Sicilija. 6 dalis. Acireale
Sicilija. 1 dalis. Giardini Naxos >>>
Sicilija. 2 dalis. Katanija >>>
Sicilija. 3 dalis. Taormina >>>
Sicilija. 4 dalis. Sirakū zai >>>
Paskutinę geguž ė s mė nesio kelionė s dieną nuvykome į Acireale miestą . Miestą rinkomė s taip, kad susitiktume per pusdienį , o vakarą skirtume apsipirkimui ir pasiruoš imui rytojaus iš vykimui namo. Iš Giardini Naxos ten nė ra autobusų marš rutų , todė l traukiniu važ iavome į stotį ir atgal miesto autobusu. Taormina-Giardini stoties traukinių stotis yra labai graž us dviejų aukš tų Art Nouveau stiliaus pastatas.
Naujasis stoties pastatas buvo pastatytas per dvejus metus ir keleivius priė mė.1928 m. Stotis beveik prie jū ros, kalno papė dė je.
Sienos ir lubos dekoruotos Palermo menininko Salvatore Gregorietti freskomis ir bareljefais. Paveiksluose yra arabiš kų ornamentų . Kaltiniai sietynai buvo pagaminti pagal to paties Salvatore Gregorietti eskizus.
Aireale nė ra toli, maž daug 25 minutė s Katanijos kryptimi, kuri yra dar 10 minuč ių kelio automobiliu. Miesto, kaip ir kelių kitų miestų panaš iais pavadinimais pavadinimas kilę s nuo senovė s graikų mitologinio herojaus Achi (Akis), iki XV amž iaus tai buvo paprastas kaimas, vadinamas Achi Aquilia. Dabar jis yra pagrindinis tarp Achi miestų (panaš iais pavadinimais - Achicostello, Achikatena ir kt. ) ir tankiausiai apgyvendintas. Acireale gavo „reale“ statusą , tai yra „karališ ką “, 1642 m. iš Ispanijos karaliaus Pilypo IV,
kurie taip paž ymė jo strateginę , ekonominę ir politinę miesto svarbą .
Acireale taip pat buvo smarkiai apgadinta ir atstatyta po 1693 m. ž emė s drebė jimo. Š iandien miestas yra ž inomas dė l savo terminių kurortų ir kasmetinio vasario mė nesio karnavalo.
Stotis nė ra netoli centrinė s miesto dalies. Miestas iš sidė stę s ant 150 metrų kalvos, tad nuo stoties reikia kilti apie kilometrą , apie 20-25 min.
Einame centrine gatve su senais namais, Via Vittorio Emmanuel II, palei kurią pastatyti aristokratų rū mai ir baž nyč ios.
Marijos Magdalietė s baž nyč ia:
Via Galatea sankryž oje yra Santa Maria del Carmelo baž nyč ia, pastatyta 1554 m. , atstatyta po 1693 m. ž emė s drebė jimo. Dabartinis fasadas yra XVIII a. pabaigos.
Seniausia baž nyč ia mieste yra Š v. Antano Paduvieč io baž nyč ia, pastatyta 1466 m.
Be to, Š v. Sebastiano bazilika su prabangiu XVII amž iaus pabaigos fasadu, architektas Angelo Belloflre.
Baž nyč ios prieangį juosianč ią baliustradą.1754 m. padarė meistras Giovanni Battista Marini pagal Acirealė s kilusio, puikaus architekto ir menininko Pietro Paolo Vasta projektą , ant jo yra deš imt statulų , vaizduojanč ių baž nyč ios didvyrius. Senasis Testamentas.
Katedros viduje yra graž ių Pietro Vasta, Francesco Mancini ir Giacinto Palatania freskų ir paveikslų .
Eikime į erdvią graž ią Katedros aikš tę (Duomo).
2009 m. Piazza Duomo buvo iš naujo iš klota až ū rinė mis plytelė mis, siekiant sukurti apversto kupolo iliuziją po kojomis. Tai yra, jei ž iū rė tumė te iš apač ios į virš ų , bū dami š ventyklos viduje.
Marmuro gabalai yra 145 skirtingų formų , o iš viso buvo panaudota apie pusantro tū kstanč io. Siekiant pabrė ž ti modelio trimatį , marmuro gabalai yra apsupti dviejų tipų raiž ytų ir lygių vulkaninių akmenų . Bendras plotas, padengtas „kupolu iš vidaus“, yra 1600 kvadratinių metrų .
