Viena diena Milane. Užbaigimas

2017 Gegužės 15 Kelionės laikas: nuo 2016 Rugpjūčio 07 iki 2016 Rugpjūčio 07
Reputacija: +4758
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Pirmoji dalis č ia >>>

Antra dalis č ia >>>

Toliau einame į Via Carducci (Via Carducci) – sankryž oje su Via San Vittore yra į domus pastatas, kurį mač iau nuotraukose. O dabar noriu jį pamatyti gyvai. Kovos pilis (Castello Cova), kuri dė l savo formos, primenanti viduramž ių tvirtovę , buvo praminta „piliu“, buvo pastatyta Covos š eimai vadovaujant Adolfo Coppede 1910 m. Ir š is savitas architektū ros stilius, jungiantis laisvę ir istorinį manierizmą , brolių Adolfo ir Gino Coppede kū rybos garbei tapo ž inomas kaip „Coppede stilius“ (stile Coppede).

Via Carducci nuves mus į Corso Magenta. Pasukę į kairę ir paė ję du kvartalus, pasieksite visame pasaulyje ž inomą Santa Maria delle Grazie (Santa Maria delle Grazie) baž nyč ią .


kurios refektoriuje yra garsioji Leonardo da Vinci freska „Paskutinė vakarienė “. Ir nors iš daugumos – Leonardo – kū rybos per daugiau nei 500 metų nuolatinių restauracijų (ir ne visada meistriš kai) iš liko tik siuž etas, tai netrukdo freskai likti fanatiš ko troš kimo objektu norintiems ją pamatyti. .

T. Kadangi manę s netraukė bū tinybė bū ti pririš tam prie tam tikro laiko (seanso), tai jokiais bū dais nesistengiau pagauti bilietų į freską . Bet aš labai norė jau patekti į pač ią baž nyč ią . Tač iau kol atvykome į Corso Magenta, laikrodis rodė.17. 30. Iki iš vykimo iš Milano liko kiek daugiau nei valanda – mū sų lė ktuvas iš Bergamo iš vyko devintą vakaro. O planuose buvo ir Sforcų pilis (mū sų dvi palydovė s Milane buvo pirmą kartą ). O į spū dž ių iš jau aplankytų baž nyč ių buvo daug. Todė l Santa Maria delle Grazie liko kitai kelionei į Milaną . : )

Ir mes pasukome į deš inę...

Magenta alė joje yra baž nyč ia San Maurizio al Monastero Maggiore (San Maurizio al Monastero Maggiore), kurią paž ymė jau ž emė lapyje dar Kijeve. O eidama pro š alį , supratusi, kad laikas bė ga, ji vis dė lto pasiū lė : „Merginos, mes vis dar einame pro š alį , paž iū rė kime į vidų bent 5 minutes“. Neveikė.5 minutes. Apstulbinti to, ką pamatė me, kabė jome jame 25 minutes. . .

San Mauricio baž nyč ia (Chiesa di San Maurizio) ir greta esantis vienuolynas yra vieninteliai Monastero Maggiore, seniausio ir didž iausio mieste vienuolyno, pastatyto VIII–IX a. , liekanos.

Baž nyč ios ypatumas yra tas, kad iš pradž ių atsiduriate maž ame kvadratiniame kambaryje, visiš kai už dengtame nuostabiomis freskomis. Stovė damas pramerktomis burnomis ir ž iū rė damas į juos, staiga periferiniu regė jimu pastebite, kad vienoje iš niš ų kairė je atsidarė maž os, vos pastebimos durelė s.

Smalsumo paskatinti pasineriate pro š ias duris ir atsiduriate tokia pat nuostabiame didž iuliame kambaryje, taip pat prabangiai dekoruotame freskomis. O centre – ir didž iuliai mediniai chorų gardeliai (XVI a. ). Pasirodo, baž nyč ia, pradė ta statyti 1503 metais ankstesnė s vietoje, turi navą , siena padalintą į dvi dalis. Pirmasis kambarys, į kurį galima patekti iš gatvė s, buvo skirtas tikintiesiems. Antrasis, sujungtas su likusia pastato dalimi, skirtas vienuolė ms.


Dabar Archeologijos muziejus su romė nų , etruskų ir lombardų skyriais yra į sikū rę s buvusiame San Mauricio vienuolyne.

