias Roterdamo š alis, pramonė s centrą ir didž iausią uostą Europoje, kuris 1962–2004 metais buvo didž iausias pasaulyje (dabar š į titulą prarado Kinijos Š anchajus). O jos istorija prasideda 1340 metų birž elio 7 dieną , kai grafas Vilemas IV iš Olandijos suteikė miesto statusą nedidelei – 2 tū kstanč iams gyventojų – ž vejų gyvenvietei Rotte („Mutnaya“) upė s pakrantė je, kurioje gausu silkių . jo santakoje su Nieuwe Meuse.
Š ioje vietoje jie apsigyveno nuo 10 a. , o pavadinimas Roterdamas („Už tvanka ant Rotė s“) buvo į kurtas XX a. š eš tajame deš imtmetyje, kai buvo pastatyta už tvanka, apsauganti nuo daž nų upių potvynių . Dė l savo palankios geografinė s padė ties dviejų labai svarbių Europos upių - Reino ir Maso ž iotyse, 30 km nuo Š iaurė s jū ros, XVII amž iuje (atradus didž iuosius vandenyno kelius į Pietryč ių Aziją ) ji virto svarbus prekybos uostas. 1872 m. pradė jus eksploatuoti Nieuwe-Waterves (Naujojo vandens kelio) kanalą , prieinamą dideliems vandenyno laivams, jis tapo didž iausiu uostu visame pasaulyje.
Miestas buvo smarkiai nukentė ję s per Antrą jį pasaulinį karą . Tai vienintelis miestas š alyje, kuris smarkiai nukentė jo bombarduojant vokieč ių lė ktuvus ir iš kilo potvynių grė smė dė l sunaikintos už tvankos, jei Nyderlandai nepasiduos nacių kariuomenei. Tuos į vykius primena paminklas „Dangaus gailestingumo maldaujantys ž monė s“.
Senasis miestas beveik nebuvo iš saugotas, praktiš kai buvo pastatytas naujas modernus miestas.
Š iandieninis Roterdamas beveik visomis kryptimis visiš kai kontrastuoja su Amsterdamu ir kitais Nyderlandų miestais. Tai Olandija, ž iū ri aukš tyn ir į priekį . Jis traukia savo garsią ja avangardine architektū ra ir dangoraiž iais, bet ir ekonomine veikla bei kultū riniu gyvenimu. Tai ne vakarė lis, ne š ventinis, tai darboholikiš kas miestas.
Kubiniai namai – originali puoš mena ir modernaus meno pavyzdys. Tai architektū rinis kubų ansamblis, kuris, regis, vos subalansuotas ant betoninių atramų . Š iuose namuose gyvena ž monė s, o tai atrodo visiš kai neį tikė tina dė l daugybė s pasvirusių plokš tumų , tač iau lankytojams atviras butas į tikina, kad č ia gyventi tikrai į manoma.
Be to, dalis š ių nuostabių namų sudaro tiltą , jungiantį ansamblį su Roterdamo centrinė s bibliotekos pastatu.
Svarbi miesto į ž ymybė – 1996 metais atidarytas per Maso upę permestas 800 m ilgio ir iki 139 m aukš č io Erazmo tiltas, dė l savo neį prasto dizaino ir atpaž į stamų kontū rų greitai tapo vienu iš miesto simbolių . („Gulbių tiltas“). Jame yra automobilių kelias, tramvajaus bė giai, du takai pė stiesiems ir du dviratininkams. Pietinė je (toliau nuo miesto centro) tilto dalyje yra pakeliamas tiltas, kuris laikomas didž iausiu ir sunkiausiu Vakarų Europoje.
Rami ir jauki Delfto kelionė
Kelios minutė s po to, kai iš vykome iš Roterdamo, o prieš mus yra Delftas – kruopš č iai iš saugotas viduramž ių miestas, kuris beveik nepasikeitė nuo XVII amž iaus: visi tie patys kanalai, kompaktiš ki namai siaurais fasadais ir didž iulė s baž nyč ios.
Kelionę po Delftą pradedame apsilankę keramikos gamykloje. Miestas nuo seno garsė ja baltu ir mė lynu porcelianu. XVIII amž iuje mieste buvo atidaryta daugiau nei 30 gamyklų , už siimanč ių porcelianinių indų , papuoš alų ir plytelių gamyba. Iš č ia jie buvo pristatyti į į vairias Europos š alis. Trumpai supaž indinami su gamybos pagrindais ir aplankome gamyklos cecho patalpas. kur eksponuojami geriausi š ios gamyklos gaminiai.
