Apulija ir šiek tiek Romos. 14 dalis. Roma. Kvirinalas
Tę sinys. Pradė kite č ia >>>
Trumpai pailsė ję vieš butyje pajudė jome link Kvirinalio kalvos.
Nuo Esquiline obelisko netoli Santa Maria Maggiore, pravaž iuojama Via Nazionale, o tada patenkama į Keturių fontanų gatvę , prasideda ilga siaura Via Agostina Depretis.
Kelias veda palei kitą Romos kalvą – Viminalį . Nors kalva aukš ta, aukš č ių skirtumas č ia nedidelis. Piazza del Viminale ir Palazzo del Viminale yra istorinis pastatas, kuriame nuo 1925 m. į sikū rė Ministrų Taryba ir Italijos vidaus reikalų ministerija.
Keturių fontanų aikš tė yra sankryž a ir gana judri, todė l sunku ramiai nufotografuoti bū tent š iuos fontanus (488-1593). Dianos fontaną pagamino Pietro de Cortona, kitus tris fontanus (Agnene, Tiber ir Juno) sukū rė Domenico Fontana.
Taip pat yra San Carlo alle Cuatro Fontane baž nyč ia, San Carlino (Š v. Karolio baž nyč ia prie „Keturių fontanų “).
Nuostabus Francesco Borromini darbas, pastatytas 1638–1677 m. Pagrindinis š io didingo pastato privalumas – pastato planas ir fasadas, parodantis pagrindinę baroko stiliaus idė ją – erdvė s tė kmę . Dvigubai iš lenktas fasadas (iš gaubtų ir į gaubtų pavirš ių derinys) atrodo ne sustingę s, o judanti, artė janti banga.
Borominio architektū ra visada buvo pranaš esnė už savo laiką , jis pirmenybę teikė banguotoms linijoms, o ne tiesioms linijoms, ovalui ar elipsei, o ne apskritimui. . .
. . . kaip š ios baž nyč ios lubos:
Prie baž nyč ios esantis pranciš konų vienuolyno vienuolynas yra nuostabus.
Už poros š imtų metrų – Sant'Andrea al Quirinale baž nyč ia, kurią pastatė jo amž inas varž ovas Berninis (1658–1678). Tai buvo paskutinis ir mylimiausias didž iojo architekto ir skulptoriaus darbas. Be to, už savo darbą jis praš ydavo tik kasdien š viež io batono, kurį kepdavo vienuoliai.
Jis taip pat naudojo ovalo formą makete:
Labai į domus ovalus kupolas su juokingomis dekoratyvinė mis putti figū rė lė mis:
Gatvė eina pro parką ir Carlo Alberto vilą su paminklu š iam karaliui:
Via Quirinale vedė į Kvirinalio virš ū nę , aukš č iausios senovė s Romos kalvos.
Kvirinalo rū mai (1573–1583) yra oficiali Italijos prezidento rezidencija, anksč iau č ia buvo Italijos popiež ių ir karalių rezidencija. Architektai Domenico Fontana, koplyč ia suprojektuota Carlo Maderno. Į rū mus galite patekti, bet tik kaip grupė s dalis su gidu ir susitarus.
Kokia spalvinga rū mų sargyba:
Prie rū mų yra buvusios popiež iaus arklidė s (scuderii) iš XVIII a. :
Dabar č ia yra Scuderie del Quirinale parodų centras su puikiomis ekspozicijomis.
Dioskurių fontanas (1588 m. ), sukurtas brolių Domenico ir Giovanni Fontana, į rengtas aikš tė je prieš ais rū mus.
Į aikš tę buvo perkeltos senovinė s Dioscuri Castor ir Pollux statulos. Egipto obeliskas buvo pridė tas XVIII a.
Apač ioje yra pastatas, kuriame yra bankų grupė s BNP Paribas bū stinė .
Iš aikš tė s einame gatve „geguž ė s 24 d. “, pasirodo, tai data, kai Italija į stojo į Pirmą jį pasaulinį karą .
Laiptai, vedantys į sodus ir Palazzo Colonna rū mus, kurie vis dar priklauso š iai aristokratų š eimai. Tai visas septynių pastatų kompleksas, sujungtas tiltais per modernias gatves.
Š eš tadieniais rū muose ir soduose vyksta mokamos ekskursijos, galerijoje yra puiki paveikslų kolekcija ir prabangus interjeras. Į ė jimas į sodus ir rū mus mokamas.
Tač iau San Silverstro baž nyč ia Quirinale buvo už daryta dė l tam tikrų priež asč ių . Baž nyč ia garsi tuo, kad yra poetė s ir mokslininkė s Vittoria Colonna ir Mikelandž elo susitikimo vieta. Vittoria buvo vienintelė moteris, kurią jis mylė jo.
