Nyderlandai dirba Roterdame, valdo Hagą ir vaikšto Amsterdame!
Nyderlandai reiš kia „ž emas ž emes“, nes didž ioji š ios maž os š alies dalis yra ž emiau jū ros lygio. Atrodytų , viskas turė tų bū ti vandenyje, bet nusileidę s keturiais metrais ž emiau jū ros lygio esanč iame Schipholio oro uoste pamatai, kad ten absoliuč iai sausa. Ir net Amsterdame, kuris, atrodo, yra visiš kai vandenyje, yra metro. Š is faktas man buvo visiš kai než inomas ir sukė lė dž iaugsmą . Pasirodo, visas istorinis centras stovi ant medinių polių , o ž emiau, 17 metrų gylyje, ant betoninių polių buvo pastatytas metro. Metro, ž inoma, nė ra didelis, tik 4 atš akos, bet jis yra. Pats Rusijos imperatorius Petras Didysis, apsilankę s Olandijoje, nusprendė pastatyti Sankt Peterburgą , kuris taip pat buvo pelkė toje vietovė je, tik gaila, kad olandai savo š alį kū rė pasitelkdami protinius iš teklius, o caras Petras – ž mogiš kuosius iš teklius. Apie Olandiją ž inojau tik tiek, kad joje – garsū s sū riai, tulpė s, kanalai, mediniai batai, vė jo malū nai ir pati skaniausia silkė pasaulyje.
Paž intis su š ia maž a š alimi daž niausiai prasideda nuo sostinė s – spalvingojo Amsterdamo. Mes, vakare apsigyvenę unikaliame Amsterdamo vieš butyje, kuris yra laivas ant vandens, ryte iš vykome į Roterdamą . Vykti į Roterdamą ar ne, mums buvo dilema, nes aš reikalavau kelionė je, o vyras buvo tikras, kad ten nė ra ką veikti. Bet mū sų bendraž ygiai, kurie į sijungė į diskusiją , pasisakė už Roterdamą , ką , kiek galima ž iū rė ti į miestus su š imtamete architektū ra? Taigi nusprendė me kartu nuvykti apž iū rė ti modernaus miesto. Iš Amsterdamo į Roterdamą patekti labai paprasta, atstumas tik 70 km, o per 40 minuč ių greituoju traukiniu už.15 eurų atvyksite į Roterdamą .
Roterdamas yra didž iausias uostas, kuris nuolat atnaujinamas ir keič ia savo iš vaizdą . Jis visiš kai skiriasi nuo visų į prastų Europos miestų . Taip jau susiklostė , kad per Antrą jį pasaulinį karą miestas tiesiogine to ž odž io prasme buvo nuš luotas nuo ž emė s pavirš iaus ir po karo nusprę sta jo nebeatstatyti buvusio pavidalo, o suteikti miestui visiš kai naują vaizdą su š iuolaikinė s architektū ros tendencijomis. Č ia tikrai pilna futuristinė s architektū ros, juokingų paminklų ir eksperimentinių paviljonų .
Neį prasč iausias objektas – kubiniai namai.
Kubo namai – tai 1984 m. architekto Peterio Blomo pastatytas kompleksas. Į sikū rę s Overblaak gatvė je. Kompleksas atrodo tikrai neį prastai, ir iš pradž ių pagalvoji, kad tai – muziejus. Bet iš tikrų jų taip nė ra. Ž monė s gyvena kubeliais! Sumokame 3 eurus ir važ iuojame pasiž iū rė ti, kaip jame gyventi. Viduje viskas lygu, jokių iš kraipymų .
Pirmasis aukš tas yra visų kitų aukš tų pagrindas, č ia yra parduotuvė s ir biurai.
Ir aukš č iau – tai jau gyvenamieji rajonai. Antrame aukš te yra virtuvė ir svetainė...
. . . ir treč iame miegamajame bei vonios kambaryje.
Labai neį prastas architektū rinis sprendimas. Blomas tiesiog apvertė standartinę dė ž ę.45 laipsnių kampu ir taip gavosi tikras architektū ros š edevras. Iš viso yra 38 namai ir visi jie yra sujungti bendra siena, o iš aukš č io atrodo kaip apversti trikampiai. Š ie namai už ima aukš tą vietą tarp neį prastiausių pastatų pasaulyje.
