Bongiorno Italija! 3 dalis. Amžinasis Romos miestas... (2 diena, tęsinys)
Amž inasis Romos miestas. . . Antra diena. Antikvariniai.
Š iandien pagaliau pakankamai iš simiegojome, o ryte puikiai nusiteikę patraukė me iš vieš buč io į metro. Pakeliui į kvė pė me nuostabių , ant krū mų auganč ių než inomų gė lių aromato. Krū mų alė ja driekė si iki pat metro.
Vakar pirkome vienkartinius bilietus, o š iandien nusipirkome 24 valandų bilietą už.7 eurus visų rū š ių transportui.
Kai kalbė jau apie metro patogumą , turė jau omenyje ž enklų ir ž enklų buvimą . Pats metro yra bjaurus ir apš iurę s.
Š iandien mū sų programoje yra Antique Roma. Einame į A Circo Massimo filialo metro stotį , iš lipame ir einame, bet ne į Koliziejų , o į Palatino kalvą nusipirkti bilietų be eilė s. Č ia lengviausia ir greič iausia nusipirkti vieną bilietą į Palatiną , Forumus ir Koliziejų . Matote, eilė gana maž a.
Bilietą perkame už.12 eurų , kuris nurodo į ė jimo į Koliziejų laiką – 11.35 val. Taigi dar turime daug laiko apž iū rė ti garsią ją kalvą ir romė nų forumus.
Palatinas yra didž iausia iš septynių Romos kalvų , nuo kurių apskritai prasidė jo visa Amž inojo miesto istorija. Bū tent č ia, pasak legendos, vilkė surado ir iš auklė jo du brolius – Romulą ir Remą , kurie vė liau ant š ios kalvos pradė jo statyti miestą . Ir tada Romulas nuž udė Remą ir 753 m. pr. Kr. e. į kū rė miestą – Romą , kuri vė liau imta vadinti amž iną ja.
Imperijos laikais č ia gyveno tik aukš č iausias visuomenė s sluoksnis – visa Romos bajorija. Todė l visi pastatai buvo didž iuliai. Na, maž daug kaip pas mus – kuo aukš tesnis titulas, tuo daugiau lė ktuvų , gamyklų , laikraš č ių , garlaivių . Tik turtingieji ir imperatoriai galė jo sau leisti ant Palatino kalvos pasistatyti vilas ir rū mus. Ir kiekvieni nauji rū mai buvo statomi vis didesni už ankstesnius. Ir galiausiai š ie pastatai tapo tokie didž iuliai, kad neturė jo analogų visame pasaulyje. Tik nesuprantu kodel? ? Tač iau aš niekada nesuprantu ž mogaus godumo. Tokie kauburiai buvo pradė ti vadinti Domusy. Ir kiekvienas imperatorius, į ž engę s į sostą , pasistatė savo domus.
Ž ymiausi ir iš likę kupolai yra Domiciano, Tiberijaus ir Augusto rezidencijos.
Augusto namai
Namelė s Domicijano stadione
Mes kylame vis aukš č iau ir studijuojame istoriją , bet tiesiog ž iū rime į palmes ir akmenis.
Svarbiausia, kad vyras bū tų patenkintas, paž iū rė tų į griuvė sius, kaip Dievas ž ino, koks grož is. Jei atvirai, man nelabai sekasi antika, ne, na, ji į spū dinga, ž inoma, dydž iu ir apimtimi. Apskritai, galingas!
Pakilkime dar aukš č iau. Graž u!
Tik nieko nė ra amž ino. Gotai už puolė Romą ir viską sugriovė , liko tik griuvė siai. Taip jie stovė jo iki XVII a. Ir tada kalva pateko į Farnese š eimos, kuri pradė jo vykdyti archeologinius kasinė jimus, nuosavybę . Padedant Napoleonui III, XIX amž iuje darbai buvo baigti ir Romos valdž ia perė mė š į archeologinį draustinį .
