Mano gražus Neapolis. 7 dalis. Pasivaikščiokite po miestą
Tę sinys. Pradė kite č ia >>>
Perž iū rė damas savo praė jusių metų ataskaitą apie Neapolį , staiga atradau, kad paskutinė dalis staiga kaž kur dingo.
Pabandysiu atkurti iš atminties, juolab kad Italija dabar už daryta, belieka tik prisiminti.
Paskutinę kelionė s dieną praleidome vaikš č iodami po miestą . Neapolyje buvome prieš metus, tad pasakojime bus ir prisiminimų bei nuotraukų iš praė jusių metų kelionė s
Vė l pradedame kelionę nuo centrinė s stoties. Garibaldis Italijoje yra kaip Leninas, kiekviename mieste yra paminklas.
Iš Piazza Garibaldi aiš kiai matosi Š v. Kotrynos baž nyč ia (Chiesa di Santa Caterina a Formiello). Baž nyč ia pastatyta 1593 m. ir paš ventinta Aleksandrijos kankinė s š ventosios Kotrynos garbei. Baž nyč ia buvo vadinama Formello, nes buvo arti akveduko (lot. formis – vandentiekis, kanalas).
Netoli baž nyč ios yra viduramž ių (1573 m. ) fontanasFormiello, esantis Kapuano pilies gale.
Porta Capuano yra senoviniai vartai į Neapolį , buvusios tvirtovė s sienos dalis. Vartai apsaugojo kelią nuo Capua, pastatyto XV amž iaus pabaigoje.
Castel Capuano yra seniausia iš likusi pilis Neapolyje. Pilis buvo pastatyta XII amž iuje, valdant normanų už kariautojams. XIII amž iuje Frydricho II Š taufeno į sakymu pilis buvo iš plė sta. XV amž iaus pabaigoje Aragonieč io Ferdinando I sprendimu miesto sienos buvo sutvirtintos, taip pat sujungtos su Castel Capuano pilimi.
Viduryje vicekaralius Pedro de Toledo pilyje į kū rė visus miesto teismus, kurie buvo iš sidė stę skirtingose miesto vietose. Spė jama, kad dė l š ios priež asties gatvė , artė janti prie pilies centro, buvo pavadinta Via Tribunali.
Š i niš a buvo į kurta XVII amž iaus viduryje, kai miestas nukentė jo nuo maro.
Decumani Neapolyje yra trys gatvė s, besidriekianč ios iš rytų į vakarus, kurias į kū rė graikai V amž iuje prieš Kristų . e. , sukurtas valdant romė nams ir sė kmingai iš likę s iki š ių dienų .
Trys dekumanai Neapolio centre yra sujungti daugybe alė jų ir gatvių . Decumanai yra siauri ir ne pė stieji, pro š alį važ iuoja automobiliai ir motociklininkai.
Praktiš kai visi istorinio Neapolio centro „perlai“ yra ant dviejų dekumanų : via Tribunali kadaise buvo pagrindinis senovė s miesto dekumanas, „decumanus maximus“.
Antrasis yra vadinamasis Spaccanapoli ("spacca" - gabalai, "Napoli" - Neapolis). Ir š i gatvė tikrai kerta istorinį Neapolio centrą – nuo Vomero kalvos aukš č io atrodo kaip gilus siauras plyš ys.
Fasadai vyrauja pilkos spalvos, 5–6 aukš tų . Vidiniuose kiemuose daž nai yra tokios daugiapakopė s arkinė s galerijos, už kurių driekiasi laiptų pakopos.
Tą patį galima pasakyti apie baž nyč ias. Jų iš vaizda neį spū dinga, bet koks grož is viduje!
Judė jimas aukš tyn Via Tribunali, pagrindine gatve istoriniame Neapolio centre. Via Tribunale baigiasi Capuano pilyje.
Ryte prekybininkai dė lioja lenteles:
Ant Via Tribunale, nepastebimo į ė jimo į baž nyč ią Pio Monte della Misericordia). . .