Eikime į maž ą apvalią Piazza Magnanapoli, kelių gatvių sankryž ą , nuo kurios prasideda Via Nazionale. Viduryje yra palmė , legenda sako, kad tai pirmoji palmių sodinimo vieta Romoje.
Š iaurinė je vilos Aldobrandini sodo dalyje atsiveria vaizdas į aikš tę . Į ė jimas nemokamas.
Via Nazionale aiš kiai matoma iš virš aus:
Prieš ais fvilą yra apelsinų sodas, iš kurio atsiveria Milicijos bokš to ir Trajano forumo vaizdai:
Viduramž ių Milizie bokš tas (Torre delle Milizie, XIII a. ):
Tai taip pat aiš kiai matoma iš imperijos forumų pusė s. Paplitusi legenda, kad ugnimi Neronas ž avė josi bū tent nuo jos virš ū nė s. Tiesą sakant, bokš tas iš kilo praė jus maž daug deš imč iai š imtmeč ių po Nerono gaisro, o Nerono tuomet Romoje nebuvo.
Prieš bokš tą yra viena Š v. Kotrynos Sienietė s baž nyč ia. Dabartinė s baž nyč ios statyba pradė ta 1608 m. , pagal Carlo Maderno projektą , baigta tik 1641 m.
Altorinė skulptū ra „Š v. Kotrynos ekstazė “ buvo sukurta Melchiore Cafa 1667 m. ir tapo nauju š edevru po Bernini „Š v. Teresė s ekstazė s“.
Vilos papė dė je yra dar dvi baž nyč ios.
Sant'Agata dei Goti (Sant'Agata dei Goti), pastatyta V a. Gotai, arijonų tikė jimo š alininkai.
Tai vienintelė religinė gotų struktū ra Romoje, iš likusi iki š ių dienų . Naujas fasadas – XVIII a.
Į Santi Domenico e Sisto baž nyč ią veda stač iai laiptai. Dabartinis vaizdas yra XVII amž iaus vidurys.
Pagrindinį altorių sukū rė Berninis.
Pagal savo eskizus Antonio Raggi sukū rė skulptū rinę grupę pavadinimu „Nelieskite manę s“:
Iš baž nyč ios matosi Bokš tas ir Palazzo del Grillo – rokoko stiliaus rū mai, kurių savininkas iš garsė jo iš š audydamas akmenis pro visų pro bokš to einanč ių ž ydų langą (1223 m. ). Taikytis buvo nesunku: pagal ž ydus į getą suvarusio Pauliaus IV Karafos dekretą , jie visi turė jo dė vė ti geltonas skrybė les. Kai jam buvo už drausta tai daryti, jis perė jo prie spurgų ir vaisių .
Iš č ia yra perė jimas į turgų ir Trojos forumus, bet mes pasukame kitu keliu.
Palazzo Colonna turi kitą fasadą su vaizdu į Via Santi Apostolo.
Santi Apostolo baž nyč ia, pastatyta į rū mus, anksč iau buvo Colonna š eimos baž nyč ia. 1714 m. gerokai perstatyta pagal Francesco ir Carlo Fontana projektą .
Tuo pač iu metu buvo paš alintos nuostabios Melozzo de Forli freskos, kai kurios iš jų Vatikano Pinakotekoje, kitos – Kvirinalo rū muose.
Iš pradž ių š ioje bazilikoje buvo Mikelandž elo kapas, kaip primena baž nyč ios vienuolyne esantis bareljefas.
Apaš talų Jokū bo Alfejevo ir Pilypo relikvijos iki š ių dienų guli katedros kriptoje.
Popiež iaus Klemenso XIV antkapis yra pirmasis Antonio Canovos darbas Romoje.
Netoliese yra Popiež iš kasis Grigaliaus universitetas, kurį.1551 m. į kū rė Ignacas Lojola ir Pranciš kus Bordž ija. Smalsu,
kad iki 1970 metų daugelis dalykų buvo dė stomi lotynų kalba.
Eime prie Trevi fontano mesti monetos. Rudenį jau temsta.
Prieš penkerius metus fontanas buvo rastas taip:
Š iuolaikinį senovė s viduramž ių rū mų Romoje fasadą suprojektavo garsus architektas Luigi Vanvitelli, kuris pastatė rū mus Casertoje. O Nicola Salvi ir Pietro Bracci sukū rė tikrą š edevrą ant jo fasado. Fontaną atidarė popiež ius Klemensas XIII 1762 m.
Prieš fontano baž nyč ią Š v. Vincenzo ir Anastasio, modernus fasadas (1644-1650). Į domi tuo, kad bū dama š alia esanč ių Kvirinalo rū mų namų baž nyč ia, popiež iaus vasaros rezidencija Romoje,
yra konteinerių su 25 popiež ių š irdimis nuo Siksto V iki Leono XIII saugotojas.