Kitas į noringas daugiabutis, panaš iai suprojektuotas Blomo, vadinamas Pencil House, nes turi smailų pieš tuko formos stogą ir š eš iakampį pamatą . O į prastas dė ž utė s pavidalo namas, stovintis š alia „pieš tuko“, vietinių buvo pramintas „trintuku“.
Pieš tukų namas
Netoli nuo kubinių namų yra Senasis uostas. Tai istorinė vieta ant Maso upė s krantinė s. Bet š is baltas 45 metrų aukš č io namas XIX amž iuje buvo aukš č iausias pastatas Europoje, beje, tai kone vienintelis pastatas, iš likę s po bombardavimo.
Š ia proga nedidelė pastaba: europieč iams prancū zai nelabai patinka už tai, kad jie Paryž ių atidavė iš karto, be pasiprieš inimo. Ir aš su siaubu galvoju, kas bū tų nutikę Paryž iui, jei jis nebū tų buvę s atiduotas? Juk jis lygiai taip pat bū tų nuš luotas nuo ž emė s pavirš iaus. Taigi, gal prancū zai savo sprendimu tiesiog iš gelbė jo miestą , iš saugodami pasaulio paveldą ?
Uoste yra daug senų valč ių , yra muziejus ir viską galite paliesti savo rankomis.
Bū tinai aplankykiteMarthall turgų . Tai labai į domu ir neį prasta. Tai didž iulis prekybos centras, kuris laikomas vienu ekstravagantiš kiausių ir graž iausių turgų Europoje. Jis pastatytas didelė s arkos formos, dekoruotas mozaikinė mis plytelė mis.
Yra vidaus ir lauko zonos. Dengtose teritorijose yra kavinė s ir parduotuvė s, o atvirose vietose parduodami į vairū s saldumynai, ir viskas nė ra labai brangu. Galite paragauti į vairių sū rių , medaus, olandiš kų vaflių , pyragų ir sumuš tinių .
Taip pat parduodami į vairū s rytietiš ki prieskoniai
Ir daug sū rių . Kur be jų ?
Paklaidž ioję po turgų ir pasivaiš inę karameliniais vafliais ir vaisiais, iš vykome susipaž inti su kitomis į ž ymybė mis. Jei esate apsipirkinė jimo mė gė jas, tai turgus jam netinka, bet š alia turgaus yra butikas, kuriame galite apsipirkti. Iš eikite iš turgaus, pasukite į kairę ir eikite tiesiai. Tai nuves jus į Boistraverse gatvę , kurioje yra daug parduotuvių . Jie dirba septynias dienas per savaitę , t. be poilsio dienų , o tai reta Europoje. Bet mes ten nė jome, nes gaila, kad atė jo laikas.
Ir einame pamatyti miesto simbolį – Erasmus tiltą .
Jo bruož as yra asimetrija ir jame yra sujungtos dvi konstrukcijos: kabantis tiltas ir 82 metrų ilgio pakeliamasis tiltas. Patys olandai ją vadina gulbe, ji tikrai atrodo kaip gulbė .
Vaikš č iodami po miestą galite sutikti neį prastų paminklų . Š tai pavyzdys
Prisikė limas nuo pelenų paminklo
Po to baisaus bombardavimo 1940 m. Roterdamas tikrai paž odž iui pakilo iš pelenų , kaip Fenikso paukš tis, o rankos, iš tiestos į dangų , tarsi už buria „gelbė k ir gelbė k“
Arba š is juokingas avangardinė s architektū ros š edevras
Nepaisant š io š iek tiek nepatogaus dizaino stiliaus, Roterdamas vis dar traukia savo modernia futuristine architektū ra ir po jį į domu pasivaikš č ioti. Kaž kas gali manyti, kad tai paprastas, nuobodus ir beveidis, bet man tai atrodė labai į simintinas miestas su tokiu sunkiu likimu.
Atsisveikiname su Roterdamu ir vykstame apž iū rė ti tradiciš kai istorinio lė lių miesto Delfto. Iš centrinė s Roterdamo stoties sė skite į Regional Express traukinį ir po 15 minuč ių iš lipkite Delfto stotyje. Bilietas kainuoja 4 eurus. Traukiniai važ iuoja kas 20 minuč ių . Delfto traukinių stotis yra centre, todė l iš kart atsiduriate viduramž iuose.