. . . kur mū sų pagrindinis š ios dienos tikslas – Carravaggio š edevras „Septyni gailestingumo aktai. Prie baž nyč ios prijungtas muziejus su meno galerija, kur laiptai veda į antrą aukš tą . Vienkartinis bilietas kainuoja 7 eurus. Su Napoli kortele į ė jome nemokamai.
Muziejuje yra italų paveikslų galerija, kurioje yra 140 XVI–XIX a. Massimo Stanzione, Andrea Vaccaro, Luca Giordano, Leonardo Coccorante, Mattia Preti ir daugelio kitų garsių tapytojų drobių .
Luko Dž ordano autoportretas:
Nusileidimas į baž nyč ią :
Š eš iose baž nyč ių koplyč iose eksponuojami kitų XVII amž iaus menininkų paveikslai: Giordano, Caracciolo, Azzolino, Santafede ir Forli.
Pagrindinį baž nyč ios altorių puoš ia Carravaggio paveikslas, kurį galima pamatyti iš antrojo aukš to galerijos.
Paveikslas buvo už sakytas labdaros fondo 1606–1607 m. Anksč iau gailestingumo veiksmai buvo vaizduojami atskirai. Caravaggio nusprendė juos atspindė ti ant drobė s vienoje kompozicijoje. Tarp už sakovų ir dailininko buvo sudaryta raš ytinė sutartis, kad kū rinio kopija niekada nebus daroma. Be to, paveikslas niekada nepaliko savo vietos net per karines operacijas ir bombardavimus.
Prieš baž nyč ią yra š oninis Duomo (Š v. Januario) katedros fasadas.
Iš jo atsiveria vaizdas į aikš tę , kurioje yra seniausias Neapolio obeliskas Š v. Obelisko projekto autorius – skulptorius Cosimo Fandzago. Iš kilmingas paminklo atidarymas į vyko 1660 m.
Kitą kartą lankė mė s Katedroje, bet dienos š viesoje jos vaizdai geriau matomi, apie juos pasakojau pirmoje Neapolio apž valgos dalyje.
Iš katedros paliekame per pagrindinį Via Dante portalą .
Toliau gatve pasiekiame Tribunali ir San Gregorio Armena gatvių sankryž ą ,
maž a Piazza San Gaetano, kur yra obeliskas Š ventajam Gaetanui (Cayetan), Teotinų ordino į kū rė jui, kaip į ž adas iš gelbė ti Neapolį nuo maro. 1656 m. Paminklą suprojektavo ir pagamino italų skulptoriai Cosimo Fanzago ir Andrea Falcone.
Aikš tė , kurioje iš kilusi monumentali San Paolo Maggiore baž nyč ia, buvo senovė s Neapolio š irdis, senovė je č ia buvo graikų agora, o vė lesnė je romė nų eroje – forumas.
Prieš į ė jimą į San Paolo Maggiore baž nyč ią iš kilo galingos kolonos iš senovinė s dioskurių š ventyklos, kuri kadaise stovė jo š ioje vietoje.
Pagrindiniai San Paolo Maggiore pastato restauravimo ir iš plė timo darbai prasidė jo po baž nyč ios perdavimo Teatines ordinui ir tę sė si 1580–1630 m.
Pagrindinis altorius datuojamas 1775–1776 m. , jį suprojektavo Ferdinando Fuga.
Be to, bazilikoje yra angelo sargo statula, kurią sukū rė Domenico Antonio Vaccaro.
Prieš San Paolo Maggiore š alia varpinė s stovi San Lorenzo Maggiore baž nyč ia, pastatyta XIII amž iaus antroje pusė je, iš laikiusi originalų gotikos stilių .
Po kai kuriomis aikš tė s baž nyč iomis yra į ė jimas į Neapolio katakombas, bet aš po ž eme jauč iuosi nejaukiai ir į tokias ekskursijas nevaž iuoju.
Jei tę site Via Tribunali,
tada pamatysime vienus graž iausių XVIII amž iaus Neapolio rū mų – Palazzo Spinelli di Laurino.
