Bongiorno Italija! Roma. Trečias paveikslas. „Bohemiškas romantikas“ (finalas)
Treč ia forma. „Bohemiš ka – romantiš ka“ (finalas)
Š iandien pasivaikš č iosime deš iniuoju Tibro krantu, viename neį prastiausių senų jų kvartalų – bohemiš koje Trastevere. Tikrai nepanaš u į eilinius romė niš kus kvartalus, č ia nė ra skubė jimo ir š urmulio, o laikas bė ga lė č iau, o spalvos iš silieja visai kitomis proporcijomis. Č ia aikš tė s nedidelė s, o gatvelė s siauros, visur daug maž ų restoranė lių , o toks laisvas gyvenimo tempas sukuria romantiš ką nuotaiką .
Ir č ia taip pat galite pamatyti paprastus ž mones – Romos gyventojus, stebė ti jų gyvenimą ir nuotaiką , galbū t net pabendrauti.
Š į rytą net apž iū rė jome vieš butį , suintrigavome pavadinimu „Chinichita“. Pasirodo, kadaise č ia veikė to paties pavadinimo kino studija, todė l vieš butis taip ir vadinosi. Vestibiulyje net liko keletas dekoracijų ir rekvizitų .
Iš vieš buč io nuvykome į Castel Sant'Angelo, kad pereitume labai graž iu tiltu į prieš ingą Romos krantą ir dar kartą pasigrož ė tume pilimi. Na, š tai kadre vė l tie patys amerikieč iai, savo į spū dingomis formomis dengiantys pusę objektyvo.
Pervaž iuojame Tibrą ir einame į Trastevere kvartalą . Š i siena už daro Gianicolo kalvą , aukš č iausią iš visų Romos kalvų , nuo kurios atsiveria Amž inojo miesto panorama. Gianicolo kalva (Janiculus) pavadinta dievo Januso ir Lacijaus karaliaus, gyvenusio š ioje svetainė je, vardu.
Grož ė tis Tibru.
Ir š tai matome tokį vaizdą po tiltais – tai vietiniai benamiai arba č igonai.
Apleistos arba visiš kai negyvenamos gatvė s, be minios, š urmulio, tylu, ramu.
Ž monė s sė di prie stalų š alia daugybė s kavinių ir už sisako kavos ar Aperol. Š is gė rimas č ia geriamas visur, nuo ryto iki vakaro. Taip pat neatsilikome nuo romė nų ir skanavome aperolį su ledu. Nors gė rimas yra alkoholinis, jis labai gaivina.
Rekomenduoju pietauti š ioje tratorijoje, kainos č ia vidutinė s, bet viskas labai skanu ir tikrai itališ ka.
Desertui rekomenduojame „Grom“ ledus. Š į tinklą į dė jau į.1 vietą .
Skanė dami ledais, romantiš kai nusiteikę praeiname po Rafaelio mylimosios balkonu.
Ir einame į Piazza Della Scala. Aikš tė je yra į domi baž nyč ia – Santa Maria della Scala.
Pagal legendą , motina meldė si č ia prieš Mergelė s ikoną , praš ydama iš gydyti savo vaiką . Ir į vyko stebuklas – vaikas pasveiko. Ž inia apie š į į vykį labai greitai pasklido po rajoną ir Dievo Motinos garbei buvo nusprę sta š ioje vietoje pastatyti š ventyklą . Taigi XVI amž iuje atsirado Santa Maria della Scala baž nyč ia.
Tač iau viena seniausių baž nyč ių Romoje yra č ia esanti Santa Maria in Trastevere bazilika.
Jis buvo pastatytas III amž iuje, vė liau buvo pridė ta tik varpinė . Fasade pavaizduota Š ventoji Marija, apsupta deš imties mergelių . Tada jie pridė jo portiką su energingai gestikuliuojanč ių š ventų jų skulptū romis.
Į domiausia, kaip mes suprantame, yra viduje.
Labai į domios paauksuotos mozaikos, kuriose vaizduojami pagrindiniai Š v. Marijos gyvenimo į vykiai: Apreiš kimas, Kristaus Gimimas, Iš minč ių garbinimas, Vaiko paš ventinimas š ventykloje ir Ė mimas į dangų .
