Kruizas (Ravena)
Geguž ė s 30 d. , 11 d. , rytą kruizinis laivas „Voyager of the Seas“ atvyko į Raveną . Pasiū lymas vykti į Raveną autobusu, mokant 30 USD už du, mums netiko, nusprendė me patys surengti ekskursiją po Raveną .
Taigi grupė nepriklausomų turistų , iš lipusi iš laivo, patraukė ieš koti persė dimo į Raveną , nes iki jos apie 20 km. Kaž kas griebė taksi už.20 USD, mes patekome į keltą , kuris buvo plukdomas per kanalą , o ten buvo autobusas į Raveną . Keltas apie 300 m, perė ja dviems 1 euras, autobusas į Raveną iki gelež inkelio stoties. stotis mokė jo 4 eurus. Visa kelionė trunka 40 minuč ių . Autobusas važ iuoja kas 20 minuč ių .
Ravenoje prisiliesi prie amž inybė s. Geriausia pradė ti nuo Š v. Vitalijaus baž nyč ios – bene į domiausio pastato mieste, į kurto VI a. Š is plytų aš tuonkampis atrodo š iek tiek sudė tingas. Tač iau verta už eiti į vidų – ir tikrai nieko panaš aus gyvenime nesate matę !
Kupolą laiko aš tuonios vidinė s kolonos, aplink kurias yra dviejų aukš tų aplinkkelis. Ant skliauto – unikali mozaika bibliniais motyvais. Tarp stulpų yra dviejų aukš tų arkados, iš lenktos link konstrukcijos sienų . Š i technika ž ymiai padidina vidinę erdvę . Ž mogaus akiai tampa visiš kai nesuprantama, kaip tiek interjero detalių galė jo tilpti ne pač ioje didž iausioje patalpoje. . Č ia, š alia, yra Nacionalinis muziejus, kuriame sukaupta didž iulė romė niš ko laikotarpio monetų kolekcija, yra unikalių dramblio kaulo raiž inių pavyzdž ių . ir senoviniai ginklai. Kitoje kelio pusė je matosi tikras V amž iaus paminklas – Romos princesė s Galla Placidia mauzoliejus. Ir nors dauguma istorikų yra į sitikinę , kad Galos pelenų č ia nė ra, dė l to konstrukcijos iš vaizda yra ne maž iau į spū dinga.
Vienkartinis bilietas į San Vitale baziliką , Galla Placidia mauzoliejų , stač iatikių krikš tyklą , muziejų Arkivyskupo rū muose ir Sant'Apollinare Nuovo baziliką kainuoja 10.50 euro.
Istorinis Ravenos centras tiesiogine prasme prisotintas ankstyvų jų viduramž ių dvasios – pritū pę , galingi pastatai iš siskiria š velniomis spalvomis nudaž ytų nedidelių gyvenamų jų namų , parduotuvių ir kavinių fone. Pavyzdž iui, Neoniano krikš tykla Piazza Duomo. Iš visų Bizantijos mozaikomis dekoruotų pastatų š is yra seniausias. Č ia buvo surengta begalė miesto gyventojų krikš to apeigų – galima pamatyti nuostabų senovinį marmurinį š riftą . Netoliese yra Arkivyskupo rū mai, kurių pirmame aukš te yra to paties pavadinimo muziejus. Į spū dingiausi ir seniausi eksponatai (6 a. ) yra „Maksimilijos sostas“, pagamintas vien iš dramblio kaulo, ir sidabrinis graikiš kas „Š v. Agnelio kryž ius“.
Ravena nė iš tolo nė ra tokia prabangi kaip jos sesuo Venecija, esanti kiek toliau į š iaurę palei tą pač ią Adrijos jū ros pakrantę . Kai Ravena iš gyveno sunkius laikus, miesto iž das neturė jo pakankamai pinigų marmurui pastatų apdailai, o tai tam tikra prasme iš saugojo jį originaliu pavidalu ateities kartoms. Pastatytas iš plytų , jis nebuvo ardomas vertingų uolų , kai reikė jo statyti ar restauruoti katedras ir rū mus Milane ar Romoje. Todė l vietos į ž ymybė s tikrai turi viduramž ių į spaudą – „tamsų jį “ laiką , iš kurio, pagal visuotinai priimtą nuomonę , dvelkia kaž kuo baisu ir niū ru. Ir nors nebū na dū mų be ugnies (prisiminkime Š ventą ją inkviziciją ), pabuvoję Ravenoje suprasite, kad ir tokia era istorijoje palieka kaž ką graž aus.
Ravenoje yra ir ypatinga atrakcija – Teodoriko kapas.
Š is pastatas nepanaš us į jokį iš daugelio miesto architektū ros paminklų . Balta, neį veikiama, be nuostabios iš vaizdos, ji vis dar aptverta tvora ir automatine bilietų kontrole. To (ne tvorų ir kontrolė s, o monumentalaus iš orė s) į kvė pė jas buvo ostrogotų karalius Teodorikas. Pagal Egipto faraonų principą karališ kasis asmuo nusprendė neatidė lioti paskutinio prieglobsč io ir pastatyti jį per savo gyvenimą . Tai bene vienintelis pastatas mieste, pastatytas ne iš degtų plytų , o iš kalkakmenio – todė l ir Ravenai neį prasta balta spalva. Ir konstrukcijos ypatybė s taip pat yra savaip unikalios. Ko vertas tik kapo stogas – didž iulė akmens plokš tė , specialiai atgabenta iš kitos Adrijos jū ros pusė s, iš Istrijos. 10.5 m skersmens ir 2.5 m aukš č io blokas buvo gabenamas pakabintas tarp dviejų laivų .
Po š io fakto aiš kė ja darbų mastai, kurie patvirtina jau pasiteisinusią tiesą : italų architektai yra vieni geriausių istorijoje. Š i atrakcija galiausiai buvo palikta, nes yra netoli gelež inkelio stoties. stoties, iš kurios ketinome vykti į prieplauką , tai yra, jū rų uostą .
Tuo tarpu patraukė me į vietinį kulto objektą – didž iojo Dantė s Aligjerio kapą Tomba di Dante. Marmurinė s sienos ir poeto atvaizdas sakykloje tapo Ravenos Italijoje skiriamuoju ž enklu. Mauzoliejus iš kilo XV amž iuje, praė jus tik pusantro amž iaus po Dieviš kosios komedijos autoriaus mirties. Florencija, kurioje gimė poetas, suprato po š imtmeč io ir pradė jo reikalauti Dantė s palaikų ekstradicijos. Ravena – pirmiausia vienuoliai pranciš konai – ilsė josi, darė viską , kad nepasiduotų . Dė l to, nors poetas nebuvo pakeltas į š ventojo laipsnį , jo talento garbinimas yra gana palyginamas.
Gatvė je yra keletas senovinių kriptų su mozaikinė mis grindimis. Vietiniai iniciatyvū s pilieč iai š ią funkciją pavertė geru pajamų š altiniu. Š iose kriptose dė l savo iš sidė stymo grindys nuolat už liejamos vandeniu. Už galimybę apž iū rė ti mozaikines apatinio aukš to grindis, prieš kurias plaukioja auksinė s ž uvelė s, teks pakloti pusę euro. Netoliese verta pamatyti romė nų kiemus, kuriuose senovė s Romos laikais gyveno patricijai. Ir jau grį ž dami atgal pamatė me didž iulę eilę turistų per karš č ius, laukianč ius turistinių autobusų . O į prastą autobusą pasiekė me palei š eš ė lį ir po 40 minuč ių jau buvome laineryje.