Toliau yra baž nyč ia su didž iuliu kupolu, matomu iš visur – Didž ioji Dievo Motinos ir Š ventojo Akmens baž nyč ia (Chiesa di Santa Maria Maggiore alla Pietrasanta), pastatyta baroko stiliaus nuo 1653 m. Cosimo Fanzago, 1678 m.
Š ventykla buvo vadinama š ventojo akmens baž nyč ia, nes jos viduje buvo laikomas akmuo, kuris buč iuojamas priimant atlaidus.
Mū rinė varpinė buvo pastatyta romaniniu stiliumi XI amž iuje, jos bazė je yra romė niš ko laikotarpio pastatų elementų , kurie buvo panaudoti ją statant. Š i varpinė laikoma vienu graž iausių Italijos religinė s architektū ros bokš tų .
Via Tribunale baigiasi San Pietro a Maiella baž nyč ia, pastatyta XIII amž iaus pabaigoje.
Celestinų ordino vienuoliai, kuriems buvo skirta baž nyč ia, paš ventino ją popiež iaus Celestino V (pasaulyje Petro), kuris kurį laiką vedė atsiskyrė lio gyvenimą Maiellos kalnuose, vardu.
Varpinė , į rengta baž nyč ios kairiosios navos pirmajame praė jime, iš kilo XIV a. Jis pakyla iki 42 metrų .
Altorių XVII amž iuje suprojektavo architektas Cosimo Fanzago. Jis papuoš tas sidabriniais sietynais ir didelė mis vazomis, aptvertas polichromine marmurine baliustrada. Virš altoriaus – medinis nukryž iuotas XVII a.
Už baž nyč ios yra Bellini aikš tė su paminklu didž iajam kompozitoriui.
Pati aikš tė visada buvo laikoma viena populiariausių miesto intelektualinio elito vietų ,
nes jį supo daugybė universitetų ir netoli Dailė s akademijos bei San Pietro Majella konservatorijos, kur, beje, Bellini studijavo ir vė liau dė stė .
Ž iemos sodo pastatas (vienas pirmų jų pasaulyje) yra labai nepastebimas ir labai sunku padaryti gerą nuotrauką iš siauros gatvelė s.
Dalį aikš tė s už ima archeologinė zona – graikų -romė nų laikotarpio pastatų griuvė siai ir pamatai.
Galite eiti Via Port'Alba kvartalu, jungianč iu Piazza Bellini ir Piazza Dante, kuriame gausu naudotų knygynų ir antikvarinių parduotuvių .
Kvartalas vadinamas Port'Alba pagal 1625 m. tvirtovė s vartus
Arka yra milž iniš kos pusapvalė s konstrukcijos, pastatytos 1757–1765 m. , ansamblio dalis. architektas Luigi Vanvitelli,
kuri sudaro rytinę Dantė s aikš tė s pusę .
Tač iau paprastai visi turistai nedelsdami iš suka Via Tribunale į siaurą San Gregorio Armeno gatvelę , jungianč ią du Neapolio dekumanus: Via Tribunale ir Spaccanapoli. Gatvė pilna presepe, kalė dinių gimimo scenų iš visų pusių . Č ia visada daug turistų .
Č ia yra į ė jimas į Š v. Grigaliaus Armė nijos vienuolyną . Vienuolynas dirba nuo 9 iki 12 val. Iki į ė jimo veda ilgi laiptai-koridorius, iš abiejų pusių sienomis apjuosti laiptai, kuriais patekome į vienuolyną , yra tokie aukš ti, kad patenki tiesiai į antrą aukš tą . Paprasč iau tariant, vienuolyno ir baž nyč ios chorai yra viename lygyje.
Į ė jimas nemokamas, prie į ė jimo sė di vienuolė s,
galite ką nors iš jų nusipirkti, bet galite ir taip praeiti.
Į einame į vienuolyno kiemą , tikrą oazę kitų pastatų fone istoriniame Neapolio centre, kur visi pastatai stovi arti vienas kito ir tikrai nesimato nė vieno fasado. Puikus sodas, apsodintas vaismedž iais (apelsinais, citrinomis) ir gė lė mis.