Pakeliame galvas – ir vė l neį tikė tinas lubų grož is.
Sė dž iu ant suoliuko ir ilgai sė dž iu, ilsiuosi tyloje ir mė gaujuosi baž nyč ios sienų vė sa.
Vyras nuė jo ieš koti dukters paskirtos susitikimo vietos. Ji su drauge skrido į Romą.3 dienoms, turi savo programą , bet mes ją š iek tiek derinome su savo. Beje, jie iš sinuomojo apartamentus kempinge, netoli nuo Termini, visai neblogas kempingas, kambariai su visais patogumais ir tik 35 eurai dienai dviems, tiesa, be pusryč ių .
Senoviniu keliu Via Aurelia pasiekiame Porta San Pancrazio vartus
Č ia, Trastevere, yra vienas didž iausių parkų Romoje. Einame pasivaikš č ioti po parką , ieš kodami Villa Doria Pamphilj. Į sikū rę s pač iame parke, č ia mums atrodė iš tolo.
Kadaise vila priklausė Pamphili š eimai, tač iau XVIII amž iuje nutrū kus linijai, ji tapo Andrea Doria IV nuosavybe ir nuo tada turė jo dvigubą pavadinimą .
Pagrindinis pastatas yra Villa Vecchia, kurią XVII amž iaus pradž ioje nusipirko Pamfilio Pamphili.
Kai kardinolas Giambatista Pamphili buvo iš rinktas popiež iumi vardu Inocentas X, jam reikė jo suteikti daugiau praš matnumo š eimos nuosavybei, todė l jis nusprendė sukurti parko ansamblį .
Kai Pamphili Giovanni mirė be į pė dinių , į siliepsnojo rimtos aistros dė l to, kam atiteks turtas. Ginč ą už baigė popiež ius Klemensas XIII, kuris visą Pamfilio palikimą perdavė Andrea Doria, nes jo tė vas buvo vedę s Anną Pamphili. Ar tai taip paprasta? !
XVIII amž iuje sode buvo pastatyti nauji fontanai.
Ir senos gė lių lovos buvo paverstos kiliminė mis gė lių lovomis.
1957 m. vilą Doria Pamphilj į sigijo Italijos vyriausybė ir netrukus ji tapo muziejumi, kuriame eksponuojami senoviniai artefaktai ir skulptū ros. Aplink vilą yra parkas su daugybe pasivaikš č iojimo takų .
Grį ž tame iš parko ir kopiame į Gianicolo kalną . Taip miestas atrodo nuo kalno.
Ir tai paminklas mums nelabai ž inomam italų poetui Giuseppe Gioachino Belli, kurio sonetai kaž kada sukrė tė Gogolį .
Man taip pat labai patinka jo sonetai. Ar galiu pacituoti savo mė gstamiausią , nes š iandien mū sų diena tokia romantiš ka?
Grož is
Na, bič iuli, ką galima palyginti su grož iu?
Turtai grož io neatneš a,
O per grož į , prieš ingai,
Į turtus gali atsiverti teisingas ž ingsnis.
Kokia baž nyč ia, kokia karvė , kokia mergina -
Jei nesate graž i, tai neį skaitoma.
Bet kaip! Juk ne veltui Vieš pats tas pats
Galvojau gimti iš graž uolė s!
Visos durys į grož į atviros, Visi prieš ais ją vizgina uodegas,
O kas negerai – turime jai atleisti.
Ką č ia pasakyti! Priimkite kač iukus:
Graž uolė s, kaip ž inia, paliekamos
Ir jie skandina bjaurius – nenori.
Kokia gili prasmė , tiesa? Man tai nuostabus poetas.
Lė tai einame palei Tibrą į nuostabią Tiberinos salą . Tai tokia valties formos ž emė s sala, iš abiejų pusių sujungta dviem tiltais su miestu.
Beje, tai vienintelė sala visoje upė je, o tiltai stovi nuo seno.