Man č ia labai patinka tai, kad palyginti su labai triukš minga Roma, č ia tylu. Tokia tylos sala. . . O pasivaikš č ioti galima soduose, kurie vadinami Farnese sodais. Mė gstu č ia klaidž ioti, mė gautis tyla ir kvė puoti apelsinmedž ių kvapu.
Vyras siū lo eiti į forumus. Bet aš jį į tikinu, kad vaizdas iš virš aus daug graž esnis ir vaizdas nuostabus. Atsiverč iu parengtą vadovą „Romos forumas“ ir skaitau jam apie Š ventą jį kelią , kuriuo su pergale grį ž o romė nų kareiviai, apie Romulo š ventyklą , kuri vė liau virto Kosmo ir Damiano baž nyč ia, apie Vestos š ventyklą , akimis bandau rasti į spū dingiausius Septimijaus arkos ir Saturno š ventyklos pastatus.
Mano monotoniš ko murmė jimo metu mano vyras pradeda pamaž u už migti, matau, kad jį irgi už liū liavo griuvė siai. Nors ir ž inai, kaip tik č ia pradedi suprasti, kodė l Roma vadinama amž iną ja. Jame visos epochos susilieja į vieną , o ž iū rė damas į Romos forumus, tu bė gsi per visus š imtmeč ius laiko maš ina.
Apskritai, apž iū rė ję Romos forumus iš virš aus, skubame prie didž iausio Romos ir, tiesą sakant, visos Italijos simbolio – didingojo Koliziejaus.
Kadangi laikas nurodytas ant mū sų bilietų , stojame į eilę , kad galė tume patekti.
Iš pirmo ž vilgsnio eilė į spū dinga, bet greitai juda, ir po 15 minuč ių pasiekiame kadrą . Ž inote, jei prieš kinus visur buvau š iek tiek susierzinę s, tai po Italijos pradė jau nemė gti amerikieč ių . Amerikieč iai savo neiš manymu yra kiniš ki. Jie tiesiog lipa visur ir fotografuojasi su viskuo ir iš skirtingų kampų . Amerikieč iai tuo tarpu labai garsiai visiems kaž ką į rodinė ja, pakeliui savo gabaritais numuš a, visur lipa per raudoną liniją ir apkabina visus eksponatus, visiš kai ignoruodami, kad jie č ia ne vieni. Eilė je prie Koliziejaus amerikietis taip pat pradė jo siū buoti savo paž ymė jimą ir š aukti sargybinį , kad š is paleistų jų grupę į priekį , nes jie turė jo bilietus. Apsauga paaiš kino, kad visi š ioje eilė je esantys bilietus turė jo, tač iau jų rezervacija nebuvo apmokė ta. Amerikietis nenuleido rankų , toliau š aukė ir mosavo rankomis. Apskritai per 15 minuč ių nuo jo pavargau labiau nei nuo romė niš ko karš č io. Na, rė mas buvo perž engtas, o paleidę agresyvius amerikieč ius į priekį atsiduriame "Flavijos amfiteatre" arba Koliziejuje, kuriam daugiau nei du tū kstanč iai metų .
Kol Koliziejus stovė s tvirtai,
Didž ioji Roma stovi tvirtai
Bet jei Koliziejus sugrius, sugrius ir Roma,
Ir pasaulis sugrius, kai nebus Romos.
(Dž ordž as Gordonas Baironas)
Š ie ž odž iai pasako viską . Iš istorijos prisimename, kad dabartinį Koliziejaus pavadinimą lė mė imperatorius Neronas, kurio statula, į rengta š alia amfiteatro, buvo milž iniš ko dydž io ir vadinosi „kolosu“. Iš č ia ir kilo pavadinimas – Koliziejus.
