Amžinojo miesto spindesys
Taigi tę skime istoriją .
Apie graž ų jį amž iną jį miestą Romą daug priraš yta, yra stori kelionių vadovai, daug informacijos internete. Pabandysiu trumpai, dar nebuvusiems, kelionių už raš uose papasakoti apie praktinius veiksmus š iame mieste. Galbū t kai kur entuziazmas iš to, ką jis matė , prasiverž s, bet tai yra Roma.
Greitasis traukinys iš Venecijos atvyko į Termini stotį , pagrindinius Romos gelež inkelio vartus. Kaip jau raš iau, vieš buč iai buvo atrinkti pė sč iomis nuo miestų , kuriuose buvome, stoč ių ir uostų . Vieš butis "Rimini" yra 50 metrų nuo š oninio iš važ iavimo iš Termini stoties, pereikite siaurą gatvę , eikite per parduotuvę ir kitą vieš butį ir mes ten. Vieš butis atitiko tris savo ž vaigž dutes, bet tuo esame patenkinti, nes neketiname jame ilgai apsistoti. Pakeliui susibū rė me su pora kazokų , su kuriais ž inojome, kad jų marš rutas toks pat kaip ir mū sų , į skaitant ir kruizą .
Laikas 17 val. Už kandame prie pat Termini, pakeliui iš sprendž iame bilietų į sigijimo problemą per tris dienas į Genują ir nusprendž iame pasivaikš č ioti vakarinė je Romoje. Iš Termini atrodė visai netoli Respublikos aikš tė s. Aikš tė je yra graž us fontanas, taip pat yra Mikelandž elo suprojektuota Š v. Maria degli Angeli baž nyč ia. Jis pastatytas buvusiose Diokletiano pirtyse, toje pač ioje vietoje Nacionalinis Romos muziejus arba Thermae muziejus. Su vakaro apš vietimu pirtys ir baž nyč ia atrodė labai į spū dingai. Tada iš ė jome į Via Nazionale, pasivaikš č iojome, pasigrož ė jome rū mų architektū ra, kuri ant jo ir pro Romos operos teatrą , pakeliui pasiė mę vyno ir už kandž ių , nuė jome į savo vieš butį .
Kita diena prasidė jo standartiniais europietiš kais pusryč iais, nesikartosiu. Už lipome į savo "paukš č ių namelį " š eš tame aukš te, bet jaukus ir patogus, atsidarau langines ir prieš ais mane atsiveria vaizdas - stogai ir paauksuotas angelas, apš viestas tekanč ios saulė s vienoje iš baž nyč ių . Lepota! ! ! Malonumas! ! Taip mus pasitiko ryto Roma.
Į monė je nuolat kyla nesutarimų . Siū lau savarankiš kai keliauti vieš uoju transportu, atsiž velgiant į tai, kad buvau tam pasiruoš ę s, už pildydamas savo smegenis Romos marš rutais iš interneto, miesto ž emė lapiai yra prieinami bet kuriame padoriame vieš butyje. Tautietis nori važ inė tis turbasais. Ieš kome spaudos kiosko, prekiaujanč io kelionė s bilietais, Turbas paketais ir t. t. . Pakeliui sulaiko kraš tietis barkerį ir sutinka Green Line Tours dviem dienoms -31eur/asm. Nuė jome į kioską ir paė mė me trijų dienų miesto transporto bilietus po 11 eurų /asm. Tuo pač iu metu mergina (ji moldovu) iš kiosko parodė , kokie yra ekskursijų su Turbasami variantai. Jie skirtingi, o draugas pasirinko ne patį geriausią variantą tiek kainos, tiek paslaugų atž vilgiu.
O paskui pasivaikš č iojo po istorinį Romos centrą . Iš Riminio į Santa Maria Maggiore (graž i š ventykla tiek iš orė je, tiek viduje), iš ten aukš tyn (gana stač iai) į Keturių fontanų aikš tę ir į gatvę rugsė jo 20 d. ir jau eidami ž emyn, judame link Quirinal aikš tė s. , kur yra prezidento rū mai (Quirinale). Pakeliui (prie į ė jimo į rū mus – ne pagrindinį ) ž mona nufotografavo kiemą su graž iai apsirengusiu kirasiju, jos nuotrauką aikš tė je su sarginiais, obelisko ir fontano Kvirinalio aikš tė je nuotrauką , ž iū rime į sargybinių skyrybas – neį spū dinga. Sargybiniai prie mauzoliejaus Maskvoje, reginys daug į domesnis. Trumpas poilsis ant suoliuko prie parapeto, nuo kurio atsiveria Romos panorama.