Kaip man patinka š ie namai, dekoruoti gė lynais balkonuose ir atvirose terasose.
Dabar grį ž tame į Romos centrą , kad pamatytume dar vieną graž iausių miesto aikš č ių – Piazza Venezia. Bet pakeliui beveik miesto centre randame tokių griuvė sių , o kas, jū sų nuomone, č ia yra? Į sivaizduokite kač ių prieglaudą !
Mane ž avi tokie poelgiai. Panaš ią prieglaudą jau mač iau Milane istorinė je Sforcų pilyje, tik ten ji buvo už daryta siena ir katė s negalė jo pabė gti savo noru. Č ia erdvė atvira, bet katė s nebė ga, o kodė l jos turė tų bė gti iš penkių ž vaigž duč ių vieš buč io?
Na, š tai – Venecijos aikš tė ir Vittoriano.
Pati aikš tė iš principo yra nepakartojama, jei ne didingas architektū ros paminklas – Vittoriano, pastatytas pirmojo suvienytos Italijos karaliaus Vittorio Emmanuele II garbei ir viliojantis visus turistų vaizdus.
Centre yra Viktoro Emanuelio ant ž irgo statula, vadinama Tė vynė s altoriumi.
Vittoriano yra visas kompleksas su daugybe apž valgos platformų ir muziejų . Iš apž valgos aikš telių atsiveria nuostabū s Romos apylinkių vaizdai.
Paminklas yra ant Kapitolijaus kalvos, vienos maž iausių kalvų Romoje, beveik miesto centre.
Č ia gyveno vilkė , kuri slaugė dvynius Romulą ir Remą .
Grož ė kitė s Roma iš virš aus.
Ir tai Kapitolijaus rū mai ir Mikelandž elo Buanaroč io muziejus.
Vaikš tome toliau po Romą ir einame į Piazza Colonna. Pagrindinis aikš tė s akcentas – virš pastatų iš kilusi Marko Aurelijaus kolona. Tai viena iš kelių triumfo kolonų Romoje ir buvo pastatyta Romos imperatoriaus Aurelijaus garbei.
Iš viso Romoje yra 13 Egipto obelskų . Vienas iš jų yra Piazza del Popolo aikš tė je ir vadinamas Flaminio obelisku.
Tai pirmasis obeliskas, kurį romė nai parsivež ė iš už kariauto Egipto 10 m. pr. Kr. e. imperatoriaus Oktaviano Augusto į sakymu.
Pietinė je aikš tė s pusė je yra dvi baž nyč ios dvyniai: Santa Maria di Miracoli ir Sata Maria di Montesano, pastatytos baroko stiliaus.
Š iaurinė je aikš tė s pusė je yra Porto del Popolo arba Flaminii vartai, pro kuriuos pateksite į senovė s romė niš ką Via Flaminia.
Rytų pusė je yra Napoleono laiptai, jungiantys aikš tę su Pincio kalvos Napoleono terasa.
Piazza del Popolo taip pat vadinama „liaudies aikš te“, kuri Romoje buvo į rengta popiež iaus Siksto V į sakymu. Nuo aikš tė s iš siskiria trys gatvė s – Corso, Ripetta ir Babuino, pastaroji nuves iki Ispanijos laiptų . .
Š tai, ratas už darytas. Mano alfa ir omega Romoje.
Į klausimą , ką atsivež ti iš Romos? Atsineš ė me vyno. Labai skanū s Montapulciano ir Montalcino, rekomenduoju.
Na, o tradicinis prosecco, lambrusco ir martini – mė gė jams. Aš geriu tik prosecco, martini asti yra kaip mama, o mergaitė ms - lambrusco. Bet skonis ir spalva, kaip sakoma. . .
Beje, dar vienas atradimas: Italijoje visai geras alus, kaž kada paė mė jį vakarienei pamė ginti ir liko maloniai nustebinti.
Tai yra Roma, kurią pamatė me per 3 dienas, kurią bandž iau parodyti jums, mano mieli skaitytojai, kad pasidalinč iau savo į spū dž iais ir š io nuostabaus, nuostabaus miesto grož iu.