Pač iame mozaikos centre iš akmenukų iš klotas Acirealė s miesto herbas.
Nuo katedrų fasadų iš karto atsiveria vaizdas į aikš tę .
Mergelė s Marijos Apreiš kimo katedra (Maria Santissima Annunziata):
Iš kito katedros fasado atsiveria vaizdas į Corso Umberto:
Katedra iš gyveno niokojantį.1693 m. ž emė s drebė jimą , per kurį buvo sunaikinta didž ioji miesto dalis. Dabartinis katedros pastatas yra XVII a. statinys su keliais reikš mingais papildymais iš vė lesnių amž ių .
Kupolo paveikslas, sukurtas jau paž į stamo Pietro Vasta:
Ant sienų yra Pietro Vasta ir Antonio Filocamo freskos ir paveikslai:
Katedroje palaidotos Š v. Venerandos (dar ž inomos kaip Paraskeva), vienos iš dviejų miesto globė jų , relikvijos.
Paulius iš siskiria savo saulė s laikrodž iu,
kuriuos sukū rė Heinrichas Petresas XIX a.
Š ventų jų Petro ir Povilo bazilika, pastatyta 1550 m. ir perstatyta 1608 m. O barokinę bazilikos iš vaizdą suteikė Pietro Paolo Vasta 1741 m. Varpinė pastatyta XIX a.
Viduje vienanavė bazilika buvo iš naujo papuoš ta po 1818 m. ž emė s drebė jimo.
Š iandien č ia galite pamatyti kelis Vasta ir Giacinto Platania paveikslus.
Palazzo Municipale yra Duomo aikš tė je, XVII amž iaus pabaigoje, ji buvo ne kartą restauruota. Jis taip pat ž inomas pavadinimu Loggia Juratoria - Oath Loggia.
Palazzo Modo, kur yra miesto teatras.
Gatvė se netoli Duomo aikš tė s yra iš siš akojimas.
Eikime kita pagrindine gatve – Corso Umberto. . .
. . . pro aikš tę ir paminklą ž uvusiems kariams.
Aptikome parduotuvę , kurioje anū kei nusipirkome kelis vaikiš kus rū belius visiš kai pigiomis kainomis (dž insai – 2 eurai). Prasidė jo siesta, pavyko nusipirkti vaisių vakarienei bakalė jos parduotuvė je.
Toliau palei Corso Umberto yra Piazza Indirizzo. . .
. . . kur stovi neoklasikinė Chiesa del Indirizzo baž nyč ia.
Prie į ė jimo į Villa Belvedere, pastatytą XIX amž iuje:
Deš inė je yra Vittorio Emmanuel II vieš asis parkas:
en/newimg/3/1200x800/00/02/64/49/2644929.jpg" target="_blank" rel="nofollow">
Prie į ė jimo yra vonios formos fontanas, kurio pakraš tyje tarsi ant jū ros kranto Galatė ja aprauda nuž udytą Ač į Pereku:
Parko pakraš tyje apž valgos aikš telė :
Pailsė ję parke ir atsigaivinę vynu bei vaisiais grį ž ome atgal. Viskas jau buvo už daryta siestai, į skaitant San Domenica baž nyč ią :
Eime toliau mieste:
Š tai nuotrauka š alia visų turistų iš dž insų pagamintos talpyklos:
Kelyje į traukinių stotį š iek tiek pasiklydome, paklausė me kelio italo, kuris automobilyje laukė vaikų iš mokyklos.
Jis paaiš kino, bet su italų kalba mes neprilygstame, ir vė l pasukome neteisingu keliu. Matome, kad tas italas su vaikais mus pasiveja maš ina ir nuvež ė į stotį . Labai maloni kelionė s pabaiga.
Geguž ė s kelionė s santrauka. Sicilija labai į domus regionas (kaip ir viskas Italijoje). Giardini Naxos ir Catania yra puikios vietos, kur galite derinti laisvalaikį ir keliones.
Neturė jome pakankamai laiko aplankyti vietas, kur Coppola filmavo pirmojo filmo „Krikš tatė vis“ sicilietiš kas scenas (netoli Giardini Naxos). Jau ilsė damiesi Sirakū zų regione aplankė me ir kitus Sicilijos rytinė s pakrantė s miestus.
Tę sinys č ia >>>