Baž nyč ioje palaidota princesė Volkonskaja, kuri draugavo su A. S. Puš kinu ir N. V. Gogoliu. Volkonskaja filmavo virš utinį „Palazzo Polly“ aukš tą . 2002 m. baž nyč ia buvo perduota pamaldoms Bulgarijos stač iatikių baž nyč iai. Dabar stač iatikiai gali už dė ti ž vakę prieš ikonas nepaž eisdami apeigų .
Š alia Ispanijos laiptų .
Graž us fontanas „Barcaccia“ („Valtis“) 1627–1629 m. , kurį sukū rė Pietro Bernini, Dž ovanio Lorenzo Berninio tė vas.
Piazzo del Poppolo buvo pasiekta Via Babuino, taip pavadinta dė l fontano su dievybė s Silenus statula, kuris buvo toks bjaurus ir panaš us į bež dž ionę , kad miestieč iai gatvę pradė jo vadinti tokiu bū du.
Eikime į Piazzo del Poppolo į Santa Maria del Poppolo baž nyč ią , kuri, atsiž velgiant į ten esanč ių š edevrų skaič ių , suteiks š ansų daugeliui pasaulio muziejų . Jo fasadas neatkreipia dė mesio į mantria apdaila ar neį prastomis formomis, tač iau už kukliai atrodanč io pastato sienų slepiasi unikalū s lobiai.
Baž nyč ia buvo pastatyta imperatoriaus Nerono laidojimo vietoje, koplyč ias iš pirko labai turtingos romė nų š eimos, kurių kiekviena pritraukdavo puikių meistrų puoš ybai.
Altoriaus centre yra ikona, vaizduojanti Mergelę Mariją su kū dikiu auksiniame fone. XIII amž iuje š i ikona č ia buvo perkelta iš Laterano bazilikos. Legenda pasakoja, kad ikoną nutapė evangelistas Lukas ir yra pirmasis Mergelė s Marijos pavaizdavimas.
Altoriaus kupolas:
Bankininko Chigi š eimos koplyč ia dabar gerai ž inoma dė l filmo, sukurto pagal Dano Browno knygą „Angelai ir demonai“. Bū simą turtingos š eimos kapą suprojektavo pats Rafaelis.
Luigi de Pace (pagal Rafaelio pieš inius) papuoš ė koplyč ios kupolą Pasaulio kū rimo mozaika.
Altoriuje yra Sebastiano Del Piombo aliejinė tapyba ant akmens „Mergelė s Marijos gimimas“.
Vė liau Berninis rekonstravo koplyč ią kito š eimos nario kardinolo Fabio Chigi, vė liau tapusio popiež iumi Aleksandru VII, į sakymu. Jis taip pat yra š ios mozaikos, kurią Danas Brownas pavadino „Velnio skyle“, autorius. Skeleto rankose yra Chiji š eimos herbas.
Bernini ir Lorinzetti yra koplyč ioje esanč ių pranaš ų statulų autoriai.
Della Rovere koplyč ia. Jis buvo pastatytas XV amž iaus pabaigoje, o nutapė Pinturicchio ir jo mokiniai.
Cibo koplyč ia yra viena graž iausių baž nyč ioje. Pagaminta pagal Carlo Fontana eskizus, gausiai dekoruota brangiomis į vairiaspalvio marmuro uolomis. Carlo Moratos altoriaus paveikslas, 1686
Melini koplyč ia:
Baisus architekto Ghysleni kapas, suprojektuotas ir pastatytas jo 1670 m. , likus dvejiems metams iki jo mirties. Ant antkapio yra už raš as: „Mirtis – gyvybė s simbolis“.
Pompastiš kas paminklas princesei Odescalchi Chigi (1772):
Apsidę sukū rė Bramante. Kardinolo della Rovere kapas, skulptorius Sansovino.
Caravaggio paveikslai yra maž oje Cerazo koplyč ioje.
Altorinis paveikslas yra Annibale Carracci (1601), kuris tuomet buvo laikomas pagrindiniu Romos dailininku, darbas.
Č ia Caravaggio pirmą kartą pasirodė kaip puikus tapytojas, sunaikinę s senuosius baž nyč ios kanonus, vaizduojanč ius š ventuosius. Nors Carraci paveikslas yra centre virš altoriaus. . .
. . . jis negalė jo pakę sti jokio palyginimo su Caravaggio š edevrais „Atsivertimas kelyje į Damaską “ („Sauliaus atsivertimas“). . .
. . . ir „Apaš talo Petro nukryž iavimas“.
Santa Maria del Poppolo baž nyč ia buvo verta š ios į vykių kupinos dienos pabaiga.
Kitą dieną skridome namo, bet pusę dienos praleidome vaikš č iodami po Romą .
Tę sinys č ia >>>