Š iek tiek vė liau, valdant imperatoriui Vespasianui, buvo pastatytas amfiteatras vieš ajam romė nų gyvenimui. Amfiteatras yra elipsė s formos, kurios centre buvo arena, kurią supo tribū nos. Koliziejus didž iulis – 48 metrų aukš č io ir 520 metrų ilgio elipsė . Š ios senovinė s sienos vis dar mena gladiatorių kovas. Tač iau, nepaisant milž iniš kos galios, Koliziejus taip pat buvo sunaikintas ž lugus Romos imperijai. O jau XVIII amž iaus viduryje amfiteatras pradė tas restauruoti.
Š alia Koliziejaus yra viena didž iausių arkų Romos istorijoje – Konstantino arka. Ji buvo pastatyta pagerbiant Konstantino pergalę prieš Maksenciją mū š yje prie Milvijaus tilto. . Arka, pagaminta iš daugiau nei 20 metrų aukš č io marmuro blokų , atrodo monumentali.
Arkos dekoras yra ne maž iau į domus nei jo apimtis.
Istorijos fone š audau savo vyro „veidą “ ir „profilį “.
Ir zigel, zigel – 13.00 reikia bū ti prie į ė jimo į Vatikano muziejus. Bilietus už sisakė me oficialioje muziejų svetainė je, ten aiš kiai nurodytas laikas ir buvome perspė ti, kad vė luoti negalima, nors taip gali ir nebū ti, bet geriau persistengti, nei nedaryti, kitaip bū tų gaila, jei jie to nepraleido. Vieno bilieto kaina 17 eurų , už sakymas – 4 eurai. Greitai važ iuojame metro linija A Colosseo ir einame į Cipro stotį , iš kurios kiek arč iau Vatikano muziejaus sienos. Fu! Mes tai padarė me! Eilė je nestovime, o parodę bilietus prie į ė jimo prie sargybos, einame į vidų , kylame į.2 aukš tą , kur specialioje kasoje keič iame rezervaciją bilietams. O mes atsiduriame vidiniame muziejų kieme.
Vatikano muziejai yra vienas didž iausių lobių pasaulyje, kurį reprezentuoja daugybė salių ir galerijų . Mums buvo patarta tam skirti visą dieną , bet manau, kad š imtų tū kstanč ių garsių meno š edevrų nepavyks apž iū rė ti per vieną ar dvi dienas. Todė l pagal turimą laiką Romos paž inimui skiriame pusę dienos – nuo .13. 00 iki vakaro. Ir manau, kad mums to pakako. Dailė je esame labiau mė gė jai nei meno istorikai, todė l labiau ž iū rime, nei profesionaliai vertiname eksponatus. Tač iau tai, kad tai neabejotinai graž us ir š edevras, mes suprantame. Taip pat ž inome, kad Katalikų baž nyč ia, vadovaujama pontifikų , savo rū muose sutalpino unikalius lobius, kuriuos sukū rė visi ž inomi pasaulio menininkai ir skulptoriai – Mikelandž elas, Rafaelis, Bramantė , Berninis. . . Š i kolekcija – ne tik į spū dingas, š alia kiekvieno eksponato norisi pamatyti viską iki smulkmenų . Ž monių č ia tiek, kad ž monių srautas tiesiog neš a per sales, nė ra kaip atsigrę ž ti. Todė l mes tiesiog fotografuojame, kad atsiž velgtume į nuotraukos niuansus jau namuose.
Vis tiek negalė sime pamatyti visų meno kū rinių , bet galite pasiklysti ir susipainioti tarp visų š ių muziejų , o jų jau yra 29! O svaiginantis 7 km marš rutas mus tiesiog apsvaigins. Todė l nusprendž iame ir ž iū rime, kas buvo patariama kelionių svetainė se.
Pirmiausia patenkame į Chiaramonti muziejų . Istorinė pastaba: popiež ius Pijus VII, remiamas Antonio Canova, XIX amž iaus pradž ioje sukū rė skulptū rai skirtą muziejų ir pavadino jį Chiaromonti, kad į amž intų senovė s giminė s, kuriai jis priklausė , vardą .
