Двадцать два дня одного путешествия. День девятнадцатый Dvidešimt dvi dienos vienos kelionės. Devyniolikta diena

Pradė kiteč ia >>>

Ką prisimename apie matytus Italijos miestus? Ž inoma, katedros, muziejai, senovinė architektū ra, genialių architektų ir menininkų kū riniai, siauros gatvelė s ir pastatai su apš iurusiu tinku, skersai gatvė se kabantys paklodė s, kelnė s – be jų nė ra Italijos miestų , minios į vairiausio plauko turistų , nebuvimas. bet kokios naujos statybos istorinė je dalyje, taip pat gyvenamų jų pastatų virš penkių aukš tų .

Milanas ne toks, ten pastatai aukš tesni, ten nė ra paklodž ių ant lynų , č ia aukš č iausi pastatai Italijoje, maž ai turistų , daug nuskriaustų kvartalų , daug medž ių , gė lių auga netikė č iausiose vietose. Nė ra nei vieno į stiklinto balkono ar lodž ijos, ant pastatų fasadų nė ra palydovinių antenų ir oro kondicionierių lauko blokų , nė ra kamš č ių ir kamš č ių ,

neteisingai pastatyti automobiliai (bet radau! ). Taip yra ne visuose mū sų aplankytuose Italijos miestuose. Ir buvo tvirta nuomonė , kad to niekada nebuvo. Tač iau tai, kad turistų maž ai, mus atbaidė vienos dienos vieš nagė s š iame mieste pabaigoje. Maž ame 8000 gyventojų turinč iame San Gimignano turistų yra daugiau nei 1 50.000 gyventojų turinč iame Milane. Ir yra ką pamatyti!

Iš vieš buč io palikome 10 val. ir važ iavome š iuo marš rutu:

Mū sų marš rutas Milane

Už raš as iš verstas taip: "Č ia galaktinė s saulė grą ž os. " Tada pamatė me, kaip parduoda saulė grą ž ų aliejų iš pilstymui

Man nepatiko pirmasis namas, kurį pamač iau

Kinijos konsulato Milane garaž as

Mes persikė lė me po miestą į centrą , prie katedros, kurią privalome aplankyti. Pasivaikš č iojimas truko beveik keturias su puse valandos, tik lauke ir iš tolo apž iū rė jome ž emė lapyje nurodytus lankytinus objektus.

Č ia yra Vertikalusis miš kas – gyvenamieji pastatai, kurių balkonuose pasodinti medž iai:

Namas krū muose arba "Vertikalus miš kas"

Toliau aukš č iausias (kartu su bokš tu) pastatas Italijoje yra Unicreditbank. Visa š i sritis vadinama Centro Direzionale – verslo centru.

Vakar specialiai keliavau po Milaną ir „už klydau“ į centrinė s gelež inkelio stoties pastatą...

Gelež inkelio stotis

. . . į kurią jie nuė jo.

Tvarkingas Milanietis iš muš ė į kandusį obuolį :

Na, tokio grož io ir didybė s fone negalima mė tyti smulkmenų .

Pjateroč kos tramvajus:

Tie patys „bė go“ iš Arkadijos į Odesos gelež inkelio stotį , veltui buvo pakeisti „patogiais“.

Š alia stoties buvo pastatytas aukš č iausias pastatas Italijoje, Pirelli firmos biuras. . .

Pirelli biuras – aukš č iausias pastatas

. . . ant kurios stogo stovi Auksinė s Madonos – Mergelė s Marijos statula, tiksli tos, esanč ios aukš č iausioje Milano katedros smailė je ir kurios garbei buvo pastatyta Duomo, kopija. Jos statula turė tų bū ti aukš č iausia Milane – dangoraiž io statybos są lyga.

Praė jo š imtas metrų nuo stoties, trenkė perkū nija, pradė jo lyti, sutemo.

Po deš imties minuč ių tarsi nieko nebū tų nutikę . Su malonumu vaikš tome per balas. . .

. . . palei Maskvos prospektą...

...(viale Moscova), lė tė ja prie Santa Maria degli Angelo baž nyč ios. . .

. . . (Chiesa di Santa Maria degli Angeli), tada ž iū rint į Milano bū stą...

. . . savo elegancija nenusileidž ia viduramž ių rū mams.

Milane yra daug pabė gė lių . Tai jiems:

Pro Civica areną – stadioną , kurį norė jo nugriauti, bet milanieč iai neleido – priartė jo prie Taikos arkos. . .

. . . (Arco della Pace), kuris pradė tas statyti Napoleono pergalių garbei, bet galiausiai buvo baigtas pergalė s prieš Napoleoną garbei – viskas š iame pasaulyje trumpalaikė ir permaininga. Ir jis stovi beveik du š imtus metų Piazza Sempione, š alia Sempione parko. . .

. . . į kurią į ė jome ir nuvykome į Castello Sforzesco. . .