Vienuolyno vienuolyną suprojektavo architektas Giovanni Vincenzo dela Monica. Vartai, vedantys į jį , yra nutapyti Giacomo del Po (XVII a. ).
Kiemo centre yra barokinis marmurinis fontanas, š alia kurio stovi Matteo Bottileri (XVIII a. ) Kristaus ir Samarietė s statulos.
Nedidelė , bet labai graž i Idrijos koplyč ia nusė ta freskomis Mergelė s gyvenimo tema.
Kolyč ioje yra Dievo Motinos Hodegetrijos ikona.
Iš grotuotų langų deš inė je (ž iū rint iš į ė jimo) baž nyč ios sienos atsiveria vaizdas į vienuolyną . Nuo vienuolyno pusė s prie kiekvieno lango veda po ž ema niš a, tad pro langą galima ž iū rė ti, kas vyksta baž nyč ioje, bet tik klū pant.
Yra su baž nyč ia nesusijusių koplyč ių , į kurias patenkama tiesiai iš vienuolyno.
Grį ž tame į San Gregorio Armeno gatvę ir atsiduriame prieš ais į ė jimą į San Gregorio Armeno baž nyč ią .
Pagal legendą č ia buvo vienuolynas, kurį į kū rė š ventoji Elena, imperatoriaus Konstantino Didž iojo motina. Tada č ia apsigyveno vienuolė s, š ventosios Patrikos sekė jos. Vienuolė s saugojo Š v. Grigaliaus Armė nieč io relikvijas, paimtas iš Konstantinopolio. ikonoklazmo laikotarpiu. 2000 metais
Grigaliaus relikvijos buvo grą ž intos Armė nijos katalikams.
XVI amž iuje visas baž nyč ios ir vienuolyno pastatų kompleksas buvo visiš kai atstatytas pagal Giovan Battista Cavagna ir Giovanni Vincenzo della Monica projektą . Darbe dalyvavo garsus to meto architektas Domenico Fontana. 1580 m. naujoji baž nyč ia buvo atidaryta visuomenei.
Lubos turi neį prastą kasetinę tekstū rą , kurią joms suteikė flamandų menininkas Dirkas Hendrixas 1580 m. Iš raiž ytuose paauksuotuose lubų segmentuose yra paveikslų , vaizduojanč ių scenas iš š ventų jų gyvenimo, kurių relikvijos saugomos greta baž nyč ios esanč iame vienuolyno komplekse.
Už didž iojo Dionisio Lazzari altoriaus yra graž us Dž ovanio Bernardo Lamos Ž engimo į dangų atvaizdas.
1671 m. kupolą nutapė Luca Giordano, vaizduojantis siuž etą „Š v. Grigaliaus š lovė “. Iš viso baž nyč ioje yra 52 š io meistro sukurtos freskos.
Apatinis dekumanas buvo pramintas „Neapolio peiliu“ – Spaccanapoli. Tač iau tokios gatvė s nė ra, kiekvienoje jos atkarpoje ji į gauna skirtingus pavadinimus.
Iš lipame Spaccanapoli vietoje, kur ji vadinama Via San Biagio dei Librai.
Gatvė š iek tiek platesnė nei Via Tribunale.
Jei pasuksite į kairę link stoties, netoliese pamatysite Palazzo Marigliano, taip pat ž inomą kaip Palazzo di Capua, renesansinius rū mus. Dabartinę rū mų iš vaizdą.1512–1513 m. sukū rė architektas Giovanni Donadio, ž inomas kaip Il Mormando. Dabar č ia yra Kampanijos provincijos archyvų skyrius. Į ė jimas į rū mus tam tikromis valandomis nemokamas.