Nuostabi vieta! Č ia, kaip ir Š v. Ambraziejaus bazilikoje, už diskretiš ko fasado slypi unikalū s lobiai. Katedros interjere dirbo geriausi Lombardijos meistrai – XVI amž iaus freskas daugiausiai tapė vienas iš kiliausių Milano menininkų Bernardo Luini ir jo mokiniai. Č ia nerasite nei vienos tuš č ios vietos – kiekvienas centimetras nuo grindų iki lubų papuoš tas raš tais, ornamentais, scenomis iš Evangelijos ir š ventų jų gyvenimo.

Š v. Mauricijaus baž nyč ia mums buvo didž iausias atradimas Milane.

Ir mū sų pasivaikš č iojimo po Milaną pabaiga buvo Sforcų pilis.

Pilis, buvusi miesto į tvirtinimų dalis ir raktas į Milano valdymą , istorijos eigoje ne kartą perė jo iš vienos valdž ios į kitą ir atitinkamai buvo sunaikinta arba atstatyta.

Statybą Sforcų pilis (Sforcų pilis) (1386 m. ) sumanė Galeazzo Visconti kaip už miesč io rū mus-tvirtovę , o ją tę sė didž iausias iš Viskontų – Gianas Galeazzo, pradė ję s pastatyti Duomo . Ambrozijos Respublikos laikais (1457-1450) miestieč iai ne kartą bandė sugriauti pilį kaip Viskontų tironijos „tvirtybę “. Tač iau 1450 metais kunigaikš tis Franč eskas Sforca ne tik atstatė pilį , bet ir už baigė apvalius bokš tus bei kvadratinį centrinį , kuris š iais laikais tapo pilies skiriamuoju ž enklu. Palaipsniui pilis virto Sforcų š eimos rezidencija. Ant sienų – Visconti ir Sforzų š eimų herbas.

Menininkai ir architektai buvo pakviesti papuoš ti Castello Sforzesco – tarp jų buvo Donato Bramante ir Leonardo da Vinci. Teigiama, kad Leonardo po pilimi suprojektavo pož eminių koridorių sistemą .

Po Sforcų kunigaikš č ių pilis priklausė ispanams, kurie, bū dami puikū s į tvirtintojai, pradė jo ją atstatyti. Tada prancū zai. Napoleonas, už kariavę s Milaną , norė jo jį visiš kai sunaikinti, kad nutiestų tiesų , kaip strė lė , kelią į Paryž ių...


Š iandien Sforcų pilyje yra keli muziejai (Archeologijos muziejus, Susijungimo muziejus, muzikos instrumentai, indai ir daugybė kitų ) ir biblioteka. Č ia taip pat saugomas paskutinis, nebaigtas Mikelandž elo kū rinys „Pieta Rondanini“.

Suvienijus Italiją Castello Sforzesco prarado karinį statusą ir buvo perkeltas į miestą . 19 pabaigoje dalyje jo teritorijos buvo į rengtas vienas didž iausių Milano parkų „Parco Sempione“.

Prie Sforcų pilies kita populiari Milano atrakcija yra fontanas, kurį milanieč iai vadina „vestuviniu tortu“. Sako, č ia verta į mesti monetą , o geriausia – dvi, ir visi jū sų dvasiniai praš ymai dangiš kajai tarnybai dė l suž adė tinė s ar š irdies damos tikrai bus į vykdyti. Bent jau tiems, kurie tuo labai tiki. : )

Ir mes atsisveikiname su Milanu, tikė damiesi, kad ne amž inai, kad tikrai grį š ime į š į nuostabų miestą . Juk dar tiek daug „kvartalų gilumoje paslė ptų Milano lobių “. . . Su š iais G. Mortono ž odž iais negalima nesutikti. : ))

P. S. Mū sų marš ruto ž emė lapis

Labai tikiuosi, kad mano istorija padė s kam nors atitrū kti nuo tradicinio turistinio marš ruto ir paž velgti į Milaną ne tik kaip į prekybos centrą ir Leonardo da Vinci freskas, bet ir kaip į miestą su daugybe vietų , kuriose saugoma senovė s istorija ir nuostabū s objektai. nesenstantis menas. . .

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Panašios istorijos
Komentarai (38) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras