Komo perlas
Jū s į simylite Komo ež erą nuo pirmos akimirkos, kai privaž iuojate prie jo. Smaragdinė ež ero platybė , aukš ti kalnai ir raudonų č erpių stogų sklaida. Ir jū s nebegalite atitraukti akių nuo traukinio lango, rizikuodami pravaž iuoti savo stotelę . Nenuostabu, kad Komo ež eras vadinamas vienu graž iausių Europoje. Be to, jis turi keistą formą . Kaž kas jame mato apverstą Y, kaž kas ež erą vadina „trikampe ž vaigž de“, bet man tai priminė bė gantį ž mogų . Ež erą sudaro trys skirtingos š akos: Colico š iaurė je, Lecco pietryč iuose ir Komo pietvakariuose.
Ten, kur susijungia dvi „kojos“, ant paties kyš ulio, kuris perskyrė ež erą į.2 dalis, yra ž avingas Beladž io miestas: seni į vairiaspalviai namai, apipinti gebenė mis, gatvelė s, besileidž ianč ios į ež erą , erdvi promenada palei ež erą – visa tai daro miestą populiariausiu tarp turistų , miestas daž nai vadinamas „Komo perlu“.
Bellagio buvo apgyvendintas nuo seniausių laikų . Archeologiniai radiniai rodo, kad pirmosios gyvenvietė s š iuolaikinio Bellagio teritorijoje atsirado maž daug prieš.30 tū kstanč ių metų . Ir V amž iuje prieš Kristų . ant kyš ulio atsirado senovė s romė nų „castellum“ (castellum), kuriam pakluso aplinkiniai kaimai, keitė si prekė mis ir garbino dievus. Romė nai č ia pradė jo auginti alyvuoges ir laurus. Dė l strategiš kai palankios Bellagio vietos jis tapo viena svarbiausių gyvenvieč ių prie ež ero ir nuolatinių nesutarimų . XIII amž iaus pabaigoje miestas tapo galingos Visconti š eimos nuosavybe ir tapo Milano kunigaikš tystė s dalimi.
XVIII–XIX amž ių sandū roje miestas tapo viena populiariausių atostogų krypč ių tarp kilmingų Lombardijos š eimų . Č ia statomos prabangios vilos (Melzi, Serbelloni, Trotti, Giulia ir kt. ), vejasi sodai, parkai, atsidaro brangios parduotuvė s. Bellagio, kaip prabangaus kurorto, š lovė iš plito toli už Lombardo-Venecijos karalystė s. Beveik visi to meto Europos didikai siekė atsipalaiduoti tarp š io nuostabaus miestelio sodų . Garsiausias Bellagio sveč ias buvo kompozitorius Franzas Lisztas, pasirinkę s š į miestą savo medaus mė nesiui su grafiene d'Ago Marie-Catherine de Flavini.
Pirmasis vieš butis „Hotel Genazzini“ Bellagio mieste buvo atidarytas 1825 m. Laikui bė gant atsirado ir kiti vieš buč iai: Firenze, Grand Bretanė , Grand Hotel Bellagio ir š iandien garsiausias – Grand Hotel Villa Serbelloni.
Villa Serbelloni buvo pastatyta XV a. toje vietoje, kur stovė jo Plinijaus Jaunesniojo vila. Vienu metu č ia apsistojo imperatorius Maksimilianas I, Leonardo da Vinci, kardinolas Borromeo, vė liau karalienė Viktorija, kaizeris Vilhelmas, Winstonas Churchillis ir Johnas F. Kennedy. Jau daugiau nei š imtmetį „Villa Serbelloni“ buvo 5 ž vaigž duč ių „Grand“ vieš butis „Villa Serbelloni“, garsė jantis prabangiu senoviniu interjeru, erdviais kambariais su vaizdu į ež erą ir didž iuliu pavė singu parku, kvepianč iu rož ių , kamelijų , bugenvilijų ir citrinų kvapais. medž iai. Nuo balandž io iki lapkrič io į parką galite patekti tik su gidu – ekskursijos vyksta du kartus per dieną .
Kita vila, suvaidinusi svarbų vaidmenį Bellagio istorijoje, yra Vila Melzi, pastatyta kunigaikš č iui Francesco Melzi d'Eril. Apie Vilą Melci – http://www.turpravda.ua/places/it/como_lake/Villa_Melci-s6332/r185552.html
Norintiems degintis ir maudytis Bellagio yra nedidelis į rengtas mokamas paplū dimys, yra visas paplū dimio kompleksas Lido di Bellagio. O jei eisite per Villa Melzi parką , galite patekti į didelį nemokamą paplū dimį . Kaip ir visa ež ero pakrantė – akmenuota ir akmenuota. Sprendž iant iš ž monių skaič iaus, č ia maudytis atvyksta / atvyksta tiek vietiniai gyventojai, tiek poilsiautojai Ballaggio mieste, tiek kaimyninių San Giovanni turistai.