Nusileidž iame į deš inę nuo apž valgos aikš telė s už tvaros ir einame prie Trevi fontano. Fontanas buvo parodytas daugelyje filmų , daugybė je ž urnalų ir vadovų , bet. . . labai į spū dingas. Dar viena fotosesija, ir einame Via del Corso (tai viena centrinių Romos gatvių , jungianti Piazza di Spagna ir Piazza Venezia). Tai ne platus, bet praš matnus palazzos, ž iū rime į kiemus, tai mandarinai ir citrinmedž iai, visi vaisiuose. Krū va firminių parduotuvių , iš pardavimų laikotarpis (iki 50% nuolaida). Beveik tektų vilkti ž moną iš parduotuvių , bet vis tiek nusileidž iame į Venecijos aikš tę , kur pamatome pompastiš ką Vittoriano (dar ž inomas kaip Tė vynė s altorius) pastatą . Tai pseudoromė nų stiliaus memorialas, skirtas Italijos pergalė ms ir ž uvusiems karuose su ja. Visa š i grandiozinė statyba į spū dinga, nusprendž iame pakilti į apž valgos aikš telę , kuri yra beveik po stogu (yra liftas iki stogo, bet nesinorė jome stovė ti ilgoje eilė je). Rekomenduoju ten nevesti ekskursijų , bet Romos vaizdai yra kaž kas! Iš paukš č io skrydž io į vieną pusę – Romos panorama su vaizdu į Tibrą ir visą Kairį jį krantą su Vatikanu, Teisingumo rū mais ir tolimesnė mis kalvomis, kur yra parkai, š ventyklos, bazilikos, horizonte – a. Paminklas Garibaldž iui Kita vertus, nuo Piazza Venezia yra senovė s romė nų forumų , kasinė jimų ir Koliziejaus alė ja. Ir stogai, stogai, amž inojo miesto alė jos. Ž emiau, š alia Trajano kolonos, dvi baž nyč ios (dvyniai) Trajano forume, namai Piazza Venezia man priminė Veneciją . Visi nori nusifotografuoti! Ir tada paaiš kė jo, kad mano fotoaparato baterijos iš sikrovė labai „laiku“. Laikas apie 15 val. , nusprendž iame eiti į vieš butį ir į krauti baterijas, o mums laikas „į krauti“. Iš policininko suž inome, kad autobusas į Termini yra už kampo ir po 15 minuč ių prie vieš buč io.
Trumpam atokvė piui be mieguistumo, kitą marš rutą planuojame aplankant Romos metro ir link San Giovani, kur prasideda Appian Way ir San Giovanni baž nyč ia. Fotoaparatas lieka namuose, todė l Romos metro nuotraukos nė ra, bet buvau Maskvos, Barselonos, Leningrado, Kijevo metro, o blogesnio metro nemač iau. Sako, sunku ten paguldyti, bet atrodo kaip benamis. Iš lipame autobusų stotelė je, praeiname pro Apijos vartus (senovė s romė nų sienos liekanos). Priekyje, š iek tiek į deš inę , yra š ventykla, verta dė mesio. Prie į ė jimo – skulptū rinė s kompozicijos, viduje taip pat graž ios freskos, skulptū ros, praš matnus altorius. Jau vakaras, renkasi ž monė s, rikiuojasi choras, bandomi vargonai. Buvome suintriguoti ir nusprendė me paž iū rė ti, kas nutiks. Jie atsisė do ant suoliuko, iš dalino popierius, pasigirdo vargonų garsai, dainavo choras (š ventyklos akustika! ! ). Iš š oninio praė jimo pradedama neš ti visokius kryž ius ir kitus reikmenis (nesu baž nytinių apeigų ž inovas), tada iš lenda ž monė s violetiniais chalatais, iš viso 12 ž monių (paaiš kė jo, kad kardinolai), ir už jų popiež ius baltais drabuž iais, tiara ant galvos, na, toliau dar krū va bet kokių baž nyč ios tarnų . Taip netyč ia atsidū rė me popiež iaus miš iose, kurių klausė mė s su pagarba, nors ir nesuprasdami nė ž odž io. Kaž kas apie moralę , narkotikus, na, apskritai, kaip gyventi š iame ir kitame pasaulyje. Jo pamokslas buvo iš dalintame lapelyje (vė liau suž inojome iš tų , kurie š iek tiek mokė jo itališ kai). Veiksmas, ž inoma, į domus, su diademos paš alinimu ir rankų plovimu, baltos kaukolė s kepurė s už dė jimu ir pan. , kas š iuo atveju bū tina. Visa tai persipynė su psalmių giedojimu tiek chore, tiek solo. Viskam pasibaigus, ž monė s iš sirikiavo popiež iaus palaiminimo, aš negalė jau sau leisti tokios š ventvagystė s, nes buvau ateistas ir mes palikome š ventyklą .
Aikš tė je yra senovė s Egipto obeliskas, kuriam 3500 metų , lygiai tokį patį , kokį mač iau Luksore, Karnati š ventykloje. Beveik kiekvienoje š ventykloje yra obeliskų , panaš ių į š ią , tai kiek jų buvo iš vež ta ir kiek nukopijuota. Klausimas tikrai į domus. Toliau planuojame 81 autobusu važ iuoti į graž iausią Romos aikš tę Piazza Navona, bet aš nieko neklausiu, niekas š ios stotelė s než ino, net karabinieriai, kurie iš varė arabų pirklius iš š ventyklos. Manau, kad kalta mano anglų -rusų kalba su zaporož ietiš ku akcentu. Prisipaž į stu, neš vankios kalbos nevartojau, gestų kalba ir turimas ž emė lapis taip pat nepadė jo. Gatvė je iš tolo pamatė me Koliziejaus griuvė sius, saugiai jį pasiekė me. Jau buvo per vė lu, griuvė siai atrodė apš viesti. Toliau pavirš utiniš kas imperatoriš kų forumų griuvė sių apž iū rė jimas, trumpas poilsis sutryptoms kojoms ir vė l Venecijos aikš tė je. Na, o Venecija mane traukia net Romoje. Jau važ iuodamas autobusu prisiminiau, kad prie Koliziejaus San Pietro in Vincoli baž nyč ioje, tolimajame deš iniajame kampe, buvo numatyta apž iū rė ti Mikelandž elo Mozė s skulptū rą , o prie altoriaus – panč ius (vincoli) Š ventasis Petras. Sugedo.
Vakaras. Namų vakarienė vieš butyje su karš ta arbata (ž mona pasiė mė nedidelį katilą , rekomenduoju! ) Vė l matau tė tį per televizorių (man kaž kodė l nerodė ), ž mona be kojų jau guli lovoje, tada ž iū riu italų kalbą . futbolas. Grož is! ! Kada apie tokį svajojau? !
Ryte nusprendž iame, kad vis tiek eisime, iš nuomosime š ventyklą , kurioje kalbė jo tė tis. Man ten labai patiko architektū ra. Aiš ku, nesitikė jau, kad iš popiež iaus vizito bus kaž koks spindesys, bet. . . nebė ra privaž iavimo ten, kur ryte sė dė jome ant suolų (tvoros). Dabar didž iuojuosi, kad buvau ten, kur dar nebuvo buvę s joks turistas, ir ė jau su tė č iu. Vė l iš ė jome prie obelisko, girdž iu rusiš ką kalbą , klausiu gido apie tą nelemtą stotelę , atsako - prieš ais pirš tu rodo š eš ė lis nuo obelisko. Vė l pasididž iavimas! Nė vienas italas negalė jo to nurodyti, bet rusas – lengvai ir net perkeltine prasme. Tiesa, vakar jau buvo per vė lu ir š io š eš ė lio tiesiog nebuvo. Ž odž iu, į sė dome į š į.81 autobusą (č ia dar reikia ž inoti kryptį , kitaip nuveš ne į tą vietą ), praleidž iame Koliziejų , Palatino kalvą , neiš lipame, nes viskas matosi iš autobuso lango – senovė s romė nų š ventyklos, toje pač ioje vietoje baž nyč ioje – tiesos burna. Einame į Italijos parlamento aukš tų jų rū mų Palazzo Madama pastatą . Trys minutė s nuo jo ir mes graž iausioje Romos aikš tė je Piazza Navona. Agnė s š ventykla, aikš tė je yra trys praš matnū s fontanai. Dar per anksti. Teritorija neperkrauta turistų , muzikantų , dailininkų pieš ia paveikslus, visas vernisaž as. Apž iū rė jome baž nyč ią , už ką ji mums padė kojo smulkmenų barstymu, smulkmeną jai grą ž inome, net eurus atidavė me, nes pinigai juk tapo „š venti“. Pasivaikš č iojome po aikš tę , ž inoma, fotosesija – bū tina. Tada judame link Tibro krantų iki pylimo. Prieš ingoje Teisingumo rū mų pusė je nukeliame rū mus nuo tilto, vaizdas į Š v. Petro katedrą . Susidomė jau gotikine baž nyč ia prie Teisingumo rū mų , č ia yra į vairios Romos baž nyč ios, o gotikinę baž nyč ią pamač iau pirmą kartą .