Muziejus yra skliautuotoje galerijoje, jungianč ioje Belvederį su Apaš talų rū mais. Galerija vadinasi – Koridorius, kurį puoš ia statulė lė s ir biustai.
Naujajame sparne į rengta nauja muziejaus dalis, kurios salė se kaupiami Senovė s Graikijos ir Romos imperijos meno objektai.
Jei vadovauja architektas Bramante, Belvederio kiemas
Vidiniame Belvederio kieme yra Pijaus Klemenso muziejus, kurį sudaro 8 kambariai.
Č ia yra visi Renesanso pavyzdž iai – Canovos Persė jas, Afroditė s Kindus statula ir nuostabi skulptū rinė kompozicija „Laokonas ir sū nū s“.
Skulptū ra vaizduoja mirtiną Laokono ir jo sū nų kovą su gyvatė mis. Š i marmurinė kopija datuojama I amž iuje prieš Kristų . e. Agesandro Rodieč io ir jo sū nų darbai. Originalas buvo pagamintas iš bronzos 200 m. pr. Kr. e. ir nebuvo iš saugotas.
Borgia apartamentai
Labai į domū s eksponatai Grigaliaus Egipto muziejuje.
Ir tai vadinamasis Marmurinis zoologijos sodas, kuriame eksponuojamos gyvū nų skulptū ros.
Eikime į Pinecone Yard.
Č ia galime stebė ti neį prastus eksponatus po atviru dangumi: fontaną puoš iantį milž iniš ką kankorė ž į...
. . . ir didelė bronzinė skulptū ra „Sfera sferoje“.
Kū giu papuoš tas fontanas yra senovinis gyvybė s simbolis. O Sfera jau yra š iuolaikinio gyvenimo simbolis. Mano vyras man už darė visą sferą , jau kaip ir kinai, prie visų ž vilgsnių - priekio, profilio : )
Visi tikrai nori pamatyti Rafaelio darbą . Na, mes irgi, vadovaudamiesi bandos instinktu, einame į Rafaelio stotis.
Strofos yra keturi maž i kambariai Vatikano popiež iaus rū muose, papuoš ti Raphaelio Santi tapytomis freskomis.
Pirmasis ir garsiausias iš keturių posmų vadinamas strofa della Senyatura. Kai menininkas pradė jo jį tapyti, jam buvo vos 25 metai, tač iau jaunystė nesutrukdė sukurti tikrą š edevrą .
Tolimiausiame muziejaus gale yra Siksto koplyč ia. Tai buvusi namų baž nyč ia Vatikane. Jį XV amž iuje popiež iaus Siksto IV į sakymu pastatė architektas George'as di Dolce. Koplyč ia yra iš skirtinis Renesanso š edevras. Taip pat vyksta konklava, kurioje iš renkamas naujas popiež ius. Koplyč ios sienas ir lubas nutapė didž iausi garsū s menininkai: Mikelandž elas, Botič elis, Perudž inas.
Na, ką aš noriu pasakyti, atvirai ir atvirai, Uffizi galerija Florencijoje man patiko daug labiau. Ne, muziejai, ž inoma, irgi puikū s, bet trū ksta kaž ko svarbiausio. Uffizi galerija yra oho ir ach! O muziejai brangū s ir bohat, bet nė ra š oko, tai viskas!
Iš muziejų sekame į graž iausią pasaulyje katedrą – Š v. Petro baziliką . Iš koplyč ios iš eikite pro deš inią sias duris (ne kairią sias! ), nes teks apeiti palei Vatikano sieną esanč ius muziejus iš iš orė s ir sugaiš ite laiką . O iš deš inių jų koplyč ios durų pateksite tiesiai į Š v. Petro baziliką .
Č ia yra pati graž iausia katedra pasaulyje ir pagrindinė Vatikano š ventykla!