Delftas yra maž as, lė les primenantis viduramž ių miestelis, kuris man labai patinka. Gal ir nepavyks konkuruoti su kaimynais flamandais Gentu ir Briuge, bet pasakiš kumu tikrai joms nenusileidž ia.
Ir aplinkui baltos gulbė s, kodė l gi ne pasaka?
Bandž iau juos maitinti, bet jie labai š nypš č ia ir, plė š dami maistą iš rankų , skaudž iai gnybteli. Todė l palikusi mintį lesinti juos rankomis, tiesiog susiž avė jau š iais grakš č iais paukš č iais.
Delfte labai norė jau aplankyti Karališ ką ją porceliano gamyklą , kuri gamina rankomis daž ytą garsų jį Delfto porcelianą mė lynais ir mė lynais tonais, savo iš vaizda primenantį rusiš ką Gž elį . Gal iš č ia auga ruso Gž elio kojos? Iki gamyklos važ iuoja 40 autobusas, kuris sustoja vos už kelių metrų nuo jos. Gamykla dirba kasdien nuo 9.00 iki 17.00 nuo balandž io iki spalio, o nuo lapkrič io iki kovo 6 dienas per savaitę , iš skyrus sekmadienius. Ekskursijos kaina 8 eurai (garso gidas anglų kalba).
Ekskursija prasideda pasakojimu apie karališ kosios gamyklos istoriją . Ji buvo į kurta 1653 m. ir yra vienintelis Delfto mė lynosios keramikos fabrikas, iš likę s nuo XVII a. Ir iki š iol, laikantis š imtmeč ių tradicijų , porcelianas č ia tapytas tik rankomis.
Tada vadovas jums paaiš kins visus gamybos etapus – nuo luitų paruoš imo ir liejimo iki gatavų meno kū rinių .
Stebė ti meistro darbą labai į domu. Meistras dirba susikaupę s, kuria, visiš kai nieko aplink nepastebi. Smagu matyti, kaip iš paprasto ruoš inio gaunamas graž us gaminys.
Ekskursija taip pat apima apsilankymą salone, kuriame eksponuojama visa klasikinio ir modernaus Delfto porceliano kolekcija.
Taip pat yra parduotuvė , kurioje galite į sigyti mė gstamo produkto. Man labai patiko 800 eurų vertė s vaza, bet kai pamač iau vyro reakciją į kainą , tyliai paė miau magnetuką su besibuč iuojanč iais vaikais malū no fone, na, bent jau man kaž kas liks kaip prisiminimas apie karališ kasis fabrikas. (Geriau č ia atvaž iuoti be vyrų , jiems viskas, ko negalima gerti ir valgyti, yra š lamš tas).
Nusivylusi, kad neturė jau vazos, kurios taip ir negavau, iš ė jau pasivaikš č ioti po lė lių miestelį . Ir visų pirma nuė jome į pagrindinę aikš tę , kuri vadinama turgaus aikš te.
Turgaus aikš tė je yra senoji Delfto rotuš ė .
Š is pastatas kelis kartus degė , tada sugriuvo, tada restauruotas, o dabar matome naują pastatą ant senų pamatų , bet su iš likusiu XIII a. bokš tu. Apskritai, kaž kokia krū va stilių ir epochų .
Tokie graž ū s namai į rė mina turgaus aikš tę .
O prieš ingame Turgaus aikš tė s gale kyla Naujoji baž nyč ia
Jis yra antras pagal dydį Nyderlanduose ir jo aukš tis yra 108 metrai. Tai atrodo labai į spū dingai maž o Delfto fone. Š ioje baž nyč ioje, pasirodo, yra karališ kosios dinastijos atstovų kapas. Keista, kad karaliai palaidoti ne sostinė je, o maž ajame Delfte.
Pasivaikš č ioti š iame senamiestyje yra vienas malonumas, man jis atrodė kaip muziejus po atviru dangumi. Antrą dieną net Amsterdame atsibodo, bet man labiau patinka tokie maž i miesteliai, kuriuose galima ramiai pasė dė ti jaukiose, ramiose kavinė se, esanč iose prie pat vandens.
Apskritai visi š ios š alies miestai bendromis nuotraukomis panaš ū s vienas į kitą , visur kanalai, vanduo viduryje, dvirač iai.
