Komas ir Komas
Galbū t istorija apie Komo ež erą bū tų neiš sami, nepaminė jus garsiausio to paties pavadinimo miesto – Komo miesto.
Kurdami planą atostogoms prie ež erų , š į miestą vertinome tik kaip tranzitinį – į jį nuvykti autobusu iš Lenno, persė sti į traukinį į Milaną ir iš ten patekti į Maggiore ež erą . Deja, tarp Komo ež ero ir Maggiore ež ero nė ra tiesioginio nuorodos – visi marš rutai eina per Milaną .
Tač iau kaip daž nai nutinka, net ir labiausiai „suplanuoto“ plano galima nukrypti. Atvykę į Komo miestą nusprendė me paž inč iai su juo skirti dvi valandas ir paė mė me bilietus vė lesniam laikui, nei planavome iš pradž ių . Už ką sumokė jome ž enkliai didesne traukinio bilieto kaina iš Milano į Stresą – paaiš kė jo, kad paė mė me bilietus į tarptautinį traukinį Milanas-Ciurichas. Bet Komo miestas buvo to vertas, tik. . . dvi valandos jam per maž ai. : )
Komo miestas garsė ja senojo viduramž ių miesto atmosfera, vaizdingais vaizdais ir graž iais kultū ros ir meno paminklais, o dė l š velnaus, malonaus klimato ir gydomų jų terminių š altinių Komo tapo pasauliniu kurortu.
Kadaise š iose ž emė se gyveno senovė s etruskai, kuriuos ilgainiui pakeitė karingų galų gentys. Piką Komas pasiekė valdant imperatoriui Augustui, kai per miestą buvo nutiesti keli prekybos keliai, sujungę š alį su Š veicarija. Po Romos imperijos ž lugimo valdž ia š iose vietose perė jo į germanų langobardų genties rankas, nuo kurių š i š iaurinė Italijos dalis tapo ž inoma kaip Lombardija. Tada Komo istorijoje atė jo nuolatinė s valdž ios kaitos ir, deja, griuvė sių laikotarpis. Miestas reguliariai keitė pilietybę , perduotas Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Austrijos karū noms. Komas garsė ja savo garsiais pilieč iais: Plinijus Vyresnysis ir Plinijus Jaunesnysis, popiež ius Inocentas IX ir Alessandro Volta, į kraunamos baterijos iš radė jas, kurio garbei ant ež ero kranto buvo pastatyta „Voltos š ventykla“. p>
Ž ymiausias religinis miesto pastatas yra Komo katedra (Cattedrale di Como), skirta Š vč . Mergelė s Marijos Ė mimo į dangų š ventei. Vienu graž iausių Š iaurė s Italijos paminklų laikoma katedra daž nai vadinama paskutine Italijos gotikine š ventykla.
Katedra pradė ta statyti 1396 m. ankstyvosios krikš č ionių Santa Maria Maggiore baž nyč ios vietoje, praė jus vos 10 metų nuo garsiosios Milano katedros į kū rimo. Š ventyklos statybos truko apie 400 metų , todė l joje dera į vairū s stiliai: griež ta gotika, elegantiš kas renesanso ir sodrus barokas. Balto marmuro fasadas garsė ja Plinijaus Jaunesniojo (deš inė je) ir Plinijaus Vyresniojo (kairė je) statulomis, esanč iomis abiejose pagrindinio į ė jimo pusė se, ir prabangiu portalu su penkiomis skulptū romis virš į ė jimo – centre yra Mergelė s, kuriai skirta katedra, statula, kairė je nuo jos yra Š v. Abondijaus, ketvirtojo Komo vyskupo, kuris yra miesto globė jas, statula. Katedros interjerą puoš ia viduramž ių italų menininkų freskos ir paveikslai, seni Feraros, Florencijos ir Antverpeno Olandijos meistrų pagaminti gobelenai, prabangū s tinkas ir vitraž ai. Taip pat yra altorius ir freska iš sugriautos Santa Maria Maggiore bazilikos.
Prie katedros jungiasi Broletto (Palazzo del Broletto) – buvusios miesto savivaldybė s pastatas, viduramž iais pastatytas iš trijų tipų langobardo marmuro, ir masyvi iš pilko taš yto akmens varpinė .
Piazza San Fedele, kuri kadaise buvo centrinė ir pagrindinė miesto turgaus aikš tė , yra viena seniausių ne tik Komo, bet ir visame regione – romaninė San Fedele bazilika (Basilica di San Fedele ). Š ventykla buvo pastatyta ankstyvosios krikš č ionių baž nyč ios Š v. Eufemija XI-XII amž iuje. Bazilikos interjeras už pildytas paveikslais, senovinė mis freskomis ir baroko tinku. Jame yra seni vargonai, laikomi vienais geriausių Komo mieste.
Kita ne maž iau sena Komo š ventykla yra Sant'Abbondio (Chiesa Sant'Abbondio) baž nyč ia, kurios vietoje V amž iuje buvo krikš č ionių baž nyč ia, skirta š ventiesiems apaš talams Petrui ir Pauliui. Po 1095 m. popiež iaus Urbono II paš ventinimo ir iki dabartinė s katedros pastatymo bazilika buvo pagrindinė miesto baž nyč ia.
Kitas ž avus Komo vaizdas, dė l kurio miestas iš populiarė jo tarp moterų , yra parduotuvė s, prekiaujanč ios gaminiais iš natū ralaus š ilko. : ) Komo miestas – itališ ko š ilko gimtinė ir pripaž inta sostinė . Dar XIV amž iuje vietiniai valstieč iai pradė jo veisti š ilkaverpius, kurie ilgainiui tapo pagrindiniu gyventojų pajamų š altiniu. Š iandien č ia į sikū rusios apie 800 į monių ir tekstilė s į monių . Garsiausi dizaineriai audinius ir š ilko gaminius savo kolekcijoms už sako iš Komo gamyklų .
O jei dar kartą norė site pasigrož ė ti ež eru iš aukš tai, funikulieriumi galė site pakilti į vieną iš ež erą supanč ių kalnų – Brunate kalną , kur nuo apž valgos aikš telė s atsiveria visiš kai neį tikė tinas vaizdas.