Katedra yra kryž ius su viena pailga puse, kurios kiekviena dalis yra nava. O dviejų navų susikirtimo vietoje – kupolas. O kupolą laiko keturi didž iuliai pilonai. Visi pilonai sukurti oktaedro pavidalu, o kiekviename pavirš iuje yra niš a – relikvijorius, kuriame saugomi š ventieji artefaktai. Ir kiekvienoje niš oje galite pamatyti tikrai unikalių š ventų relikvijų .
Svarstant apie Katedros vidų , š iek tiek svaigsta galva, viskas labai brangu ir turtinga, ypač silpnaš irdž iai gali nualpti. Tokia nepriekaiš tingo raš to spalvoto marmuro, auksavimo, statulė lių , niš ų ir putojanč ių mozaikų gausa sukuria puoš numo pojū tį , tač iau tai atlikta skoningai ir, nepaisant spalvų į vairovė s, neatrodo praš matniai. Sakyč iau, Katedra – tobulumo, stiliaus ir grož io š edevras! Ne be reikalo viduramž iais piligrimai, nukeliavę ilgą kelią , o piligrimai ilgus metus vaikš č iojo į š ią š ventovę , į ė ję į katedrą , iš vydę tokius neapsakomus turtus, tiesiog neteko galvos.
Labai graž us centrinis altorius, esantis tiesiai virš apaš talo Petro kapo, papuoš tas bronziniu stogeliu, paremtu keturiomis kolonomis. Tai Bernini skulptū rinė kompozicija, kuri prie jos dirbo 50 metų , beveik visą savo gyvenimą .
Italijoje yra posakis: „Ko nepadarė barbarai, padarė Berninis ir Barberinis“. Vienas buvo puikus skulptorius, kitas turė jo daug pinigų , o dabar turime galimybę pasigrož ė ti visu š iuo grož iu. Mane ne tik ž avi katedra, bet tikriausiai ir iš proto pameč iau, č ia kiekviename kvadratiniame metre be perdė to – kū rybiš kumo ir tobulumo š edevrai.
Aleksandro VII kapas
Katedra lankytojams atvira iki 19 val. , tad laikas mums iš vykti. Iš važ iuojame – ir patenkame į Š v. Petro aikš tę , kurios į ė jimas vakar buvo už darytas dė l š ventė s.
Katedra yra ant Vatikano kalvos, toje pač ioje vietoje, kur buvo nukryž iuotas apaš talas Petras.
Ne tik aš buvau suž avė ta, bet ir mano vyras dejavo, aiktelė jo ir ž avė josi. Na, ač iū Dievui, pagaliau į sitraukiau į krikš č ionybė s grož į ir istoriją , ir mes abu, susiž avė ję italų renesanso, baroko ir renesanso epochomis, einame į „Carfour“ nusipirkti ko nors vakarienei. Patarimas turistams: Maitinimas turistinė se vietovė se yra labai brangus, nors už sisakius pietus ar už kandį prie prekystalio kaina bus daug maž esnė nei atsisė dus prie stalo. Per pietus nuė jome į piceriją ir už sisakė me laš iš os picą . Taigi, prie kasos kainavo 6 eurus, o prie stalo – 12 eurų , tiesą sakant, dvigubas tarifas. O rū pesč ių Romoje visur – skanū s jogurtai, prosciutto, sū riai, alyvuogė s, vynas. Apskritai vakarienei galite nusipirkti tik už.10-12 eurų .
Dar š iek tiek pasivaikš č iojome Vatikano apylinkė mis ir nuė jome į vieš butį , kadangi labai vė lai grį ž ti į vieš butį pavojinga, mū sų rezidencijos rajonas buvo padidinto nusikalstamo pavojaus, todė l negalima klajoti iki nakties. Bet mū sų programa jau buvo labai turtinga ir iš principo daugiau nereikia, antraip yra didelė rizika pasisotinti, gresia apsinuodijimas.
Tę sinys. . .