Tai seniausias kanalas Delfte, iš kastas dar XIV amž iuje. Jis vadinamas rū bų kanalu, nes viduramž iais iš jo vandenį naudojo vilnai apdoroti. Bet tai tarsi pusiau kanalas, nes vienoje jo pusė je eina kelias, o kitoje – gyvenamieji pastatai.
Kita Delfto atrakcija yra pakabinami tiltai.
Nusprendė me papietauti netoli centro esanč ioje kavinė je. Už sisakė me sriubos už.5, 50 euro ir menkę su kaž kokiu padaž u už.20, 50 euro ir sulč ių . Apskritai už.30 eurų dviems kaž kaip į kando. Nenoriu į ž eisti olandų , na, paprastos menkė s, kuri nė ra kulinarinis š edevras.
Iš karto prieš ais buvo spalvinga sū rinė , tikriausiai specialiai turistams. Parduotuvė je sū riai kiekvienam skoniui, akys bė ga. Paragavus iš sirinkau „seną jį Amsterdamo“ sū rį iš avies pieno už.14, 50 euro už.300 gramų , nusipirkau jam padaž ų . Sū ris tikrai skanus, aš suprantu sū riuose esanč ius trupinius.
Š alia Delfto yra kitas ne maž iau reikš mingas miestas – Haga.
Haga laikoma neoficialia Olandijos sostine, kurioje yra ministerijos, parlamentas ir visame pasaulyje ž inomas Tarptautinis teisingumo teismas, į sikū rę s Taikos rū muose. . Tramvajumi keliauti patogu – pigu, greita ir linksma. Bilietas kainuoja 2 eurus, perkate jį tiesiai tramvajumi iš vairuotojo ir po 20 minuč ių esate Hagoje.
Ir, ž inoma, pamatysime Taikos rū mus.
Jis buvo pastatytas klasikinio angliš ko stiliaus su kiemu ir fontanu, o jį supa sodas. Ž inoma, jie neį leido mū sų į vidų .
Č ia yra Nyderlandų vyriausybė s posė dž ių pastatas.
Mums buvo pasakyta, kad Hagoje yra pati skaniausia silkė pasaulyje. Radome prekystalį , kuriame jie prekiauja, ir nusprendė me pasilepinti patys.
Tvirtai laikykite sumuš tinį rankoje, nes ž uvė dros jus akylai stebi ir, padarius menkiausią klaidą , rankose turė site tik popierinę servetė lę . Mano draugė , pasiė musi trokš tamą silkę , kaip tik ruoš ė si ja vaiš intis, kai didž iulė ž uvė dra tiesiogine to ž odž io prasme iš ė mė ją iš burnos ir ji liko stovė ti pramerkusi burną , tik mirksė jo akimis. Ž uvė dros tai daro lygiai taip pat meistriš kai. Pasijuokę nuė jome pirkti naujos silkė s porcijos. Taigi bū kite atsargū s.
Na, nusprendė me savo dieną už baigti kelione į „Š iaurė s Rivjerą “ – populiariausią miestelį prie Š iaurė s jū ros Skhevenengen. Ž inoma, norė jome plaukti, bet net neį tarė me, kaip pavadinimas atitinka jo turinį . Todė l mes tiesiog š iek tiek deginomė s tokiu bū du.
Iš Hagos į Š evenengeną labai lengva nuvykti tuo pač iu 1 numerio tramvajumi arba iš centro 9 tramvajumi. Ir aš aplankiau Š iaurė s jū rą .
Apskritai diena buvo labai kupina istorijos, architektū ros ir kultū ros ir net jū ros. Grį ž tame į vieš butį Amsterdame. Jau buvo naktis ir manote, kad mes nuė jome miegoti? Nesvarbu, kaip. Mū sų draugė mū sų vieš butyje atrado virš utinį denį , nuo kurio atsivė rė stulbinantis vaizdas į naktinį Amsterdamą , iš kaž kur atsineš ė suolus, pastatė iš jų staliuką ir pasakė , kad nuodė mė eiti miegoti tokioje nuostabioje vietoje.
Laive praleidome tokią graž ią naktį , o kitą dieną mū sų laukė Amsterdamas.
Tę sinys č ia >>>