Kitų ypatingų lankytinų vietų š ioje Spaccanapoli pusė je nė ra, todė l visi pasuka į deš inę link Palazzo del Monte di Pieta. Jos sienose kadaise veikė miesto lombardas „Monte di Pieta“, į kurtas 1539 m. , imperatoriui Karoliui V iš leidus dekretą dė l lupikavimu už siimanč ių ž ydų iš siuntimo. 1597–1603 m. Gian Battista Cavagna, dalyvaujant Giovanni Giacomo Di Conforto ir Giovanni Cola di Franco, pastatė pastatą su greta esanč ia manieristine koplyč ia, kur persikė lė lombardas. Koplyč ia patraukia dė mesį savo fasadu. Abipus į ė jimo, tarp dviejų joninių kolonų , yra dvi niš os su Pietro Bernini statulomis.
Toliau galite pamatyti dvi maž as baž nyč ias, stovinč ias viena prieš ais kitą : San Nicola a Nilo (Chiesa di San Nicola a Nilo). . .
ir apaš talų Jokū bo ir Pilypo baž nyč ia (Chiesa dei Santi Filippo).
Netoliese yra į domū s Karafų giminė s atstovo rū mai, pastatyti 1466 m.
Už rū mų yra skulptū ra, esanti maž oje Nilo aikš tė je. Marmurinė skulptū ra yra garsiosios Egipto upė s dievo atvaizdas. Dievo Nilo statula. Jis buvo pastatytas tais laikais, kai Neapolis buvo Graikijos miestas. Savo dabartinę vietą ji rado XVIII a.
Š ioje Spaccanapoli dalyje gatvė je pilna į vairių parduotuvių , kavinių , konditerijos parduotuvių .
Kaip č ia galima nevalgyti garsiojo neapolietiš ko romo babos (Vava)?
Maradona vis dar yra visų neapolieč ių stabas Nr. 1.
Toliau, kita baž nyč ia, susijusi su Nilu – Š ventojo Angelo baž nyč ia netoli Nilo (Chiesa di Sant'Angelo a Nilo), o ne dabartinė iš vaizda 1709 m.
Einame į didelę Piazza San Domenico Maggiore (Piazza San Domenico Maggiore), kurios centre yra Š v. Domeniko obeliskas, suprojektuotas architekto Cosimo Fanzago. (1656-1658). Obeliskas papuoš tas marmuriniais ornamentais ir skulptū romis, kai kurios iš jų yra Lorenzo Vaccaro.
Iš Š v. Dominyko baž nyč ios (Chiesa di San Domenico Maggiore) atsiveria vaizdas į aikš tę ,
yra vienuolyno komplekso dalis.
Š ventykla buvo pradė ta statyti karolis II Anž u 1283 m. baigtas 1324. XV-XVIII a. š ventykla buvo smarkiai rekonstruota, iš kraipė pirminę jos iš vaizdą , tač iau XIX a. joje buvo atlikta mokslinė restauracija.
Pagrindinis į ė jimas yra prieš ingoje pusė je, o norint prie jo privaž iuoti, reikia eiti iš alė jos po arka ir per kiemą .
Didž iulė trijų navų katedros erdvė su gotikiniais skliautais ir arkomis:
Abejose jos pusė se yra koplytė lė s, kai kurios nuostabios, bet visos prastai apš viestos, o kai kurios dar ir už tvertos grotomis. Visos koplyč ios priklauso Neapolio aristokratų š eimoms.
Anksč iau jie buvo dekoruoti Rafaelio, Carravaggio, Ticiano paveikslais (dabar muziejuose).
Š oninė je koplyč ioje yra Nukryž iavimas, iš kurio, pasak legendos, Kristus kalbė josi su Tomu Akvinieč iu. Vienuolyno komplekso teritorijoje tuomet buvo Neapolio universitetas, kuriame Tomas dė stė ir gyveno č ia pat, vienuolyne. . Universiteto absolventai buvo Giordano Bruno ir Compostella.
Yra Aragonų dinastijos Neapolio karalių laidojimo vietų . Dė mesį patraukia daugybė didikų giminių atstovų antkapių .
Vertingiausią iš koplyč ių , Brancaccio koplyč ią , 1309 m. nutapė Pietro Cavallini.
Tę sinys č ia >>>