Delftas – miestas Pietų Olandijos provincijoje, esantis pakeliui iš Roterdamo į Hagą prie Sche upė s, kuriame gyvena apie 100 tū kst. Delfte yra š imtai kanalų , tarp jų ir laivybai tinkamų , o pats miesto pavadinimas kilę s iš olandiš ko ž odž io „delf“ – kanalas. Spė jama, kad XI amž iuje č ia iš kilo gyvenvietė , kuri greitai virto reikš mingu prekybos centru. 1246 metų balandž io 15 d
Olandijos ir Zelandijos grafas, Vokietijos karalius Vilhelmas II suteikė Delftui miesto teises, todė l Delftas tapo vienu pirmų jų miestų Olandijoje, gavusių tokias teises. 1536 m. kilę s didelis gaisras sunaikino didž ią ją dalį medinio miesto, bet XVII amž iaus pradž ioje Delftas buvo visiš kai atstatytas. Miestas buvo Williamo I iš Oranž o rezidencija ir pirmoji Nyderlandų sostinė . 1654 metais į vykę s parako dė tuvių sprogimas privedė prie naujų didelių sunaikinimų (tuomet į orą iš skrido 45 tonos parako). Tik XVII amž iaus pabaigoje miestas buvo atstatytas, o tuometinė jo architektū rinė iš vaizda iš esmė s iš liko iki š ių dienų.
Pasivaikš č iojimą po miestą pradedame nuo Turgaus aikš tė s. Virš aikš tė s iš kilo Nieuwe Kirk – nauja Delfto baž nyč ia. Nauja – tik pavadinimu, jai daugiau nei penki š imtmeč iai. Per š į laiką į š imto metrų smailę ne kartą trenkė ž aibas, ją kankino gaisrai, o XVII amž iuje į vykusio parako sandė lių sprogimo padariniai š alinami iki š iol.
Pagrindinis Nieuwe Kirk turtas yra nuostabus Williamo I of Orange mauzoliejus, nenumaldomas kovotojas prieš Ispanijos valdž ią , kuris ž uvo Delfte 1584 m. Jis buvo palaidotas Naujojoje baž nyč ioje, kuri tapo oficialia karališ kų jų narių poilsio vieta. Nyderlandų namas. Š iandien č ia palaidota apie 40 Augustų š eimos narių . Tarp jų – imperatoriaus Pauliaus I dukters, Nyderlandų karaliaus Vilhelmo II ž monos Anos Pavlovnos pelenai. Baž nyč ios vidus puoš tas graž iais vitraž ais.
Turgaus aikš tė je taip pat yra Rotuš ė , į vairios parduotuvė s ir jaukū s restoranai. Iš Turgaus aikš tė s driekiasi nedidelė s gatvelė s, kuriose tiesiog malonu pasivaikš č ioti, taip pat kanalai, kuriais galė site leistis į ekskursiją su gidu.
Kad ir kur eitumė te, visi Delfto keliai veda į didingą Oude Kerk – seną ją Delfto baž nyč ią . Jo masyvi 75 metrų smailė nuo XIV amž iaus vidurio lė tai krenta ant miesto, bet kol kas nesiruoš ia kristi.
Varpinė statybų metu pradė jo svirti, ją net norė ta nugriauti, tač iau miestieč iai tam pasiprieš ino, o miestui teko į dė ti daug pastangų , kad sustabdytų griuvimą . Vykstame į Prinsenhofą (princo kiemą ), 1584 m. č ia nuž udyto Viljamo I Oranž o tvirtovę -rezidenciją . Kadaise č ia buvo vienuolynas, paš ventintas š v. Agatos garbei. Jaukiame kiemelyje stovi paminklas Williamui I Oranž ui, mū sų dė mesį patraukia ir č ia esantys gatvių š viestuvai su Delfto paveikslais. Iš č ia taip pat aiš kiai matosi Oude Kerk.
Privatū s ir savivaldybių namai su nuostabiais fasadais, puoš tais gildijų ir kilmingų pilieč ių emblemomis, vienas už kitą geresnis. Į akis krenta garsiosios olandiš kos plytos, iš kurios č ia buvo klojami ne tik fasadai, bet ir grindiniai su š aligatviais, kokybė , taip pat mū ro kruopš tumas, kurio dė ka kiekvienas fasadas yra pats savaime meno kū rinys.
Galite per porą valandų pasivaikš č ioti po seną jį Delfto centrą ir paž velgti į pakeliui senus, tarsi ž aislinius namelius, ieš kant panaš umų su Vermeerio paveikslais ir spė liojant, kur tiksliai gyveno jo š lovintos melž ė jos ir nė rinių siuvė jai, paž velgę į maž os parduotuvė s. Paž intį su juo už baigiame už muš dami vietinį kulinarinį š edevrą – olandiš kai sū dytą silkę , tai yra atmetę galvą ir laikydamiesi už uodegos.