. . . (Castello Sforzesco), pastatytas XIV amž iuje Sforcų dinastijai – Milano kunigaikš č iai. Tie patys Milano architektai pastatė ir Kremlių Maskvoje, bet apie tai beveik niekas neuž simena.

Š alia – prie fontano. . .

. . . ir paminklas Garibaldž iui. . .

. . . paskui gatve. Dante. . .

Dante gatvė

. . . nuė jo š iek tiek į deš inę ir, į eidamas į arką...

skindamasis kelią per bananų ir palmių tankmę...

. . . nuė jo į katedrą .

Š ventosios Mergelė s katedra. . .

. . . jei atidž iai paž iū rė site į fasado detales, jis jus už klups vietoje. Pradė jau skaič iuoti skulptū ras, suskaič iavau tris š imtus dvideš imt (ž mona paliko mane ir nuė jo į parduotuves). . .

. . . tada nusprendž iau paskambinti Google pagalbos skaič iuojant ir suž inojau, kad jų yra 3400, tad laikas ieš kotis sutuoktinio, tai svarbiau.

1805 m. š ioje katedroje Napoleonas buvo karū nuotas ir tapo Italijos karaliumi.

Katedroje telpa du su puse karto daugiau ž monių nei Kijevo „Dinamo“ stadione, tai yra 4.000 ž monių .

Nusipirkau du bilietus už.3 eurus, kad pamatyč iau tik katedrą , ž moną radau vienoje iš populiarių parduotuvių , kur jai pradė jo lipti chalatas už pusantro tū kstanč io eurų . Vietoje to jis pasiū lė bilietą į katedrą , iš kart sutiko. Už eik, paž iū rė k:

Sarkofagai su š ventų jų palaikais, altorius, skulptū ros ir bareljefai, vitraž ai.

Tai paskutinė katedra Italijoje, kurią matė me savo kelionė je. Aš ją skyriau antroje vietoje po Venecijos Š v. Marko.

Iki Leonardo da Vinci paminklo iš katedros veda paprastas takas – per Viktoro Emanuelio galeriją , bet mes neieš kome paprastų kelių ir einame „ž iedine sankryž a“. . .

. . . pamatyti, iš mokti, suprasti ką nors kita.

Taigi nuė jome į nesuprantamą pastatą , į kurį netyč ia atkreipė me dė mesį dė l plakato:

Tai teatras „La Scala“ – ir tuo viskas pasakyta, jis savo didybe ir populiarumu nenusileidž ia jokiam muziejui ir katedrai.

O š tai Leonardo su savo mokiniais:

Mes sė dė jome š alia jų po š eš ių valandų ž ygio, š iek tiek apgailestaudami, kad neturė jome galimybė s pamatyti „Paskutinė s vakarienė s“ Milane Santa Maria del Grazie ir apie penkias skirtingas Santa Marias. už lipti ant katedros stogo, neį lipti į Santa Maria alla Fontana,

š alia kurio buvo į sikū rę s mū sų vieš butis ir kur pakvietė vienuolė , kurią aš tuntos vakaro pradž ioje „pagavome“ gatvė je dė l artimiausio prekybos centro paieš kos. Dar tris dienas reiktų kitą kartą „iš leisti“ Milane, jis to nusipelnė , ir tu.

8 eurai 50 centų už taksi nuo La Scala iki mū sų vieš buč io pagal skaitiklį , 10 eurų priimta su padė ka.

Nuvykome į „Auchan“, pasiė mė me viską , ką galė jome nuvež ti į Kijevą , š iek tiek paė mė me keliui. Š eš is skirtingus tortus už.3, 5 euro sė kmingai atvež ė ir per dvi tris dienas „sunaikino“ anū kė s ir anyta. Abrikosas, vyš nia, persikas buvo suprantami, o citrina, ypač grietinė lė , privertė susimą styti, receptas nesuprantamas. Po trijų mė nesių „kankinimo“, bandymų ir klaidų , pasirodė rezultatas, kuriuo pasidalinsiu, kaip ir „savo“ tiramisu receptu, atitinkamoje forumo skiltyje.

Julija ir Stefanija skambino paeiliui, deš imties minuč ių skirtumu.

Pirmasis atvyksta rytoj po pietų į Milaną Via Giosuè Carducci (viaGiosuè Carducci), o antrasis atvyksta į vasarnamį , esantį penkiasdeš imt kilometrų į š iaurę nuo Milano. Labai norė jau aplankyti seną Milano butą , pamatyti seną draugą , su kuriuo Ciralio paplū dimys buvo š varus nuo maiš ų , butelių , popieriaus lapų . Tač iau tam reikė jo likti Milane dar vieną naktį , o laikas bė go.

Buvo nusprę sta vykti į Stefanijos vasarnamį , esantį maž ame miestelyje ant Annonė s ež ero (Lago di Annone), vadinamo Galbiate. (Galbiate).

Tę sinys č ia >>>