Toliau mū sų laukia marš rutas link Vatikano palei krantinę , į domū s tilteliai su skulptū romis, pravaž iuojame Castel Sant Angelo (Š ventojo Angelo pilis), atrodo į spū dingai. Prieš Vatikaną – jau pilna turistų – Š v. Petro bazilika, siū lomos ekskursijos į Vatikano muziejus, į Vatikano sodus, į Š v. Petro baziliką . Turime Romos apž valgą , viskam lieka maž ai laiko. Filmuojame tam, kad galė tume pasakyti, kad, be Romos, buvome kitoje valstybė je – Vatikane. Toliau važ iuokite Via Ottaviano link metro. Ir tada man nepavyko. Matau š į paž į stamą.81 autobusą , atsisė dame ir jis nuvež a mums nereikalinga kryptimi. Nors š iame kliedesyje (nuo ž odž io - vemti) buvo ir š viesioji pusė . Važ iavome ten, kur neplanavau lankytis. Pavyzdž iui, Romos olimpinis stadionas su atletų skulptū rų alė ja ir vieninteliu Italijoje stela-paminklas Duce Mussolini. Dė l to iš lipome metro stotyje, pamatė me piceriją ir ž inau, kad geriau valgyti kavinė je, kur italai, nei ten, kur minios turistų . Puiki pica, espreso kava ir vė l "kojos rankoje". Metro važ iuojame į Ispanijos aikš tę (Piazza del Popolo), ten ardomos kai kurios scenos lentynos, už lipome laiptais į Villa Borghese, parkas dar ne tas. kuriuos norė č iau pamatyti, vis dar plikę medž ius, nusileidau ž emyn ir vė l Via del Corso, aplenkdami Piazza Colonna, iš važ iuojame į Piazza Venezia. Romoje liekame pusdienį , rytoj 12-30 traukinys į Genują . O kiek nematė !
Ir š tai paskutinė diena, tiksliau, pusdienis Romoje. Anksti ryte iki Triton fontano ir apylinkių , tada į Medici vilą , iš ten eikite į Panteoną ir Campo del Fiori su Trilussa fontanu. Taip pat reikia pamatyti Viktoro – Emanuil gatvė s architektū rą ir grį ž ti į vieš butį iki 12 val. Š tai ž ygis. Viskas pavyko. Man patiko gatvė s dė l jų architektū ros, ž monai Campo del Fiori turgus patiko dė l gausumo, tiek Medič ių vila, tiek ypač Panteonas dė l savo senumo.
12-00 esame vieš butyje, iki stoties 5 minutė s, greitasis atvež amas laiku, o dabar už lango mirga Romos priemiesč iai, tada greitasis važ iuoja palei jū rą , subtropinė augmenija dž iugina savo spalvos, pro š alį praskrenda Civitavecchia (kur sustoja kruiziniai laineriai), vė l tuneliai , tarp jų kartais matosi Ligū rijos jū ros pakrantė . Pakrantė primena pietinę pakrantę , raiž ytos į lankos, tiesiai į jū rą besileidž ianč ios uolos, nedideli pakrantė s miesteliai, nuoš alios vilos tiesiai ant uolų . Į sivaizduokite, kaip č ia puiku vasarą .
Ir š tai mes Genujos stotyje, greitasis skrenda toliau į Milaną , o mes einame per stoties aikš tę ir esame vieš butyje Standard Hotel Genoa 4 *, kuriame nakvojame, o kitą dieną iš vykstame per Vidurž emio jū rą . ir Atlanto vandenynas iki Kasablankos, kad po savaitė s vė l grį ž tumė te į Italiją .
Tač iau kruizas Vidurž emio jū roje ir Atlanto vandenyne yra treč ia istorija!