Haga – karališ kasis miestas prie jū ros
Haga (Grafenhagė ) visiš kai neprilygsta Nyderlandų sostinė . Č ia nė ra minios turistų , triukš mingų gatvių ir visur besisukanč ių dviratininkų . Hagoje praktiš kai nė ra juodaodž ių ir kinų , kaip ir svaigaus kavinių aromato. Haga yra geriausios senosios Europos į kū nijimas. Haga yra treč ias pagal dydį (700 tū kst. ž monių ) ir vienas seniausių (1248) miestų š alyje, nors miesto statusą gavo tik 1811 m.
Tai – administracinis š alies centras, valdininkų , diplomatų ir pensininkų miestas, č ia dirba ir gyvena Nyderlandų karalienė . taip pat yra keletas valstybinių valdymo organų , ministerijų , pasaulinių organizacijų atstovybių , diplomatinių atstovybių , į skaitant Ukrainos ambasadą Nyderlanduose.
Jei Amsterdamas yra turistinis miestas, tai Hagą galima apibū dinti kaip tipiš ką burž uazinį miestą su prabangos ir klestė jimo dvelksmu. Olandų didikai naudojo Hagą kaip savo administracinį centrą . Paž odž iui „Des Graven Hage“ yra iš verstas kaip „grafo miš kas“. Vė liau stadtholder (gubernatorius) gyveno Hagoje. Aš tuoniasdeš imties metų karo metu ispanai nesunkiai už ė mė miestą dė l sienų trū kumo. Nuo 1588 metų č ia į sikū rė respublikos valdž ia. Haga gavo miesto statusą tik valdant Louisui Bonapartui.
Po Napoleono karų eros politiniame ž emė lapyje atsirado Jungtinė s Nyderlandų Karalystė s valstybė , kurioje sostinė s statusas iš Briuselio į Amsterdamą ir atgal kas dvejus metus, vyriausybei esant Hagoje, pereidavo. Po Belgijos atsiskyrimo Amsterdamas liko vienintele sostine, o vyriausybė yra Hagoje. Gandras yra miesto simbolis nuo XV a.
Paž intį su miestu pradedame nuo Plain aikš tė s, ant kurios stovi paminklas Viljamui I Oranž ui, valstybė s į kū rė jui.
Aplink senovinę Binnenhof pilį (1248 m. ), kuri reiš kia „vidinį kiemą “, yra istorinis miesto centras. Binnenhofas – tai visas pilių ansamblis, kuriame dabar sė di š alies parlamentas – Generaliniai Valstijos, č ia dirba ir ministras pirmininkas. Vykstame į pilies teritoriją ir susipaž į stame su jos į ž ymybė mis.
Netoliese yra Hagos perlas – buvusio olandų valdų valdytojo Brazilijoje Mauritshuis (1633-1644) rū mai, kuriuose yra viena geriausių galerijų pasaulyje – Karališ koji meno galerija su olandų kū rinių kolekcija. ir XV-XVIII amž ių flamandų tapybos meistrai.
Iš einame iš Binnenhofo, praeiname pro berniuko Janczyko skulptū rą , pirš tu rodydami į pilį , kurio dainą , kad š ioje pilyje yra jo tė vas, ž ino kiekvienas olandas.
Atsisveikinimo ž vilgsniu paž velgė me į pilį , apsuptą rū mų tvenkinio su gulbė mis ir fontanu.
Netoliese, Rotuš ė s aikš tė je, yra gotikinė senoji rotuš ė , Berlage birž a ir garsioji miesto katedra - Grote Kerk baž nyč ia (XV-XVI a. ) su Auksinė s vilnos riterių herbais. pavaizduotas ant frontono ir miesto simbolis – varpas, vaizduojantis gandrą.
Karalienė Beatrič ė tikrai gyvena ir dirba Hagoje, kurios rezidencija yra Koeninkliyk Palais Noordeinde rū muose (1533-1655), į kuriuos vasarą galima nemokamai lankytis (pati karalienė gyvena Heis-ten-Bos rū muose).
Vykstame į Taikos rū mus (1913 m. ), kur veikia Tarptautinis teisingumo teismas. Už š ių vartų vyksta tarptautinis teismas.
Kitas traukos objektas – Madurodamo parkas-muziejus po atviru dangumi, kuriame masteliu 1:25 reprezentuojama beveik visa š alis ir visi jos paminklai, o visi š ie meistriš kai atlikti maketai yra aktyvū s. Yra ir rū mų , ir baž nyč ių , ir ū kio laukų , ir upių su tiltais, ir net oro uostas bei gelež inkelis, kuriuo važ iuoja miniatiū rinė greitojo traukinio kopija. Tikri krū mai apkarpyti, kad suteiktų miniatiū rinių medž ių formą , viskas aplinkui skamba ir juda – tikra gyva pasaka!
Tradiciš kai miestą galima suskirstyti į.2 dalis: miesto centrą ir Š eveningeno miesto paplū dimio (pakrantė s) dalį , sujungtą tramvajaus linija. Š veningenas yra garsiausias ir populiariausias Nyderlandų kurortas prie Š iaurė s jū ros. Poilsis smė lė tame paplū dimyje ir maudynė s vė siame vandenyje yra puiki kelionė s po nuostabią ją Hagą pabaiga.
Provincijos Olandija
Š alyje sakoma: „Kas nematė provincijos, nematė Olandijos“. Paž intį su Nyderlandų „Ž alia š irdimi“ pradedame apsilankę tipiš kame olandų kaime Zaanse Schans – muziejuje po atviru dangumi, kuris mus pasitinka su daugybe vė jo malū nų ir kaimo namų.
Apsilankę tradiciniame olandų ū kyje, kuriame sū ris vis dar gaminamas senamadiš kai, apž iū rė jome visus jo gamybos procesus. Be tradicinių veislių , sū riai č ia yra kiekvienos spalvos ir skonio, bet visi yra labai skanū s.
Ragavę daug į vairių sū rių veislių , noriai perkame atskiras mums patinkanč io sū rio galvutes ar iš karto skirtingų veislių rinkinius.
Ž velgdami į batsiuvio dirbtuves, stebime, kaip meistras meistriš kai drož ia medinę klumpę – tradicinius olandiš kus batus. Š iose dirbtuvė se esanč ioje parduotuvė je galite į sigyti š ių nuostabių visų dydž ių ir spalvų klumpių bei jų suvenyrinių pavyzdž ių iš į vairių medž iagų.
Taip pat aplankome vieną iš penkių veikianč ių XVII amž iaus vė jo malū nų , kuriuose spaudž iamas aliejus, apdirbama mediena, gaminami daž ai, garstyč ios. Nuo neatmenamų laikų Olandijoje buvo į prasta duoti malū nams savo pavadinimus. Lankome Koš kos malū ną , kuriame susipaž insime su atkurta senovinių daž ų ir pigmentų gamyba.
Č ia taip pat galite apsilankyti dabartiniame tradicinių olandiš kų kepinių muziejuje ir jo paragauti, iš sinuomoti valtį ir pasiplaukioti ež eru arba gerai praleisti laiką nedideliame restoranė lyje, kuriame bū site vaiš inami tikrai olandiš kais patiekalais.
Palikę Zaanse Schans, vykstame į seną ž vejų kaimelį Volendam, kuriame iš likę miniatiū riniai namai, maž yč iai kanalai ir pakeliami tilteliai. Pakeliui pamatome tipiš ką kaimą : ž alios pievos su besigananč iomis karvė mis, avimis ir arkliais, jaukū s valstieč ių kiemai. Jo nematyti tik mū sų akiai paž į stamos dykvietė s, nesurinktos š iukš lė s, piktž olių tankmė s, iš trupė jusios trobelė s. Akivaizdu, kad olandai labai vertina kiekvieną savo ž emė s sklypą , kurį gavo su tokiais dideliais sunkumais.
Kaime yra muziejus, kuriame galima susipaž inti su tradiciniu provincijos gyvenimu.
Vaikš č iojame Volendamo gatvė mis ir atkreipiame dė mesį į jo gatvių š varą , tvarkingai iš puoš tus namus, tvarkingus sodus ir ž ydinč ius priekinius sodus.
Kaimas nuo jū ros aptvertas ž emine už tvanka, o jo gatvė s yra ž emiau jū ros lygio. Vaizdingame uoste ant bangų siū buoja lengvi laiveliai, elegantiš kos jachtos ir paprasti ž vejų laiveliai, o po į lanką plaukioja pramoginiai laivai.
Volendamo gyventojai vis dar dė vi tradicinius spalvingus olandų liaudies kostiumus, krantinė je veikia studijos parduotuvė , kurioje tokį kostiumą galima į sigyti dovanų arba tiesiog nusifotografuoti kaip prisiminimą . Maž ame kaimelyje yra daugybė parduotuvių , kuriose galite į sigyti originalių olandiš kų prekių : drabuž ių , batų , odos dirbinių ir suvenyrų.
Tiesiai ant krantinė s kioskuose galė site paragauti garsiosios olandiš kos silkė s ir rū kyto ungurio.
Atsisveikindami su Nyderlandais, prisimename prancū zų raš ytojo ir filosofo, Nobelio premijos laureato Alberto Camus ž odž ius: „Olandija yra sapnas, pone, auksinis ir dū minis sapnas, labiau dū minis dieną , auksinis naktį , bet naktį . o dieną š ioje svajonė je gyvena ž monė s, tai apgalvotas pasivaž inė jimas savo juodais dvirač iais aukš tomis vairo rankenomis, kaip gedinč ios gulbė s, kurios nuolat sklando per š alį aplink jū ras, kanalais. Š i svajonė jums gali tapti realybe, jei ją į gyvendinsite patys.
